Karaliaučiaus kraštas. Mokytojų rudens konferencija

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

Sovetsko (Tilžės) gimnazijoje
Kiekvieną rudenį Kaliningrado srities (Karaliaučiaus krašto) lietuvių kalbos mokytojų asociacijos nariai susirenka į konferenciją, skirtą naujiems mokslo metams. Šį kartą konferencija vyko Sovetsko (Tilžės)1–ojoje gimnazijoje. Joje dalyvavo Kaliningrado srities Švietimo ministerijos atstovė Ala Vladimirovna, Sovetsko švietimo valdybos viršininkė Šlapina Marina Ivanovna, Sovetsko 1–osios gimnazijos direktorė Gusarova Galina Ivanovna, Lietuvos Respublikos konsulai Kaliningrade ir Sovetske Vaclav Stankevič bei Arūnas Kaminskas, Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie LR vyriausybės direktoriaus pavaduotoja Vida Bagdonavičienė ir lituanistinio švietimo poskyrio vedėja Daiva Žemulienė, Mažosios Lietuvos fondo atstovė Rūta Mačiūnienė.
Lietuvių kalbos mokytojų asociacijos pirmininkas Aleksas Bartnikas pasveikino lietuvių kalbos ir etnokultūros mokytojus su prasidėjusiais mokslo metais ir linkėjo sėkmės mokant Kaliningrado (Karaliaučiaus) srities vaikus lietuvių kalbos, supažindinant su istorija, papročiais, tradicijomis.
Buvo pristatyti ir pasveikinti nauji mokytojai. Tai Zina Budginienė, dirbanti Nemano (Ragainės) 2–ojoje vidurinėje mokykloje, Ilona Černeckaitė – Černiachovske (Įsrutyje), Loreta Jankauskienė – Sovetsko (Tilžės) 8–ojoje vidurinėje mokykloje, Irina Batorščina, dirbanti Kaliningrado (Karaliaučiaus) I. Kanto universitete su L. Rėzos lietuvių bendruomenės vaikais.
Posmais su nuotaikingomis dainomis sveikino Sovetsko (Tilžės) vaikų darželio „Rodničiok“ („Šaltinėlis“) lietuviškos grupės vaikučiai (auklėtoja Regina Kapkova), Nemano (Ragainės) 2–osios vidurinės mokyklos moksleiviai bei lietuvių kalbos ir etnokultūros mokytojai ir muzikos vadovas.
Sovetsko (Tilžės) 1–osios gimnazijos direktorė G. Gusarova Pasidžiaugė, matydama gausų būrį svečių. Jų mokykla glaudžiai bendradarbiauja su Jurbarko gimnazija. Direktorė padėkojo už bendradarbiavimą Lietuvos Respublikos konsului Sovetske (Tilžėje), Tautinių mažumų ir išeivijos departamentui prie LR vyriausybės, Kaliningrado srities mokytojų asociacijos pirmininkui A. Bartnikui bei linkėjo tolimesnio bendradarbiavimo.
A. Vladimirovna linkėjo sėkmingo darbo, mokant lietuvių kalbos ir grupei mokytojų įteikė Kaliningrado srities Švietimo ministrės Šerri N. S. Padėkos raštus. Konsulas V. Stankevič kalbėjo apie Lietuvos Respublikos Konsulato Kaliningrade bendradarbiavimą su srities vadovais, valdžios įstaigomis. Kad srityje būtų dėstoma lietuvių kalba yra nemažas Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos nuopelnas.
Tautinių mažumų ir išeivijos departamento direktoriaus pavaduotoja V. Bagdonavičienė linkėjo sveikatos ir stiprybės nelengvame lietuvybės puoselėjimo darbe, kalbėjo apie konkursą į mokytojų darbo vietas, pasidžiaugė, kad šiemet į asociaciją įsijungę jauni žmonės bei ragino šiame darbe išnaudoti visas galimybes, stiprinti asociaciją, nes stažas ir patirtis – didelė vertybė.
D. Žemulienė, šio departamento poskyrio vedėja, irgi sveikino su prasidėjusiais mokslo metais, sakydama, kad atvyko, kaip visada, ne tuščiomis rankomis: atvežė lietuviškų knygų ir įrašų.
Mažosios Lietuvos fondo atstovė R. Mačiūnienė linkėjo mokytojams mylėti mokinius bei nuoširdžiai su jais dirbti. Šis fondas visada finansuoja mokytojų kelionių į įvairius renginius išlaidas.
Po įžanginių sveikinimų buvo kalbama apie lituanistinio švietimo Kaliningrado (Karaliaučiaus) srityje patirtį.
Nemano (Ragainės) 2–osios vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Savina Liubov Dmitrijevna papasakojo apie mokyklą, kurioje dirba talentingi mokytojai. Mokyklos pedagogų, mokinių tėvų vardu ji padėkojo lietuvių kalbos mokytojams už darbą, glaudų bendradarbiavimą su mokyklos bendruomene, mokiniams organizuojamas ekskursijas, šventes, už galimybę mokyklos vadovams dalyvauti metodinėse konferencijose Lietuvoje. Pavaduotoja padėkojo už paramą Lietuvos Švietimo ministerijai, Tautinių mažumų ir išeivijos departamentui, Konsulatams, Lietuvių kalbos mokytojų asociacijos pirmininkui A. Bartnikui.
Nemano (Ragainės) 2–osios vidurinės mokyklos mokytojas Jonas Glinskis pasidžiaugė, kad mokyklos vadovybė sudaro geras sąlygas lietuvių kalbos mokymui, visi mokytojai turi atskirus kabinetus. Šiemet lietuvių kalbos ir etnokultūros mokosi 127 mokiniai. Mokytojas padėkojo rėmėjams: Tautinių mažumų ir išeivijos departamentui, Mažosios Lietuvos fondui, Mažosios Lietuvos lietuvių draugijai Čikagoje.
Mokytoja Aldona Bursteikienė, dirbanti Timiriazevo (Naujosios), Jaunoje (Kaukėnų), Sovetsko (Tilžes) 1–ojoje mokykloje–internate ir Lunino (Lenkviečių ) pagrindinėje mokykloje, pasidalijo darbo patirtimi, papasakojo apie fakultatyvų mokiniams organizuojamus renginius ir ekskursijas.
Uljanovo (Kraupiško) vidurinės mokyklos mokytoja Emilija Algaudė Bukontienė kalbėjo apie fakultatyvo kasdienybę ir šventes, iš Kraupiško apylinkės kilusį tautosakininką Vilių Kalvaitį.
Apie visų šių fakultatyvų darbą buvo parodyti vaizdo įrašai.
Mokytojų asociacijos pirmininkas A. Bartnikas pristatė naujai paruoštą lietuvių kalbos ir etnokultūros mokymo programą Kaliningrado (Karaliaučiaus) srities mokymo įstaigoms. Ji sudaryta atsižvelgiant į Rusijos Federacijos nacionalinės švietimo politikos koncepciją. Programa patvirtinta Kaliningrado srities Švietimo ministerijos. Tai papildomo ugdymo programa, kurioje numatyti trys lietuvių kalbos ir etnokultūros mokymo lygiai:
1–asis lygis – pradinis, skirtas 2–4 klasėms.
2–asis lygis – pagrindinis, skirtas 5–9 klasėms.
3–asis lygis – pagilinamasis, skirtas 10–11 klasėms.
A. Bartnikas apžvelgė lietuvių kalbos mokymo turinį, tikslus, bendruosius ir specialiuosius mokėjimus ir įgūdžius. Programoje nurodytos ne tik užsiėmimo temos, potemės, didaktiniai tikslai, priemonės ir formos, bet ir rekomenduojama literatūra mokytojams bei mokiniams. Ji bus išversta į lietuvių kalbą.
Dėstytoja O. Druseikaitė, kartu su A. Bartniku ruošusi programą nurodė, kokia literatūra naudotis, dirbant pagal šią programą. Mokytojai, ja remdamiesi turi paruošti savo programą, atsižvelgdami į darbo patirtį, mokyklos tradicijas, mokinių žinias. Ją patvirtina mokyklos direktorius.
Konferencijoje buvo aptarti kiti darbo klausimai, aktualūs Kaliningrado (Karaliaučiaus) srityje.
Rambyne
Iš Tilžės (Sovetsko) vykome į Rambyną. Tai, kaip rašė Mažosios Lietuvos patriarchas Martynas Jankus, „lietuvių tautos šventovė ir dar ilgai liks lietuvių tautos arka. Rambynas bus šventa vieta, kol liks pasaulyje bent vienas lietuvis.“
Ant padavimais apipinto kalno mūsų laukė Šilutės rajono Stoniškių apylinkės Šilgalių kaimo etnografinis ansamblis „Kamana“, pasitikęs su lietuvišku sūriu ir medumi, padainavęs pamario krašto dainas, pašokęs šokių.
Apie Rambyną, lietuviams brangią vietą, atvykusiems išsamiai ir labai įdomiai papasakojo Rambyno regioninio parko darbuotoja Giedrė Skipitienė.
1992 m. įkurtas Rambyno regioninis parkas, siekiant išsaugoti Nemuno žemupio kraštovaizdį, kultūros paveldo vertybes. Parkas užima daugiau kaip keturių tūkstančių ha, kur užfiksuota nemažai įvairių augalų ir paukščių rūšių, įtrauktų i Lietuvos Raudonąją knygą, 37 kultūros paveldo objektai.
Rambyno kalnas – tai status dešinysis Nemuno krantas, apaugęs mišku, jo aukštis – 46 metrai, iš trijų pusių, apsuptas Bitėnų kaimo žemės, o iš ketvirtosios – Nemuno. Tai skalvių šventovė, kurioje senovėje buvo atliekamos pagoniškos apeigos.
Klausėmės padavimų apie Rambyną, jų nemažai surinko Tilžės (Sovetsko) gimnazijos mokytojas Eduardas Gizevijus. Pasakojama, kad ant kalno buvo trijų metrų aukščio akmeninis aukuras, kuriame iškalti įvairūs ženklai. Jį ant Rambyno užritino vyriausias lietuvių dievaitis Perkūnas, ten pasirinkęs savo buveinę. Rambyno kalne senovėje buvo lietuvių dievų Olimpas. Vietovė minima nuo XIII a. 1884 m. Rambyne pradėtos ruošti Joninių šventės. Ant aukuro – uždegama ugnis, inscenizuojami vaidinimai. Rambynu rūpinosi Tilžės „Birutės“ Lietuvių giedotojų draugijos. Į šias įspūdingas šventes susirinkdavo lietuviai iš Didžiosios ir Mažosios Lietuvos. Iš Rambyno lietuviškas žodis sklido į tolimiausius kampelius.
Bitėnai
Pasigrožėję Rambynu, patraukėme į Bitėnus, kurie liaudies dainoje vadinami karaliaus miesteliu, kur pro šalį teka Nemunėlis. Mažosios Lietuvos tautosakininkas yra užrašęs dainą apie Bitėnus.
Aplankėme Bitėnų kavinaites – Mažosios Lietuvos panteoną, kuriuose ilsisi šio krašto šviesuoliai. Virš kapinių vartų užrašas „Spindulys esmi šviesos begalinės.“
Klausėmės pasakojimo apie kapinaičių istoriją, įžymius kultūros, visuomenės veikėjus, palaidotus Bitėnuose.
Pagerbėme Mažosios Lietuvos šviesuolį M. Jankų, spaudos darbuotoją, publicistą, Tilžės akto signatarą, tautinio sąjūdžio veikėją, „Aušros“ rėmėją ir platintoją. Pastovėjome prie kapų, kuriuose palaidota jų šeima. M. Jankus buvo vadinamas Rambyno sergėtoju, Bitėnuose laikė uždraustos spaudos sandėlį. Jo namuose – laikoma Rambyno svečių Garbės knyga. M. Jankaus palaikai iš Vokietijos į Rambyną perkelti 1993 metais. Jo vardu pavadintas muziejus.
Bitėnuose ilsisi Valteris Kristupas Banaitis, žurnalistas, muzikas, visuomenės veikėjas, vienas iš Valstybinės filharmonijos Vilniuje kūrėjų, parašęs nemažai dainų. Aplankėme Elenos Kondratavičienės–Grigolaitytės kapą. Tai – lietuvių etninių tradicijų puoselėtoja, prižiūrėjusi M. Jankaus šeimos kapus, Bitėnų kapinaites, rūpinosi, kad jos nebūtų niokojamos, aktyvi Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ narė, vedusi ekskursijas po Rambyną ir Bitėnus. E. Kondratavičienės atsiminimus Vokietijoje išleido Ulla Lachauer (knyga išversta į lietuvių kalbą, ji vadinasi „Rojaus kelias“).
Atėjome ir prie Vidūno (Vilhelmo Storostos) kapo, kuriame 1991 m. buvo perlaidoti jo palaikai. Ponia Giedrė pasakojo apie šio didžio žmogaus nuopelnus Lietuvai. Vydūnas buvo mąstytojas, filosofas, įvairaus braižo dramaturgas, muzikinės kultūros ir teatrinio meno puoselėtojas, gimtosios kalbos ugdytojas. Jis aktyviai dalyvavo Mažosios Lietuvos lietuvių kultūrinėje veikloje, įkūrė Tilžės lietuvių giedotojų draugiją ir 40 metų jai vadovavo, rengė vaidinimus, dainų šventes, skaitė paskaitas mokslo populiarinimo, moralės temomis, leido žurnalus, harmonizavo liaudies dainas ir pats jas kūrė. Vydūnas – tautos žadintojas, sveiko gyvenimo būdo propaguotojas.
Mūsų lankymosi dieną Bitėnų kapinaitėse buvo perlaidoti Jono Vanagaičio ir jo žmonos Marijos Bružaitės–Vanagienės palaikai. J. Vanagaitis – Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, Tilžės akto signataras, laikraštininkas, grįžęs į savo kraštą skleidė lietuvybę ir praleido nemažą savo gyvenimo dalį.
Konferenciją organizavo Kaliningrado (Karaliaučiaus) srities lietuvių kalbos mokytojų asociacijos pirmininkas A. Bartnikas, organizacinio komiteto nariai O. Druseikaitė, J. Glinskis, rėmėjai Mažosios Lietuvos lietuvių draugija Čikagoje, Mažosios Lietuvos fondas.
Aptarę aktualius darbo klausimus, pavaikščiojome po rudenėjantį Rambyną, parymojome prie šviesuolių kapų Bitėnuose, maloniai praleidome laiką. Atrodė, kad „amžinybė, – kaip rašė pagėgiškis Eugenijus Skipitis, – sustojo Rambyne su tavim, su manim, su Tėvyne.“
 
Nuotraukose:

1. Ragainiškiai sveikina konferencijos dalyvius
2. Konferencijos dalyviai
3. Konferencijos dalyviai Bitėnuose prie įėjimo į kapus

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra