Kalėdų senelis atneš vilniečiams mažiausiai 30 naujų darželio grupių

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Lietuviškų darželių diskriminacija Vilniuje baigiasi. Kaip sunkmečio sąlygomis naikinsime pasekmes?
 
Vilniaus miesto savivaldybės Neformaliojo švietimo skyrius pateikė duomenis apie lopšeliuose-darželiuose, darželiuose, darželiuose-mokyklose (toliau – darželiai) 2008 metais atliktus remontus. Iš duomenų matome, kad už keletą tūkstančių litų paremontuoti kai kurių darželių stogai, likviduotas sienų avaringumas ir panašiai. Tačiau absoliučiai didžiausia lėšų dalis buvo skirta langų keitimui darželiuose. Kaip gi ankstesnioji valdžia paskirstė šias lėšas? Kokiems darželiams pakeitė langus, o kas liko šalti ir toliau?
 
Pagal pateiktus duomenis už Lietuvos valstybės ir Vilniaus miesto savivaldybės lėšas langai pakeisti visuose lenkiškuose darželiuose 100 procentu. Taip pat langai pakeisti visuose darželiuose kur yra 3 ir daugiau lenkiškų grupių. Viso 11-koje darželių.
 
Langai pakeisti 70 proc. rusiškų ir mišrių darželių, kur yra 3 ir daugiau rusiškų grupių. Viso langai pakeisti 21 darželyje su rusiškomis grupėmis iš 30–ties.
 
Langai pakeisti ir 55 proc. lietuviškų ir mišrių darželių, kur yra 3 ir daugiau lietuviškų grupių. Viso langai pakeisti 58 darželiuose su lietuviškomis grupėmis iš 105.
 
Suskaičiavus kiek darželių grupių liko valstybės ir savivaldybės lėšomis nepakeistais langais, tai gauname, kad tai yra 418 lietuviškų grupių, 66 rusiškos grupės ir 6 lenkiškos grupės (kurios yra ar naujai įsteigtos 4 lietuviškuose ar rusiškuose darželiuose).
 
Nepakeitus langų 45 proc. lietuviškų darželių ir 30 proc. rusiškų darželių STAIGA imta naudoti savivaldybės lėšas mokyklų aikštynų tvarkymui, kitiems projektams. Ir vėl prioritetas teikiamas tam tikrų mokyklų aikštynams.
 
Viso langai pakeisti 79 darželių pastatuose, o 59 pastatų langai liko nepakeisti.
 
Taigi, dėl ankstesnės valdžios klaidų Vilniaus miesto savivaldybė dabar priversta mokėti didžiules lėšas už 59 darželių pastatų neefektyvų šildymą.
 
Beje, nepaisant to, kad dalis darželių viršijo keliamus reikalavimus (pavyzdžiui darželis „Pelėda“ tėvelių lėšomis pakeitė ne 25 proc., o 35 proc. langų, „Riešutėlis“ – taip pat), tačiau jie vis tiek nebuvo įtraukti į langų keitimo programą. Todėl tenka ir dėkoti tėveliams, kad prisidėjo prie darželių šiltinimo ir atsiprašyti dėl tokių buvusios valdžios sprendimų.
 
Be to savivaldybė 2008 metais skyrė lėšų 17-kos naujų grupių steigimui (1 grupės įsteigimui – 17 tūkst. litų). Iš jų tik 12 grupių įsteigta lietuvių ugdomąja kalba (neišlaikomos proporcijos kalbiniu požiūriu). Tuo tarpu šiuo metu į lietuviškas darželių grupes yra pateikta daugiau nei 11 000 prašymų, į rusiškas grupes – 970, o į lenkiškas – 340. Taip pat pateikta apie 1 300 kartotinių prašymų (į kelis darželius). Taigi, vien kad panaikinti didžiulę disproporciją lietuviškų darželių grupių atžvilgiu, būtina įsteigti apie 100 lietuviškų grupių (vidutiniškai po 20 vaikų grupėje), nesteigiant grupių kitomis kalbomis Lietuviškas darželių grupes lanko 84 proc. vaikų, lenkiškas apie 4 proc. ir rusiškas apie 12 proc. vaikų.
 
Nors dėl dabartinės situacijos darbo rinkoje, dalis tėvų gal ir neleistų savo vaikų į darželį, nepaisant, kad prašymas pateiktas.
 
Vilniaus miesto darželiuose yra ne mažiau 60 patalpų grupėms atidaryti kur „vykstant darželių tuštėjimui“ buvo įsteigti atskiri miegamieji, žaidimų kambariai, sporto salės ir pan. Kad atkurti šias grupes reikia lėšų ne tik auklėtojų etatams bet ir remonto (išgriautos sienos, nėra kriauklių) darbams atlikti.
 
Atsižvelgiant į sunkmečio sąlygas, jeigu tai pavyktų padaryti, tai atitiktų 5 naujų darželių pastatymui (viso apie 60 grupių, kurias lankytų apie 1,2 tūkst. vaikų). Būtų sukurta virš 120 naujų darbo vietų.
 
Šiuo metu yra rengiamas Vilniaus miesto savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklo pertvarkos 2009–2012 metų bendrasis planas.
 
Siekiant rasti lėšų naujų grupių steigimui galima bandyti tartis ir su tėveliais dėl mokesčio už darželius padidinimo. Šiuo metu jis yra apie 8 litus už dieną. Tai skiriama tik vaiko maitinimui (7,12 Lt) ir 1 Lt ugdymo (priemonėms, medžiagoms patalpų funkcionavimui užtikrinti, renginiams organizuoti, trumpalaikiam ir ilgalaikiam inventoriui įsigyti) reikmėms. Kitos išlaidos (pastatų išlaikymas, auklėtojų atlyginimai ir t. t.) yra finansuojamos savivaldybės ir valstybės lėšomis.
 
Be to 920 Vilniaus rajono vaikų vežiojama į Vilniaus miesto darželius. Vilniaus miesto savivaldybei vienas vaikas vidutiniškai kainuoja apie 4 500 litų. Dėl to miestas per metus netenka 4,14 milijonų litų.
 
Taigi, mano nuomone, čia taip pat turi būti priimti sprendimai, kad atitinkamos Vilniaus rajono lėšos būtų perduotos Vilniaus miestui.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra