Karaimų kalbos seminaras Ukrainoje
Autorius: Voruta Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti
„Kai išnyksta kalba, išnyksta ir tauta,“ – pasakoja Trakų karaimė Sofija Ana Dubinskaja. Lietuvoje Trakų karaimų šiuo metu yra apie du šimtai penkiasdešimt – tačiau ši tauta nežada apleisti savo kalbos. Liepos 17–24 dienomis grupė karaimų buvo Feodosijoje, Ukrainoje, kur mokėsi karaimų kalbos.
Pasakodoma apie karaimų kultūros atgijimą Sofija šypsosi ir prisimena jau į Anapilį išėjusį Varšuvos Universiteto humanitarinių mokslų daktarą, tiurkologą, Aleksandrą Dubinskį. A. Dubinskis gimė 1924 metais Trakuose ir iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos čia gyveno. 1945 m., karui baigiantis, savanoriu įstojo į Lenkijos kariuomenę. Buvo nukreiptas mokytis į puskarininkių mokyklą, dirbo Lenkijos gynybos ministerijoje. Po demobilizacijos baigė licėjų, 1948–1953 m. Varšuvos universitete studijavo tiurkologiją. Vėliau ten pat dėstė, apgynė disertaciją. 1965 m. jam suteiktas humanitarinių mokslų daktaro laipsnis. Buvo išrinktas Lenkijos orientalistų draugijos pirmininko pavaduotoju. Didelė dalis A. Dubinskio mokslinės veiklos – skirta karaimams, jų kalbai, religijai, literatūrai, kultūrai, istorijai. Jis paskelbė daugiau kaip 150 darbų Lenkijos, Turkijos, Vokietijos, Rusijos, Lietuvos ir kitų šalių periodikoje. Reikšmingiausi jų surinkti ir autoriaus 70-ųjų gimimo metinių proga išleistoje knygoje „Caraimica“ (Varšuva, 1994). Mokslininkas taip pat aktyviai prisidėjo rengiant ir leidžiant „Karaimų-rusų-lenkų kalbų žodyną“ (Maskva, 1974). Be to, yra sudaręs ir išleidęs „Turkų-lenkų ir lenkų-turkų kalbų žodyną“ (1985), parašęs nemažai bibliografinių ir biografinių darbų bei išsamią studiją „Lenkijos totoriai. Istorija, apeigos, legendos, tradicijos“ (1986).
2003 metų rugsėjo 24 dieną Varšuvoje, būdamas 79-erių, po ilgos ligos Aleksandras Dubinskis mirė.
Prieš dešimtmetį A. Dubinskis į Trakus atsivežė pažįstamą profesorę iš Švedijos Upsalos Universiteto, kuri domėjosi tautinių mažumų kalbomis. Pristatė vietos karaimams ir pasakė: „ši moteris per dešimt mėnesių išmoko mūsų kalbą. Ji padarė tai, ko kai kurie nesugebėjo per pusę amžiaus“. Nuo to laiko Eva Csato-Johanson Trakuose lankėsi ne kartą: tyrinėjo papročius, gilino karaimų kalbos žinias ir t.t. Šią vasarą E. Csato-Johanson vietos bendruomenei pristatė Upsalos Universiteto projektą – kalbos mokymosi seminarus. Pirmoji dalis vyko Trakuose, tad karaimai vyko į Ukrainą. Švedai skyrė lėšų kelionei apgyvendinimui ir pamokoms. Nors Krymo karaimų ir trakiškių tarmė truputį skiriasi, bet iš bendrų žaidimų, pamokų, vaidinimų dvi dešimtys karaimų pasisėmė vertingos kultūrinės patirties.
Grįžę namo karaimai nesiruošia pamiršti to, ko išmoko. Jie ruošia namų darbus, renka medžiagą, verčia į karaimų kalbą tekstus ir siunčia į Upsalos Universitetą.
Komentarai
Naujienos
-
Prezidentė pasiskiepijo nuo COVID-19
-
Lietuvos istoriografijos paminklas – Adolfo Šapokos redaguota „Lietuvos istorija“
-
VSD apie grėsmes nacionaliniam saugumui: „Lietuvos piliečiai yra ganėtinai atsparūs tokiam poveikiui ir geba atskirti tikras žinias nuo melagingų, nepasiduoda destruktyvioms idėjoms“
-
Kovo 11-ąją pasaulio lietuvius suburs šventinis koncertas iš Seimo
-
Parlamentaras Kęstutis Vilkauskas Kultūros komitete pristatė Lietuvos istorinių sostinių plėtros idėją
Lietuva
-
Prezidentė pasiskiepijo nuo COVID-19
-
Lietuvos istoriografijos paminklas – Adolfo Šapokos redaguota „Lietuvos istorija“
-
VSD apie grėsmes nacionaliniam saugumui: „Lietuvos piliečiai yra ganėtinai atsparūs tokiam poveikiui ir geba atskirti tikras žinias nuo melagingų, nepasiduoda destruktyvioms idėjoms“
-
Kovo 11-ąją pasaulio lietuvius suburs šventinis koncertas iš Seimo
-
Kviečiame naudoti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 31-osioms metinėms sukurtą vizualinę medžiagą
Istorija
-
Lietuvos istoriografijos paminklas – Adolfo Šapokos redaguota „Lietuvos istorija“
-
Kunigas Ambraziejus Jakavonis
-
Česlovas Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje
-
Istoriko Algirdo Grigaravičiaus monografija „Jonas Smilgevičius – kitoks signataras“ (II)
-
Nors dvaras labai nugyventas, suniokotas, perstatytas ir dar sudegęs, jis vis tik lieka vertingas istorine prasme – mena 1863 m. sukilimą
Kultūra
-
Parlamentaras Kęstutis Vilkauskas Kultūros komitete pristatė Lietuvos istorinių sostinių plėtros idėją
-
Ši knyga galiausiai privers jus susimąstyti, kiek iš tikrųjų asmeniškas yra ką tik jūsų išsiųstas elektroninis laiškas
-
Šv. Kazimiero šventės renginiai
-
Lietuvos valstybininkui, diplomatui, istorikui Petrui Klimui – 130
-
Šiemet brandos egzaminai prasidės anksčiau nei pernai
Religija
-
Popiežius Irake. Ką reiškia vizitas Najafo mieste?
-
Zigmas Tamakauskas. Lietuvos Didžiųjų kunigaikščių žemės žiedas…
-
Šv. Kazimieras – 400 metų Visuotinės Bažnyčios liturginiame kalendoriuje
-
Veliuonos bažnyčia – bendra kunigaikščių Vytauto Didžiojo, Zigmanto Vazos, karalienės Bonos investicija
-
A.A. T. Vytautas Merkys SJ (1927 03 17 – 2021 02 01)
Renginiai
-
Šv. Kazimiero šventės renginiai
-
Knygos „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939 m.“ pristatymas
-
„Knygų savaitės“ metu vyks virtuali „Nieko rimto“ mugė: susitikimai su rašytojais, autografai ir rimtos staigmenos
-
Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia kartu švęsti Vasario 16-ąją! Trys virtualios programos moksleiviams
-
Neeilinė galimybė prisiminti Vilniaus katedros ir jos statytojų istoriją, mieste gyvavusias vienuolijas ir jų palikimą, o Vasario 16-osios proga – atrasti Fribūro universiteto (Šveicarija) vaidmen...