Kam trukdo Lietuvos karių kapai Berznyke?

Autorius: Voruta Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

Š. m. kovo 6 d. Seinuose įvyko posėdis, skirtas 1920 m. žuvusių ir Berznyko kapinėse palaidotų Lietuvos karių paminklo atnaujinimo darbams aptarti. Posėdyje dalyvavo Lenkų tautos kovų ir kančių atminimo tarybos generalinis sekretorius A.Prezewoźniak, Lietuvos kultūros paminklų apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos generalinė direktorė D.Varnaitė. Į Lietuvos delegacijos sudėtį taip pat įėjo Krašto apsaugos ministerijos atstovai, Lenkijoje akredituoti diplomatai, architektai.
Lietuva jau kelinti metai siekia leidimo pradėti Berznyko kapinėse esančių Lietuvos karių kapų rekonstrukcijos darbus. Prieš kelerius metus šalia minėtų pakų Lenkija pastatė memorialinį paminklą lenkų kariams, žuvusiems vadinamosios Nemuno operacijos metu. Kadangi paminklas buvo pastatytas neatsižvelgiant į jau esančių Lietuvos karių antkapių architektūrinį išdėstymą, Lietuva paprašė leidimo atnaujinti šiuos antkapius ir harmoningai juos priderinti prie lenkų karių paminklo.
Susitikimo metu A.Prezewoźniak pareiškė, kad neturi medžiagos, įrodančios, jog toje vietoje, kur prieš kelis dešimtmečius vietos lietuvių pastangomis pastatyti Lietuvos karių antkapiai, buvo palaidoti Lietuvos kariai. Suabejojo, ar ten apskritai yra kas nors palaidotas. Generalinis sekretorius kaltino, kad Lietuvos karių antkapiai buvo įrengti nelegaliai, slaptai ir pažeidžiant visas paminklosaugos taisykles. Jo nuomone, toje vietoje gali būti palaidoti ir lenkų kariai. A.Prezewoźniak pareiškė, kad Lenkija prieš kelerius metus Berznyke siūlė statyti bendrą paminklą, tačiau Lietuva dėl jam nežinomų priežasčių šio pasiūlymo nepaisė.
Lietuvos delegacija informavo, kad prieš kelerius metus buvo atlikti istoriniai tyrimai, kurie leido gana tiksliai nustatyti Berznyko kapinėse palaidotų karių pavardes ir dalinius, kuriuose šie kariai tarnavo. Prof. R.Buivydas yra parengęs Lietuvos karių kapų rekonstrukcijos projektą, kuris laukia tik Lenkijos pritarimo. Be to, vietos lietuviai buvo gavę leidimą statyti antkapinį paminklą, kadangi vietos klebonas dalyvavo net Lietuvos karių kapų pašventinimo ceremonijoje.
Nuvykus į Berznyko kapines, vietos klebonas informavo, kad prof. R.Buivydo parengti projektai yra nepriimtini, nes toje vietoje, vykdant testamentą, jau seniai yra numatyta laidoti kunigus. Tad, pasak klebono, jeigu lietuviai pateiks įtikinamus įrodymus, kad ten tikrai palaidoti Lietuvos kariai, papildomai galės gauti apie tris metrus žemės savo sumanymams įgyvendinti.
Susitikimas baigėsi be konkrečių rezultatų, tačiau tikimasi, kad artimiausiu metu derybos bus atnaujintos.
"Aušra”, 2003 03 1-15. Nr. 5

Sena Voruta