Kam reikalinga Lietuvos mokslų akademija ir 120 akademikų?

Autorius: Data: 2015-05-01, 10:27 Spausdinti

Rolandas Maskoliūnas, LRT.lt

Pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodė straipsnių, kuriuose anonimiški pašnekovai kritikuoja Lietuvos mokslų akademiją (LMA) užsiimant netgi antimoksline veikla.

LMA prezidentas prof. Valdemaras Razumas atsako į kaltinimus ir pasakoja, kuo šiandieninė Akademija skiriasi nuo sovietinių laikų, kai vykdė „mokslo ministerijos“ funkcijas.

– Pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodė straipsnių, kuriuose anoniminiai pašnekovai abejoja Lietuvos mokslų akademijos kompetencija kai kuriose veiklos srityse. Su kuo tai gali būti susiję?

– Iš tiesų, man žinomos bent trys publikacijos, kuriose kritikuojama LMA veikla. Ypatingai mokslo populiarinimo srityje. Pirmoji pasirodė „Lietuvos ryte“, kitos dvi – interneto svetainėje tiesos.lt ir „Kauno dienoje“. Kaltinimai iš esmės analogiški. Teigiama, kad LMA mokslo populiarinimo projekte, kuris finansuojamas ES struktūrinių fondų lėšomis, leidžiamos užsienio autorių knygos yra antimokslinės. Tokios anoniminių asmenų mintys kelia nuostabą, nes nesunku įsitikinti, jog šių knygų autoriai yra visame pasaulyje pripažinti mokslininkai bei mokslo populiarintojai. Jų knygos išverstos į dešimtis kalbų, leidžiamos milijoniniais tiražais. Pakanka paminėti Jeremy Rifkiną – knygos „Trečioji pramonės revoliucija“ autorių. Tai žmogus, kurio idėjomis naudojasi Europos Sąjungos vastybės ir Kinija, planuodamos savo ekonominę plėtrą ateityje. J. Rifkinas buvo Prancūzijos prezidento N. Sarkozy ir Vokietijos kanclerės A. Merkel patarėjas. Galima spėti, kad tokius išpuolius organizuoja Lietuvai priešiškos jėgos arba tiesiog nestabilios psichikos asmenys.

– Turbūt geriausias atsakas tokioms publikacijoms – išsamesnis visuomenės supažindinimas su LMA veikla. Juk per 25-erius atkurtos Nepriklausomybės metus Jūsų vadovaujama organizacija pasikeitė iš esmės?

– Iki Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje pagal Sovietų Sąjungos modelį LMA buvo tarsi mokslo ministerija, valdžiusi didžiąją dalį mokslo institutų. Ji atliko centrinės valdžios funkciją reguliuoti mokslinius tyrimus Lietuvoje. Tuos tyrimus, kurie nebuvo atliekami aukštosiose mokyklose.

1991 metais priėmus naująjį Mokslo ir studijų įstatymą, LMA tapo vakarietiško tipo akademija, kuriai teko ieškoti naujų veiklos krypčių. Lietuvoje atsirado tokios institucijos kaip Valstybinis mokslo ir studijų fondas (dabar – Valstybinis studijų fondas), Lietuvos mokslo taryba, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, konkursiniu būdu ėmusios finansuoti mokslą. Kita vertus, Akademija kurį laiką buvo puolama kaip sovietinis reliktas. Turėčiau priminti, jog net sovietiniais laikais toks odiozinis veikėjas, kaip laikraščio „Tiesa“ vyr. redaktorius, vėliau žurnalo „Komunistas“ vyr. redaktorius G. Zimanas, kuris buvo proteguojamas tapti LMA nariu, taip ir nebuvo juo išrinktas. Tokių pavyzdžių yra ir daugiau. Akademinės laisvės supratimas LMA buvo stiprus ir anuo metu.

Šiuo metu akademija jau yra atradusi svarbias veiklos sritis ir nekonkuruoja su kitomis mokslą finansuojančiomis institucijomis. Tarp tokių naujų svarbių funkcijų – mokslo populiarinimo politikos Lietuvoje formavimas ir vykdymas, veiklų koordinavimas. Įgyvendinant tokius projektus, LMA bendradarbiauja su dešimčia partnerių, įskaitant universitetus, mokslinių tyrimų institutus ir pan.

– Kokios funkcijos yra būdingos vakarietiško tipo akademijoms?

– Man atrodo, kad svarbiausia misija, įrašyta mūsų bei daugelio vakarietiškų akademijų statutuose – pasitelkus savo narius ir partnerius ugdyti visuomenės kritinį mokslinį mąstymą. Mokslinį požiūrį į tai, kas vyksta šalyje ir visuomenėje. Būtent to ir trūksta minėtuose išpuoliuose prieš Akademijos veiklą. Matyti akivaizdus nesugebėjimas analizuoti tekstų, suprasti, apie ką yra kalbama. Suprantama, jeigu tai užsakytos publikacijos, tuomet neverta nė kalbėti apie kritišką mąstymą.

Galiu pateikti vieną charakteringą pavyzdį iš LMA veiklos. Kuomet kilo didžiulė priešprieša tarp dalies visuomenės ir valdžios institucijų dėl skalūninių dujų žvalgybos Lietuvoje, LR Seimas labai teisingai nusprendė pasinaudoti LMA narių potencialu ir objektyviu mokslo požiūriu. LMA pateikė Seimui išvadas dėl skalūninių dujų žvalgybos, galimo jų poveikio aplinkai bei žmogaus sveikatai, sėkmingai atlikusi savo funkciją, kritiškai ir įvairiapusiškai įvertinusi situaciją.

– Tai yra antroji svarbi LMA veiklos sritis – ekspertinė funkcija. Tačiau turbūt tuo LMA veikla neapsiriboja?

– Akademija itin daug dėmesio skiria ir jaunųjų mokslininkų skatinimui, nes tai svarbu Lietuvai. Mes labai atsiliekame pagal mokslininkų skaičių, tenkantį tūkstančiui gyventojų, lyginant su Europos Sąjunga. Norint priartėti prie ES27 šalių vidurkio, daktaro laipsnį įgyjančių asmenų skaičių 1000-iui šalies gyventojų reikėtų padidinti 47 proc. (Inovacijų sąjungos švieslentė 2014; angl. Innovation Union Scoreboard 2014). Pavyzdžiui, Estijoje šį rodiklį iki ES27 šalių vidurkio reikėtų padidinti tik 24 proc.

Akademija turi ir daugiau įsipareigojimų, kurie mums yra malonūs. Kasmet teikiame premijas dešimčiai jaunųjų mokslininkų, penkiolikai aukštųjų mokyklų studentų, atliekančių mokslinius tyrimus. Akademija yra įsteigusi ir penkiolika stipendijų jauniesiems mokslininkams, kurie kasmet atrenkami konkurso būdu. Tai skatina juos tęsti mokslininko karjerą.

– Dar viena vis labiau matoma sritis – bendradarbiavimas su Lietuvos savivaldybėmis. Kuo siekiama šia veikla?

– Vienas iš tikslų – kad apie Lietuvos mokslininkų pasiekimus ir valstybės strateginius siekius sužinotų ir įvairių šalies regionų gyventojai. LMA yra sudariusi bendradarbiavimo sutartis su septyniomis savivaldybėmis. Pavyzdžiui, 2014 m. įvyko LMA dienos Anykščių rajono, Druskininkų, Ignalinos rajono, Klaipėdos miesto savivaldybėse. Vilniuje, akademijoje vyko Šilutės rajono ir Panevėžio miesto savivaldybių dienos. Vilniuje savivaldybių moksleiviams akademija organizuoja ekskursijas į aukštųjų technologijų įmones, mokslines bibliotekas, mokslo ir studijų institucijas.

Naujausias pavyzdys – dvišalio bendradarbiavimo sutarties pagrindu Klaipėdos miesto savivaldybės užsakyta studija „Baltijos jūros krantų erozijos problemų analizė ir sprendimo būdai“, kurioje LMA nariai, pasitelkę kolegas iš Klaipėdos universiteto, analizuoja įvairius pajūrio krantotvarkos klausimais. Studijoje pateiktos rekomendacijos dėl uosto gilinimo perspektyvų, dėl krantų priežiūros technologijų.

Kitas pavyzdys. Panevėžio regione daug investuoja Norvegijos verslininkai. Jie norėjo sužinoti apie Lietuvos mokslo vystymosi kryptis ir verslo galimybes dalyvauti šiame procese. Todėl prieš kurį laiką Panevėžio miesto savivaldybė kreipėsi į akademiją su prašymu plačiau papasakoti apie Lietuvos mokslo potencialą Europos Sąjungos kontekste, valstybės prioritetus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityse, ką aš ir padariau gausiai susirinkusioje Norvegijos investuotojų auditorijoje.

– Kiek žinoma, yra nemažai projektų, vykdomų LR Švietimo ir mokslo ministerijos pavedimu?

– Ir su ankstesnės sudėties ministerija, kuomet jai vadovavo Gintaras Steponavičius, ir su ministro Dainiaus Pavalkio komanda akademijai darbuotis sekasi labai sklandžiai. Ministro G. Steponavičiaus laikais mums buvo patikėta keletas naujų funkcijų. Pavyzdžiui, ministerija pasiūlė akademijai koordinuoti Lietuvoje mokslo populiarinimo projektą, vertinti ir koordinuoti periodinių mokslo leidinių leidybą. Pastarajame projekte akademija bendradarbiauja su keturiolika partnerių. Tai projektai, vykdomi valstybės projektų planavimo būdu.

LMA dalyvavo ir keliuose struktūrinių fondų finansuojamų projektų konkursuose. Šiuo metu vykdomi trys projektai su „Nemuno“, „Santaros“ slėnių asociacijomis, Fizinių ir technologijos mokslų centru. Jų pagrindinis tikslas – asociacijų, mokslo ir studijų institucijų ir akademijos kompetencijų stiprinimas. Dabartinė Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybė ir ministras D. Pavalkis labai aiškiai suvokia šių projektų tęstinumo svarbą 2014–2020 metų ES struktūrinės paramos periodu. Smagu, kad perimamumas, pasikeitus ministerijos vadovybei, išliko. Su visais akademijos vykdytais ir vykdomais projektais ir jų rezultatais galima išsamiai susipažinti mūsų internetinėje svetainėje http://lma.lt.

– Įdomu, kaip šiais laikais tampama akademiku? Kaip užtikrinama, kad jais tampa autoritetingiausi mokslo ir meno atstovai? Juk akademiku buvo ir šviesios atminties poetas Justinas Marcinkevičius.

– Pagal akademijos statutą, kurį tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas, akademijoje gali būti iki 120 tikrųjų narių. Šiuo metu jų yra 108. Taigi, yra 12 vakansijų. Tačiau mes neskubame skelbti eilinių rinkimų. Anksčiau LMA Statute buvo nurodyta, kad rinkimai į LMA narius organizuojami ne rečiau kaip treji metai. Priėmus naująjį Statutą, tokio nurodymo neliko. Akademijos nariai ir mokslų skyriai nuolat analizuoja Lietuvos mokslo potencialą. Jeigu matome, kad kurioje nors srityje atsirado tinkamų kandidatų, organizuojami rinkimai. Jeigu pastebime aktyvų žmogų, gerą mokslininką, kviečiame jį dalyvauti konkurse tapti akademijos nariu.

Lietuvos mokslų akademija stengiasi reikalavimų kandidatams kartelę kelti kuo aukščiau. Pavyzdžiui, kandidatas į LMA narius privalo būti išleidęs monografiją. Kitas svarbus rodiklis – kad jis būtų sukūręs savo srities mokyklą ir turėtų ratą mokinių, tęsiančių jo darbus. Labai svarbus ir mokslininko tarptautinis pripažinimas. Nors kai kas kritikuoja įvairius citavimo rodiklius, tačiau moksle kol kas nėra sugalvota aiškesnių mokslininko pripažinimo užsienyje vertinimo rodiklių.

Interviu autorius žurnalistas Rolandas Maskoliūnas yra LRT darbuotojas ir LMA vyriausiasis specialistas ryšiams su visuomene.

 

Nuomonės, diskusijos, komentarai , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra