Karaliaučiaus kraštas. Reformacijos jubiliejui skirta konferencija

Autorius: Data: 2017-11-09, 10:43 Spausdinti

Karaliaučiaus kraštas. Reformacijos jubiliejui skirta konferencija

 

J. Basanavičiaus muziejuje Ožkabaliuose

Emilija Algaudė BUKONTIENĖ, Uljanovo (Kraupiško) vidurinės mokyklos mokytoja, Karaliaučius, www.voruta.lt

Kiekvieną rudenį Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis sukviečia krašte dirbančius lietuvių kalbos ir etnokultūros mokytojus, lietuviškų ansamblių vadovus į konferenciją. Šių metų tema „Lietuvybė Prūsijoje: nuo Mažvydo iki Vydūno“, skirta Reformacijos 500-ųjų metų jubiliejui, ji vyko Vilkaviškio rajone.

                      Papietavę kavinėje „Aukso ragas“, atvykome į Paežerių dvarą, turintį architektūrinę ir istorinę reikšmę. Rūmai statyti 18a. pabaigoje, priklausė kelioms dvarininkų šeimoms, įkurtas 12 ha parkas. Prieš Antrąjį pasaulinį karą dvarą įsigijo Vasario 16-osios Akto signataras bankininkas Jonas Vailokaitis. Dabar dvare įsikūręs Vilkaviškio krašto muziejus ir Suvalkijos regioninis kultūros centras.

                      Konferencijos pradžioje skambėjo Albino Batavičiaus pučiamo rago garsai ir Vilniaus mokytojų namų folkloro ansamblio „Tyklė“ giesmė iš Mažvydo „Katekizmo“. P. Sigitas Šamborskis į konferencijos dalyvius kreipėsi kraštiečio poeto Kazio Bradūno eilėmis.

Koncertuoja Gabija ir Penki vaikee iš Kaliningrado

                      Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka sveikino susirinkusius, sakydamas, kad jų rajone lietuvybės šaknys. Ši žemė išaugino Joną Basanavičių ir Vincą Kudirką, kvietė būti lietuviškai susitelkusiais, pasidžiaugė, kad rajonas bendradarbiauja su Kaliningrado sritimi (Karaliaučiaus kraštu). P. meras pasveikino bendruomenės pirmininką S. Šamborskį 50-ojo jubiliejaus proga, dėkojo už lietuvybės puoselėjimą ir kilnius darbus. P. Sigitą sveikino dvaro rūmų šeimininkai ir daugybė kitų renginio dalyvių, kurie išsakė daug šiltų padėkos žodžių ir linkėjimų.

                      Sveikino Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Kaliningrade vicekonsulė Alina Budrauskaitė ir pasidžiaugė, kad krašte entuziastų dėka puoselėjama lietuvybė.

                      Dr. Martyno Purvino pranešimo tema „Reformacijos postūmis Mažosios Lietuvos susiklostyme“. Dr. Martynas Purvinas ir Marija Purvinienė – 2013-ųjų metų valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatai. Dr. M. Purvinas išleido 10 knygų: „Mažosios Lietuvos tradicinė kaimo architektūra“, „Mažosios Lietuvos etnografiniai kaimai“, „Mažosios Lietuvos kaimų istorinė raida“, „Mažosios Lietuvos kapinės ir antkapiai“ (kartu su Marija Purviniene) ir kt. Tai enciklopedininkas, kultūros paveldo tyrinėtojas, liaudies architektūros žinovas, daugybės straipsnių ir nuotraukų autorius.

                      Dr. M. Purvinas sakė, kad reformacija – religinis, kultūrinis ir visuomeninis judėjimas, kurio metu sukurta pasaulietinė Prūsijos kunigaikštystė. 16a. paskutinis kryžiuočių ordino magistras Albrechtas bendradarbiavo  su Martynu Liuteriu ir perėjo į liuteronų tikėjimą. Albrechto dėka atsirado Martyno Mažvydo „Katekizmas“. Nors buvo sunkių laikų, 18a. pr. siautėjo maras, bet lietuvybė neišnyko. Tas kraštas davė Lietuvai raštiją.

I.Kanto Baltijos universiteto lietuvių kalbos dėstytoja Violeta Lopetienė kalbėjo apie Rytų Prūsijos reformacijos veikėjų atminimo įamžinimą Rusijos Kaliningrado srityje, demonstravo jų nuotraukas. Kaliningrado (Karaliaučiaus) katedroje yra Albertinos universiteto profesorių lenta, akmuo, žymintis Albertinos universiteto vietą (pastatas neišliko). Albertina – Karaliaučiaus universiteto lotyniškas pavadinimas, kilęs iš jo steigėjo Albrechto vardo. Universitetas veikė 1544-1945m. Albrechtas daug padarė, kad Karaliaučiaus universitetas taptų raštijos židiniu, lituanistikos ir prūsistikos centru. Pirmieji jo profesoriai buvo iš Didžiosios Lietuvos pasitraukę Abraomas Kulvietis ir Stanislovas Rapalionis, žymiausi absolventai – Danielius Kleinas, Matas Pretorijus, Pilypas Ruigys, Martynas Mažvydas, Kristijonas Donelaitis ir kt.

                      Nesterove (Stalupėnuose) yra K. Donelaičio vardo biblioteka, atminimo lenta M. Mažvydui, V. Orvydo kurtas paminklas K. Donelaičiui Lazdynėliuose, Tolminkiemio muziejus, 2005m. pastatytas paminklas Kaliningrade (Karaliaučiuje) Liudvikui Rėzai ir kt.

               

Sveikinamas jubiliatas S. Šamborkis

Sigito Šamborskio pranešimo tema – „Reformacija ir tautiškumas Prūsijoje. Mano protėvių patirtis“. Pranešėjas paminėjo Vilkaviškio krašto jubiliejus: prieš 100 metų Kiršuose gimė žymus poetas Kazys Bradūnas. Prieš 400m. įsteigta Alvito parapija (ją įsteigė karalius Zigmantas Vaza ir kunigaikštienė Ona Radvilienė). Prieš 470m. išspausdinta pirmoji lietuviška knyga – M. Mažvydo „Katekizmas“. Kitais metais – Vydūno 150-osios gimimo metinės ir Tilžės akto šimtmetis. Sigito giminės istorija glaudžiai susijusi su Prūsų Lietuva. Protėviai iš tėčio pusės kilę iš Įsruties (Černiachovsko) apskrities, jiems priklausė Žvejonės dvaras, kur buvo auginami trakėnų veislės žirgai. Šeimos herbe pavaizduota žirgo galva, medžioklės atributai ir stilizuotas kryžius. Net penkios jo giminės kartos susijusios su Paežerių dvaru.

                      Bendruomenės pirmininkas prisiminė lietuviškų draugijų kūrimą, kalbėjo apie lietuvišką veiklą Kaliningrado srityje (Karaliaučiaus krašte) ir problemas.

                      Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro muziejaus saugotoja Elena Rupeikienė kalbėjo apie Vilkaviškio krašto žmones – nepriklausomybės šauklius, knygnešius, kurie gabeno knygas į Didžiąją Lietuvą. Reformacijos idėjos pasiekė ir Vilkaviškio kraštą, jis įvardijamas kaip nepriklausomybės lopšys. Iš to krašto kilo daug šviesių asmenybių: Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka, Donatas Malinauskas, Jonas Vailokaitis. Visi jie dirbo savo tautos labui.

                      Gintaras Skamaročius, K. Donelaičio draugijos pirmininkas, padėkojo už pakvietimą ir įdomų renginį, pasveikino p. Sigitą, pristatė žurnalą „Donelaičio žemė“, kalbėjo apie planuojamus renginius.

                      Apžiūrėjome Paežerių dvare įsikūrusį Vilkaviškio krašto muziejų, susipažinome su jo eksponatais.

                      Reformacijos jubiliejui skirta didelė ir įvairi koncertinė programa. Konferencijos metu ne kartą skambėjo Vilniaus mokytojų namų folkloro ansamblio „Tyklė“ įvairių laikų dainos ir giesmės (vadovė Vitalija Brazaitienė).

                      Koncertavo Kauno mišrus choras „Kamertonas“, vienas geriausių Lietuvos chorų, Pasaulio chorų festivalio laureatas (vadovas Kęstutis Jakeliūnas), Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos jaunimo styginių kvartetas „Mozaika“ (vadovė Ilona Klusaitė), Gailė Austėja Šamborskytė, Groningeno Hanze universiteto Princo Klauso konservatorijos studentė, akomponuojant Tadui Rubiui iš Lietuvos muzikos ir teatro akademijos.

                      Koncertavo ir Kaliningrado srities (Karaliaučiaus krašto) kolektyvai: Kaliningrado miesto L. Rėzos lietuvių kultūros draugijos ansambliai „Penki vaikee“ ir „Gabija“ (vadovas Algirdas Karmilavičius), Asakavičių šeimos ansamblis iš Dobrovolsko (Pilkalnio, vadovas Jonas Asakavičius), Sovetsko (Tilžės) ir Nemano (Ragainės) ansamblis „Birutė“ (vadovas Kazimieras Kavolis), Sovetsko (Tilžės) ansamblis „Tilzita“ (vadovas Vladas Petrovas). Savo programą atliko  Kauno folkloro klubas „Liktužė“ (vadovė Jūratė Svidinskienė), daugybę kartų koncertavęs Kaliningrado srityje (Karaliaučiaus krašte) ir įvairiuose krašto renginiuose Lietuvoje.

Dainuoja ansamblis Tyklė

                      Karalkrėslio kaimo turizmo sodyboje vyko nuotaikinga šventinė vakaronė, skambėjo poetės Rūtos Daujotaitės Leonovos eilės, skirtos p. Sigitui.

                      Kitą dieną dalyvavome edukacinėje programoje Ožkabaliuose, kur yra Jono Basanavičiaus sodyba – muziejus. Muziejus Bartninkų seniūnijoje veikia nuo 1989m. Šioje sodyboje jis gimė, čia prabėgo jo vaikystė. Buvo pasodintas Tautinio atgimimo ąžuolynas. Muziejus – tai atstatytas gyvenamasis namas, tvartas, rūsys ir kiti pastatai. 40 ha plote pasodinta daugiau kaip 8 tūkstančiai medžių. Klausėmės gidės pasakojimo apie lietuvių tautos patriarcho gyvenimą ir veiklą, žiūrėjome filmą, apžiūrėjome muziejaus eksponatus.

                      Lankėmės Vinkšnupiuose, kur išlikusi raudonų plytų dvaro sodyba, pabuvojome totorių kapinėse. Jų paminkliniuose akmenyse yra net XVIIa. įrašai. Dvaras ir kapinės primena lankytojams apie totorių bendruomenę, gyvenusią Lietuvoje nuo XVIIa. ir dar anksčiau.

                      Papietavę Kybartų kavinėje „Robeda“, pabendravę, pasidalinę konferencijos įspūdžiais, išvykome namo.

                      Ačiū konferencijos organizatoriui p. Sigitui už tokį įdomų renginį. Daug pamatėme, sužinojome, išgirdome, pabuvojome muziejuose, įdomiai praleidome laiką, susipažinome su Vilkaviškio kraštu. Ačiū rėmėjams ir visiems, prisidėjusiems prie šio renginio.

Mažoji Lietuva , , ,



Susiję straipsniai

One Comment


  1. Lietuvininkai dėkoja už kultūros saugojimą visiems konferencijos pranešėjams. Sveikiname Sigitą Šamborskį su gražiais darbais ir puikiu jubiliejumi. Edita Barauskienė, Prieš 1 week ago Atsakyti

    Lietuvininkai dėkoja už kultūros saugojimą visiems konferencijos dalyviams ir sveikina Sigitą Šamborskį su gražiais darbais ir puikiu jubiliejumi. Edita Barauskienė.


Post Your Comments

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra