Karaimų tautos Tėvas
Autorius: Voruta Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti
Didelių valstybių pasaulyje yra žymiai daugiau. Jas galime rasti žemėlapiuose, jų teritorijas skiria kalnai, miškai, upės, ežerai bei kiti riboženkliai. Dauguma gyventojų yra vienos tautos žmonės. Jie brangina savo gimtąją kalbą, jos moko vaikus darželiuose, mokyklose, universitetuose. Turi savo Švietimo ministeriją, kuri rūpinasi knygų, vadovėlių, žodynų leidimu. Gimtąja kalba leidžiama daugybė laikraščių, žurnalų, kalbama per televiziją, radiją. Kalbos srityje dirba tūkstančiai žmonių, kurie nagrinėja kalbinius dalykus, remdamiesi įvairias šaltiniais. Tai natūralu, įprasta ir būtina.
Tačiau didelėse valstybėse yra ne viena dešimtis tautinių mažumų, kurios viso to negali turėti. Norėdama išgyventi, mažuma turi būti tolerantiška tai valstybei, kurioje gyvena. Privalo dirbti jai, ginti nuo priešų bei laikytis visų tos valstybės įstatymų. Bet ir tautinės mažumos nėra vienodos. Vienos turi arčiau esančią savo tėvynę, jas gina tos tėvynės įstatymai, valdymo struktūros, ambasados, į kurias galima kreiptis esant reikalui. Šios struktūros bei visuomeninės organizacijos tavęs nepaliks vieno, apgins, patars, palaikys.
Kitaip yra, jei tautinė mažuma neturi nei savo teritorijos, valstybės, nei ambasadų, mokslo ar švietimo įstaigų. Tokia ir yra karaimų bendruomenė, kuri tuo kelia didelį susidomėjimą pasaulyje. Jos jokiame žemėlapyje nerasime, o gyventojus jungia tik tikėjimas ir kalba. Todėl tokioms tautinėms mažumoms nepaprastai svarbūs yra dvasininkai, kurie pašaukti vienyti tautą, tobulinti tautiečių santykius, teigiamai veikti jų vidinį dvasinį pasaulį.
Kiekviena tauta, maža ar didelė, turi žmogų, kurį galima būtų laikyti tautos tėvu. Tokių tautinių mažumų kaip karaimai dvasininkai rūpinasi kiekvienu tautiečiu, jį gerbia, ypatingai vyresnį žmogų, jo nuomonę. Toks mano atminimu ir buvo karaimų dvasininkas Chadži Seraja Chan Šapšalas (1873–1961) – išsimokslinęs, protingas, nuoširdus ir jautrus. Apie jį, jo mokslinę veiklą yra parašyta daugybė darbų.
Dvasininkas buvo labai laukiamas visų karaimų namuose, ypač per pavasario šventę – Velykas.
Iš vaikystės laikų gerai prisimenu šią šventę. Tai neraugintos duonos šventė, atėjusi iš senų laikų, kai karaimai traukėsi nuo priešų ir išgyveno be galo sunkiomis sąlygomis. Dabar šventė trunka visą savaitę, jos laukia vaikai ir suaugę žmonės.
Nenorom atgyja mamos Lidijos Kobeckos pasiruošimas Velykoms. Tai ir namų švarinimas, krosnių kalkėmis balinimas, puodų, šaukštų švietimas ir kiti darbai. Pagal biblijinius papročius buvo paslepiama viskas, kas rūgštu. Svarbiausi kepiniai – tymbylo (paplotėliai). Mūsų šeimoje buvo kepama tiek, kad užtektų visai savaitei šešiems žmonėms. Tą dieną melsdavomės, linkėjome vieni kitiems sveikatos, sėkmės. Visą savaitę laukdavome svečių, kuriuos vaišindavome tymbylo su medumi. Ypač visi šeimos nariai laukdavo dvasininko apsilankymo, kuris buvo visų mūsų pasididžiavimas. Šį žmogų – Chadži
Seraja Chan Šapšalą – galėčiau vadinti karaimų tautos Tėvu, nes jo gyvenimas buvo neatskiriamai susijęs su kiekvienu iš mūsų, nepriklausomai nuo turto, išsimokslinimo ar padėties visuomenėje. Jis matė kiekvieną žmogų laimės ir nelaimės metu. Kiekvienas tautietis jam buvo mielas ir artimas, jo širdyje užteko vietos ir suluošintam, neįgaliam. Visiems jis mokėjo tarti gerą žodį, kuris gydė kaip vaistai. Sugebėjo padėti jaunuoliui, siekiančiam mokslo, ne tik žodžiu, bet ir finansiškai.
Tai buvo žmogus, iš kurio visada ir visur sklido žmogiška šiluma, o paduota ranka glostė širdį. Jį norėjosi visada matyti ir girdėti. Tokį prisimenu aukščiausią karaimų tautos dvasininką. Esu dėkingas likimui, kad teko gyventi tuo laiku, kai jis buvo karaimų tautos vedlys. Tai žmogus, kuris man atrodė kaip tėvas. Todėl didžiai gerbiamam Ch. S. Ch. Šapšalui tinka žinomo karaimų poeto Simono Kobeckio eilėraščio „Šlovė tau“ žodžiai:
Šlovė tau, jei ką gero padarei Šlovė tau, jei gyvenimo gūsty Šlovė tau, jei mylėdamas karštai,
Mūs laikinos būties keliuos alsiuos.
Šlovė tau, jeigu neslėpsi beveik
Tu savo širdyje tikros tiesos.
Išmokai tu kitiems pasiaukot,
Šlovė tau, jei atšalusioj širdy
Bent kibirkštėlę troškai suieškot.
Tu savo brolių neskubėjai teist,
Šlovė tau, jei paklydusį matei
Ir išdrįsai jam nuodėmes atleist.
(Vertė Jonas Strielkūnas)
Tokios mintys laukiant 2010 metais karaimų šventės – Velykų – kilo apie tą žmogų, kurį galėčiau laikyti tautos Tėvu ir kurio atminčiai su pagarba lenkiuosi.
Komentarai
Naujienos
-
Prezidentas pareiškė užuojautą dėl Princo Filipo mirties
-
Skaitytojus artėjančių šv. Velykų proga sveikina pirmasis 2021 m. „Vorutos“ numeris!
-
Sveikinimai „Vorutos“ žurnalo vyr. redaktoriui Juozui Vercinkevičiui 80-ies metų jubiliejaus proga
-
Dažnėjantys neurologiniai susirgimai – karantino pasekmė?
-
Česlovas Iškauskas. Kai pagieža keičia kompetenciją… (Replika Povilui Gyliui)
Lietuva
-
Valstybinis patentų biuras mini 30-ąsias įkūrimo metines
-
Mokykliniais geltonaisiais autobusais gyventojus galima vežti vakcinuotis
-
Zigmas Tamakauskas. Grįžtanti Vilniaus universiteto atmintis…
-
Vienas tyrimas padeda atmesti aibę galvos svaigimo priežasčių
-
Vladas Terleckas. Ar sovietai pirko iš Vailokaičių metalo gaminius?
Istorija
-
Vladas Terleckas. Ar sovietai pirko iš Vailokaičių metalo gaminius?
-
Juozas Brazauskas. Prieš 60 metų buvo sugriautas Kryžių kalnas
-
Dr.Valdas Selenis. Didysis Vilniaus seimas ir jo reikšmė po 115 metų
-
Apie Vytautą Modzeliauską – pirmąjį Semeliškių valsčiaus tarybos pirmininką
-
Vladas Terleckas. Katynės žudynių istorijos lietuviški puslapiai
Kultūra
-
Pavasario džiaugsmo giesmės Aukštadvario bibliotekoje
-
Nemokama virtuali ekskursija „M. K. Čiurlionio kūrybos kelias“
-
Sukanka 150 metų, kai, popiežiaus Jono Pauliaus II žodžiais tariant, Bažnyčia ir lietuvių tauta sulaukė ypatingos dovanos
-
Naujos Molėtų bibliotekos erdvės
-
Zigmas Tamakauskas. Grįžtanti Vilniaus universiteto atmintis…
Religija
-
Panevėžio Marijos Legionas su viltimi žvelgia Į karantiną ir ieško naujų veiklos iššūkių
-
2021 m. – kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Taupymas Vatikane: mažinamos vyresniųjų algos
-
Daniliškių Švč. Trejybės sentikių cerkvė atgimsta vietos bendruomenės dėka
-
Judėjos dykumos urvai vis dar pateikia netikėtumų
Renginiai
-
Vievio mėgėjų meno kolektyvai – virtualiuose renginiuose
-
Apie garbųjį Šilokarčemos pilietį dr. Hugo Šojų
-
Jaunieji talentai sako „Ačiū tau, Lietuva“ ir kartu šįvakar su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru dovanoja koncertą
-
„Auksiniai scenos kryžiai“ bus įteikti Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre
-
Knygos „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939 m.“ pristatymas