Karaimų mokyklos ir religinio centro atkūrimas

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

2008 m. spalio 9 d. 16 val. Trakuose karaimų dvasininkas – hazzanas pašventino jau antrąjį XXI amžiuje atstatytą pastatą, kuriame įsikurs karaimų mokykla ir religinis centras. Tai sutapo su Trakų miestui kurortinės vietovės statuso suteikimu, Seimo rinkimais spalio 12 dieną, bei kitom artėjančiom įžymiom datom: 2009 metais Lietuvos tūkstantmečio paminėjimu, Vilniaus – Europos kultūros sostinės – metais.

Svarbi ir spalio 10 diena – karaimų Atgailos ir atleidimo diena. Tą dieną pasnikaujama iki sutemos, meldžiamasi kenesėje, prašant Viešpatį atleisti nuodėmes. Prieš pamaldas atsiprašoma kiekvieno artimo ar pažįstamo asmens, o ypatingai motinos ir tėvo. Šiais metais Atgailos diena vyko naujai atidarytame religiniame centre.
Karaimų mokyklos ir religinio centro atidarymas vyko labai iškilmingai. Šiose iškilmėse dalyvavo daug garbingų svečių: Lietuvos Respublikos Ministrų tarybos pirmininkas Gediminas Kirkilas, kultūros ministras Jonas Jučas, Tautinių mažumų departamento direktorius Antanas Petrauskas, Trakų miesto seniūnas Kęstutis Vilkauskas. UAB ,,Altitudė“ direktorius Kęstutis Biekša, įteikdamas simbolinį raktą, linkėjo karaimų bendruomėnei ilgai naudotis pastatu, kurį atstatė statybininkai, turėję didelę restauravimo patirtį. Renginyje dalyvavo architektai ir kiti garbingi svečiai, savo darbais prisidėję prie šio pastato atstatymo.
Statinys iš tiesų nuostabus. Jis baltas lyg gulbė, skridusi iš Totoriškių ežero Galvės ežero link ir pritūpusi poilsiui… Tai iš tiesų įdomus architektūrinis sprendimas, nes namas su trijų lygių stogais, nežymiai žemėjančiais nuo gatvės pusės Totoriškių ežero link. Kiekviena namo dalis turi atskirą iėjimą, vienas iš jų pritaikytas neįgaliesiems. Pastatas aptvertas reta lentų tvora. Šis gražus statinys – lyg vizitinė kortelė visiems kitiems karaimų namams su trimis langais gatvės pusėje. Įėjus į vidų dėmesį ypač patraukia XVIII amžiaus salės interjeras: ienos iš natūralios medienos rąstų, lubos su balkiais, sukabinti senoviniai kaimuose įprasti žibintai, imituojantys žibalines lempas (viskas dvelkia senove).
Pastatas iš tiesų senas, jis dar prieškaryje priklausė karaimams. Čia buvo mokykla, vaikų darželis, vyko koncertai, vestuvės. Man šis pastatas brangus tuo, kad jame įvyko mano tėvų Zacharijaus Jutkevič ir Lidijos Kobeckos vestuvės, o teta Janina Kobecka mokė darželyje vaikus karaimiškų dainų, šokių, eilėraščių, su vaikais iškylaudavo gražiose Trakų apylinkėse. Vėliau, tarybiniais metais, čia buvo kelių valdyba. Tik 1989 metais, jau atgimimo laikais, buvo priimtas nutarimas grąžinti šį pastatą karaimams. Malonu prisiminti, kad man ir Markui Kozyrovičiui buvo pavesta atsiimti raktus iš tuometinės Trakų miesto valdžios, įsikūrusios Karaimų gatvėje Nr. 29 (dabartinė ,,Kibininė“). Raktus atidavėm Lidai Maškevič. Tie prisiminimai susieja praeitį ir dabartį.
Ir štai dabar, spalio 9 d., ketvirtadienį, visi susirinkusieji nekantriai laukė garbingo svečio – Ministro pirmininko Gedimino Kirkilo atvykimo. Jam pasirodžius, visi atsistojo ir šiltais plojimais pasitiko. Premjeras sveikindamasis kiekvienam dalyviui paspaudė ranką, taip visus pagerbdamas. Mums itin malonu, kad valdžios vyrai, turėdami daugybę valstybinių rūpesčių, neužmiršta tautinių mažumų gyventojų, šiuo atveju karaimų, daugiau kaip šešis šimtus metų gyvenančių svetingoje Lietuvos žemėje. Premjero apsilankymas – didelis istorinis įvykis mažai bendruomenei.
Visų susirinkusiųjų dėmesį patraukė šilta Premjero Gedimino Kirkilo kalba. Kalbėdamas apie karaimus jis pabrėžė, jog net du asmenys iš tokios mažos bendruomenės yra ambasadoriais užsienio šalyse: Halina Kobeckaitė ir Romualdas Kozyrovičius. Premjeras pasidžiaugė karaimų kalbos išsaugojimu, atkuriant senovines dainas, mokant jaunimą gimtosios kalbos ir palinkėjo dar aktyvesnės kultūrinės veiklos naujajame pastate.
Ši Premjero kalba ypač gerą įspūdį paliko mums, vyresnio amžiaus žmonėms, pakviestiems į šias iškilmes. Tai visų pirma ilgametei pedagogei Zosei Robačevskajai, atėjusiai kartu su savo anūku Artūru, taip pat buvusiam ilgamečiam pašto viršininkui Eugenijui Ešvovič, kuris vertina kiekvieną tėvynainį, džiaugiasi karaimų susibūrimu, dalyvavimu pamaldose. Nors Eugenijus jau įžengė į devyniasdešimtuosius metus, bet dar aktyviai dalyvauja karaimų bendruomenės gyvenime.
Ypač veiklus karaimų mokyklos atstatymo dalyvis – Josifas Firkavičius, Lietuvos karaimų religinės bendruomenės pirmininko pavaduotojas, dešinioji mūsų hazzano ranka. Jis pasidalijo visais rūpesčiais restauruojant mokyklos ir religinio centro pastatą.
J. Firkavičius supažindino susirinkusius su būsima veikla šioje būstinėje. Joje įsikurs Religinių reikalų valdybą, kuri spręs finansinius bendruomenės klausimus, padės vargstantiems, palaikys ryšius su kitomis karaimų religinėmis bendruomenėmis, esančiomis Lenkijoje, Kryme ir kitur, rūpinsis švietimo reikalais. Pastate veiks karaimų mokykla, kuriai jau septintus metus vadovaus Eva Čato iš Švedijos. Taip pat bus įvairių sueigų vieta, archyvas, įvairių rankdarbių būreliai moksleiviams, repetuos jaunimo dainų ir šokių ansamblis ,,Sanduhač“.
Tautinių mažumų ir įšeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorius Antanas Petrauskas įteikė Josifui Firkavičiui už didžiulį darbą Garbės aukso ženklą „Už nuopelnus“.
Į susirinkusius su padėka kreipėsi vaikai. Jie dėkojo visiems, kas projektavo, statė, prižiūrėjo jų būsimus antruosius namus. Jaunimo ansamblio „Saduhač“ šokėjai atliko senovinių karaimų šokių siuitą.
Po iškilmių svečiai, perėję į kitą gatvės pusę, pateko į pastatą, iš kurio aukštumų atsivėrė nuostabus Trakų miesto vaizdas, kuriame ramus Galvės ežero paviršius lyg veidrodis atspindėjo salą ir vienintelę Rytų Europos pilį, pastatytą saloje. Po to svečiai būriavosi prie švediško stalo su pietietiškais patiekalais – krupniku, kibinais, sultiniu.
Savo kalboje padėkojau visiems Lietuvos žmonėms už nuolatinį dėmesį mažai karaimų bendruomenei. Mes kartu su lietuviais ranka rankon dirbame, dainuojame, šokame, garsindami Lietuvos vardą. Vienas iš lietuvių dėmesio kitataučiams pavyzdžių yra šis balta kaip gulbė pastatas – vizitinė kortelė gausiai besilankantiems Trakuose užsienio turistams.
Linkiu, kad čia būtų pilna jaunų ir pagyvenusių žmonių ištisus metus.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra