„Kai išnyksta kalba, išnyksta ir tauta,“ – pasakoja Trakų karaimė Sofija Ana Dubinskaja. Lietuvoje Trakų karaimų šiuo metu yra apie du šimtai penkiasdešimt – tačiau ši tauta nežada apleisti savo kalbos. Liepos 17–24 dienomis grupė karaimų buvo Feodosijoje, Ukrainoje, kur mokėsi karaimų kalbos.
Pasakodoma apie karaimų kultūros atgijimą Sofija šypsosi ir prisimena jau į Anapilį išėjusį Varšuvos Universiteto humanitarinių mokslų daktarą, tiurkologą, Aleksandrą Dubinskį. A. Dubinskis gimė 1924 metais Trakuose ir iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos čia gyveno. 1945 m., karui baigiantis, savanoriu įstojo į Lenkijos kariuomenę. Buvo nukreiptas mokytis į puskarininkių mokyklą, dirbo Lenkijos gynybos ministerijoje. Po demobilizacijos baigė licėjų, 1948–1953 m. Varšuvos universitete studijavo tiurkologiją. Vėliau ten pat dėstė, apgynė disertaciją. 1965 m. jam suteiktas humanitarinių mokslų daktaro laipsnis. Buvo išrinktas Lenkijos orientalistų draugijos pirmininko pavaduotoju. Didelė dalis A. Dubinskio mokslinės veiklos – skirta karaimams, jų kalbai, religijai, literatūrai, kultūrai, istorijai. Jis paskelbė daugiau kaip 150 darbų Lenkijos, Turkijos, Vokietijos, Rusijos, Lietuvos ir kitų šalių periodikoje. Reikšmingiausi jų surinkti ir autoriaus 70-ųjų gimimo metinių proga išleistoje knygoje „Caraimica“ (Varšuva, 1994). Mokslininkas taip pat aktyviai prisidėjo rengiant ir leidžiant „Karaimų-rusų-lenkų kalbų žodyną“ (Maskva, 1974). Be to, yra sudaręs ir išleidęs „Turkų-lenkų ir lenkų-turkų kalbų žodyną“ (1985), parašęs nemažai bibliografinių ir biografinių darbų bei išsamią studiją „Lenkijos totoriai. Istorija, apeigos, legendos, tradicijos“ (1986).
2003 metų rugsėjo 24 dieną Varšuvoje, būdamas 79-erių, po ilgos ligos Aleksandras Dubinskis mirė.
Prieš dešimtmetį A. Dubinskis į Trakus atsivežė pažįstamą profesorę iš Švedijos Upsalos Universiteto, kuri domėjosi tautinių mažumų kalbomis. Pristatė vietos karaimams ir pasakė: „ši moteris per dešimt mėnesių išmoko mūsų kalbą. Ji padarė tai, ko kai kurie nesugebėjo per pusę amžiaus“. Nuo to laiko Eva Csato-Johanson Trakuose lankėsi ne kartą: tyrinėjo papročius, gilino karaimų kalbos žinias ir t.t. Šią vasarą E. Csato-Johanson vietos bendruomenei pristatė Upsalos Universiteto projektą – kalbos mokymosi seminarus. Pirmoji dalis vyko Trakuose, tad karaimai vyko į Ukrainą. Švedai skyrė lėšų kelionei apgyvendinimui ir pamokoms. Nors Krymo karaimų ir trakiškių tarmė truputį skiriasi, bet iš bendrų žaidimų, pamokų, vaidinimų dvi dešimtys karaimų pasisėmė vertingos kultūrinės patirties.
Grįžę namo karaimai nesiruošia pamiršti to, ko išmoko. Jie ruošia namų darbus, renka medžiagą, verčia į karaimų kalbą tekstus ir siunčia į Upsalos Universitetą.
