Kalėdų istorija meistrų paveiksluose

Autorius: Data: 2016-12-24, 15:08 Spausdinti

Kalėdų istorija meistrų paveiksluose

Donatas PUSLYS, www.bernardinai.lt

Menas Bažnyčioje visada turėjo labai aiškią užduotį – padėti žmonėms pažinti ir geriau suvokti Evangeliją. Artėjant šv. Kalėdoms kviečiame į Jėzaus gimimo istoriją pažvelgti per didžiausių dailės meistrų kūrybą.

Šeštame mėnesyje angelas Gabrielius buvo Dievo pasiųstas į Galilėjos miestą, kuris vadinasi Nazaretas, pas mergelę, sužadėtą su vyru, vardu Juozapas, iš Dovydo namų; o mergelės vardas buvo Marija. Atėjęs pas ją, angelas tarė: „Sveika, Marija, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi! Išgirdusi šiuos žodžius, ji sumišo ir galvojo sau, ką reiškia toks sveikinimas. O angelas jai tarė: „Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą!“ (Lk 1, 26–30)

Simone Martini „Apreiškimas Marijai“


Simone Martini „Apreiškimas Marijai“

Šį piešinį Sienos katedros altoriui 1333 metais nutapė Simone Martinis ir jo svainis Lippo Mennis. Darbe galima regėti lotynišką įrašą, įamžinantį kūrėjų vardus: „SYMON MARTINI ET LIPPVS MEMMI DE SENIS ME PINXERVNT ANNO DOMINI MCCCXXXIII“.

Šis darbas yra laikomas Sienos gotikinės tapybos šedevru. Regime tik ką nusileidusį angelą, kuris užklumpa Mariją beskaitančią. Marija priima su nuostaba ir galbūt netgi baime, dėl ko angelas Gabrielius ir taria: „Nebijok.“ Gabrielius vienoje rankoje laiko alyvmedžio šakelę – tradicinį taikos ir ramybės simbolį. Tuo tarpu kita jis rodo aukštyn, o tai ženklas, kad jis – Viešpaties pasiuntinys.

Anomis dienomis išėjo ciesoriaus Augusto įsakymas surašyti visus valstybės gyventojus. Toks pirmasis surašymas buvo padarytas Kvirinui valdant Siriją. Taigi visi keliavo užsirašyti, kiekvienas į savo miestą. Taip pat ir Juozapas ėjo iš Galilėjos miesto Nazareto į Judėją, į Dovydo miestą, vadinamą Betliejumi, nes buvo kilęs iš Dovydo namų ir giminės. Jis turėjo užsirašyti kartu su savo sužadėtine Marija, kuri buvo nėščia. (Lk 2, 1–5)

Peteris Bruegelis „Surašymas Betliejuje“


Peteris Bruegelis „Surašymas Betliejuje“

Peteris Bruegelis 1566 metais nutapytame paveiksle vaizduoja savo laikus, surašymas vyksta jo gimtojoje Flandrijoje, itin atšiaurią žiemą. Juozapas ir ant asilo sėdinti Marija čia yra tik du iš daugelio vaizduojamų žmonių, keliaujančių į surašymą ir turinčių iškęsti šią primestą biurokratinę procedūrą didžiuliame šaltyje. Tai gali būti suvokta ir kaip Flandriją tuo metu kontroliavusios Ispanijos administracijos kritika.

Jiems tenai esant, prisiartino metas gimdyti, ir ji pagimdė savo pirmgimį sūnų, suvystė jį vystyklais ir paguldė ėdžiuose, nes jiems nebuvo vietos užeigoje. (Lk 2, 6–7)

Caravaggio „Kristaus gimimas“


Caravaggio „Kristaus gimimas“

1609 metais nutapytame ir 1969 metais pavogtame bei iki šiol neatrastame paveiksle Caravaggio vaizduoja skurdžią aplinką, kurioje teko gimti Jėzui. Tačiau šviesa tarsi sušildo visą aplinką. Marija atrodo visiškai atsiribojusi nuo aplinkos ir regintį tik savo naujagimį. Ji laiko ranką ant savo įsčių taip tarsi įkūnydama Evangelijos pagal Luką žodžius „palaimintas tavo įsčių vaisius.“ Be šv. Juozapo ir tradicinių gyvulėlių prakartėlėje regime ir Šv. Pranciškų bei šv. Lauryną. Be to, iš aukštybių nusileidęs angelas skelbia „Garbė Dievui aukštybėse“. Angelas viena ranka rodo į Mariją ir tai yra tarsi simbolis, skelbiantis, kad Dievo sūnus į pasaulį atėjo per ją.

Šeimos idilę vaizduojantis paveikslas, kai kurių specialistų teigimu, yra kupinas melancholijos, kuri išreiškia paties Caravaggio liūdesį dėl to, kad jam pačiam neteko džiaugtis šeimos artumu sudėtingais gyvenimo metais.

Toje apylinkėje nakvojo laukuose piemenys ir, pakaitomis budėdami, sergėjo savo bandą. Jiems pasirodė Viešpaties angelas, ir juos nutvieskė Viešpaties šlovės šviesa. Jie labai išsigando, bet angelas jiems tarė: „Nebijokite! Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas. (Lk 2, 8–11)

Taddeo Gaddi „Apreiškimas piemenėliams“


Taddeo Gaddi „Apreiškimas piemenėliams“

Šv. Kryžiaus bažnyčioje, Florencijoje, saugomas paveikslas veiksmą perkelia į gilią naktį. Nuo angelo sklindanti šviesa prižadina vieną piemenų, tuo tarpu kitas vis dar giliai įmigęs. Miegojo ir gyvulėliai, kurie po truputį bunda pažadinti tokios džiugios žinios. Įdomu tai, kaip menininkas žaidžia šviesos efektais, kurie taip pat gali būti ir simboliški. Gerąją naujieną išgirdę ir ją priėmę piemenėliai yra šviesoje, kai tuo tarpu šios naujienos dar neišgirdęs ar nepriėmęs pasaulis toliau skendi nakties tamsose.

Giorgone „Piemenėlių pagarbinimas“ 


Giorgone „Piemenėlių pagarbinimas“

Šiame paveiksle anksti miręs, buvo vos vyresnis nei 30, Giorgone vaizduoja giliai meditacijoje paskendusį Juozapą. Marija taip pat meldžiasi greta kūdikėlio, o pirmieji atskubėję skarmaluoti piemenėliai netenka žado regėdami tą, apie kurį jiems taip neseniai apreiškė Viešpaties angelas. Piemenų pamaldumas, nuolankumas ir nusižeminimas yra pristatomas kaip sektinas pavyzdys kiekvienam.

Jėzui gimus Judėjos Betliejuje karaliaus Erodo dienomis, štai atkeliavo į Jeruzalę išminčiai iš Rytų šalies ir klausinėjo: „Kur yra gimusis Žydų karalius? Mes matėme užtekant jo žvaigždę ir atvykome jo pagarbinti. Tai išgirdęs karalius Erodas sunerimo, o su juo ir visa Jeruzalė. Jis sukvietė visus tautos aukštuosius kunigus bei Rašto aiškintojus ir teiravosi, kur turėjęs gimti Mesijas. Tie jam atsakė: „Judėjos Betliejuje“, nes pranašas yra prašęs:

Ir tu, Judo žemės Betliejau,

Anaiptol nesi menkiausias tarp žymiųjų Judo miestų,

Nes iš tavęs išeis vadas, kuris ganys mano tautą – Izraelį.

Tuomet Erodas, slapčia pasikvietęs išminčius, smulkiai juos išklausinėjo apie žvaigždės pasirodymo metą ir, siųsdamas į Betliejų, tarė: „Keliaukite ir viską sužinokite apie kūdikį. Radę praneškite man, kad ir aš nuvykęs jį pagarbinčiau.“ Išklausę karaliaus, išminčiai leidosi kelionėn. Ir štai žvaigždė, kurią jie buvo matę užtekant, traukė pirma, kol sustojo ties ta vieta, kur buvo kūdikis. Išvydę žvaigždę, jie be galo džiaugėsi. Įžengę į namus, pamatę kūdikį su motina Marija ir, parpuolę ant žemės, jį pagarbino. Paskui jie atidengė savo brangenybių dėžutes ir davė jam dovanų: aukso, smilkalų, miros. Sapne įspėti nebegrįžti pas Erodą, kitu keliu pasuko į savo kraštą. (Mt 2, 1–12)

Sandro Botticeli „Išminčių pagarbinimas“


Sandro Botticeli „Išminčių pagarbinimas“

Įdomu tai, kad paveiksle regime ne tik išminčius, bet ir paties dailininko globėjus Lorenzo ir Giuliano Medici, atvykusius pagarbinti kūdikėlio Jėzaus. Paveiksle galima užfiksuoti ir daugiau šios šeimos atstovų. Paveiksle regime ne tik pašiūrę, kurioje gimė Išganytojas, tačiau ir antikinio pasaulio griuvėsių – naujos eros simbolis. Susirinkusi minia meldžiasi, diskutuoja, žmonių veiduose galima išskaityti įvairias emocijas. Dailininkas šventąją šeimą iškelia aukščiau visos tos minios.

Be to, apatiniame dešiniajame kampe regime patį dailininką S. Botticeli, kuris atsigręžia ne į kūdikėlį, o į mus. Kokius klausimus mums užduoda jo įdėmus žvilgsnis? Koks yra mūsų tikėjimas? Ar Geroji naujiena yra įsišaknijusi mūsų kasdienybėje, o nėra tik muziejinis eksponatas? Kiekvienas išskaitys klausimus, kurie jam tuo metu aktualiausi.

Išminčiams iškeliavus, štai vėl pasirodo Juozapui sapne Viešpaties angelas ir sako: „Kelkis, imk kūdikį su motina ir bėk į Egiptą. Pasilik ten, kol tau pasakysiu, nes Erodas ieškos kūdikio, norėdamas jį nužudyti.“ Atsikėlęs nakčia, Juozapas pasiėmė kūdikį ir motiną ir pasitraukė į Egiptą. Ten jis prabuvo iki Erodo mirties, kad išsipildytų Viešpaties žodžiai, pasakyti per pranašą: Iš Egipto pašaukiau savo Sūnų. (Mt 2, 13–15)

Melchior Broederlam „Pabėgimas į Egiptą“


Melchior Broederlam „Pabėgimas į Egiptą“

XIV amžiaus pabaigoje nutapytame paveiksle regime Juozapą, kuris vairuoja asilą, ant kurio nugaros sėdi Marija su kūdikėliu rankose. Šv. Juozapas vaizduojamas be aureolės, kaip paprastas, nuvargęs darbininkas, akimirkai sustojęs atsigaivinti.

Tuo tarpu Marija ir Jėzus žvelgia vienas į kitą. Marija laiko apgaubusi kūdikėlį savo gobtuvu ir tai tik dar labiau sustiprina motiniškos meilės įspūdį. Saugumą ir ramybę suteikiančios motinos rankos.

Erodas, pamatęs, kad jį išminčiai apvylė, baisiai įniršo ir, pasiuntęs [kareivius], išžudė Betliejuje ir jo apylinkėje visus berniukus, dvejų metų ir jaunesnius, pagal laiką, kurį buvo patyręs iš išminčių. Tuomet išsipildė pranašo Jeremijo žodžiai:

Pasigirdo šauksmas Romoje,

Garsios dejonės ir aimanos –

Tai Rachelė rauda savo vaikų;

Ir niekas jau jos nepaguos, nes jų nebėra. (Mt 2, 16–18)

Peteris Bruegelis „Nekaltųjų žudynės“


Peteris Bruegelis „Nekaltųjų žudynės“

Vėl grįžtame į Flandriją, kur biblinį veiksmą perkelia Pieteris Bruegelis. Atšiaurią žiemos dieną nekaltuosius žudančius karius dailininkas perrengia ispanų karių ir jų vokiečių samdinių uniformomis.

Pieteris Paulis Rubensas „Nekaltųjų žudynės“


Pieteris Paulis Rubensas „Nekaltųjų žudynės“

1611–1612 metais, kai Rubensas tapė šį paveikslą Antverpenas buvo nuniokotas kruvino konflikto, kurį laikinai sustabdė tik 1609 metų paliaubos. Skelbiama, kad per vienerius metus per kalvinistų ir katalikų kovas buvo nužudyti 8 tūkst. žmonių, kai Nyderlandus valdanti Ispanijos kariuomenė siekė atmušti protestantiškas kariuomenes.

Paveiksle regime moteris, nevilties perkreiptais veidais, bandančias bergždžiai sustabdyti kūdikius žudančius vyrus.

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-12-24-kaledu-istorija-meistru-paveiksluose/153250

Kultūra , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra