Kalbininkai: valdžia siūlo tai, ko nepadarė Muravjovas

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Leidimas asmenvardžius rašyti originalo kalba gali atvesti prie suvereniteto praradimo, teigia kalbininkai.
 
Tuo metu Nepriklausomybės akto signataro Romualdo Ozolo nuomone, ketinimai liberalizuoti pavardžių rašybą skirti ne lietuvių tautos interesams, o migruojančioms moterims, kurios „parsiveža iš užsienio savo pavardes ir kiša čia kaip normalų lietuvių kalbos asmenvardį“.
 
Kaip jau ELTA skelbė, Vyriausybė, konstatuodama, kad asmenvardžiai nėra lietuvių kalbos dalis, siūlo įteisinti galimybę juos rašyti originalo kalba.
 
Jei Seimas pritars, nuo 2011 metų asmens dokumentuose pavardės galės būti nebelietuvinamos, o nuo 2013-ųjų pasuose, tapatybės kortelėse arba leidime gyventi šalyje asmenvardžiai bus pradėti rašyti su visais umliautais, nosinėmis, perbraukimais, brūkšneliais.
 
Tuo tarpu Seimo nariai konservatoriai Gintaras Songaila ir Rytas Kupčinskas siūlo pavardes dokumentuose rašyti tik lietuviškai, tačiau greta kaip grafinę formą leisti įrašyti pavardę originalo kalba. Pastarasis įrašas jokios teisinės galios neturėtų.
 
Nepriklausomybės akto signataras R. Ozolas sako, kad asmenvardis nėra unikalus ženklas, neturi leksinės reikšmės. Jo manymu, ketinimai liberalizuoti pavardžių rašybą skirti ne lietuvių tautos interesams, o aktyviai ir agresyviai veikiančioms lenkų, rusų tautinėms mažumoms bei migruojančioms moterims, kurios „parsiveža iš užsienio savo pavardes ir kiša čia kaip normalų lietuvių kalbos asmenvardį“.
 
„Pažiūrėjus į įstatymo visumą, galime padaryti tiktai vieną išvadą – tai yra antikonstitucinis, nepaiso nei Konstitucijos, nei Konstitucinio Teismo sprendimo ir, galų gale, griauna tai, kas yra sukurta per porą šimtmečių lietuvių tautos pastangomis. Nereikėtų apskritai svarstyti tokių dalykų, o juos atmesti. Jeigu Vyriausybė turi bent kiek savigarbos, turėtų atsiimti šitą savo projektą“, – antradienį, sausio 19-ąją, spaudos konferencijoje kalbėjo R. Ozolas.
 
Parlamentaras R. Kupčinskas taip pat pabrėžė, kad siūlymas įteisinti galimybę asmenvardžius rašyti originalo kalba prieštarauja Pagrindiniam šalies įstatymui, valstybės interesams, griauna valstybinės kalbos sistemą, ignoruoja lietuvių kalbos siekius, ilgametes jos kūrėjų ir normintojų pastangas, ardo tautos pamatą – kalbą.
 
Svarių argumentų pateikė kalbininkai. Hum. m. habil. dr. Kazimiero Garšvos teigimu, pagrindinė problema – ne dėl lenkų vardų ar pavardžių rašybos, o kaip Lietuvos Respublikos piliečiai rašys asmenvardžius lietuvių, kurių yra per 80 proc.
 
„Mūsų, lietuvių kalbos, abėcėlė susiformavo prieš 130 metų. Lenkiškos raidės buvo specialiai išmestos iš abėcėlės ir pakeistos čekiškom, kad būtų apsisaugota nuo polonizacijos. (…) Dabar yra baisus nesusipratimas, kai remiasi Jablonskiu ar kitais signatarais, kurie uždraudus lietuvišką spaudą lietuviškais rašmenimis per 40 metų keliavo į Sibirą, bet neatsisakė savo raidžių ir nepriėmė rusų graždankos. O dabar LR Seimas ir Vyriausybė siūlo tai, ko nepadarė Muravjovas ir Lenkijos okupacija, nors ir tada nebuvo siūloma abėcėlės pakeisti“, – aiškino kalbininkas.
 
Dr. K. Garšvos teigimu, jeigu būtų priimtas toks įstatymas, 32 lietuviškos raidės paskęstų tarp šimto svetimų raidžių, būtų siaurinamos valstybinės kalbos funkcijos, nes kai kur būtų rašoma svetima kalba, nukentėtų LDK paveldas, nes visos LDK pavardės yra kultūros palikimas.
 
Kalbininkas pabrėžė, kad būtų atsisakoma seniausios indoeuropiečių gyvosios kalbos kultūros paveldo, pažeidžiant Konstituciją mažinamas respublikos suverenitetas ir teritorijos vientisumas. Anot dr. K. Garšvos, tikėtina, kad Šalčininkų, Vilniaus rajonų gyventojai vėliau pradėtų reikalauti ne tik asmenvardžių, bet ir gatvių, vietovardžių pavadinimų, antrosios valstybinės kalbos.
 
Kalbininkui, buvusiam Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nariui Pranui Kniūkštai absurdiška atrodo teikti tokį įstatymo projektą, kai KT jau du kartus yra išaiškinęs, kad tai prieštarauja Konstitucijai. Pasak P. Kniūkštos, projekto rengėjai bruka mintį neva pavardės nėra kalbos reikalas.
 
„Paprastieji žodžiai yra kalbos dalykas, o tikriniai žodžiai, taip pat ir pavardės, vardai yra ir teisės, ir kalbos dalykas. Konkretaus asmens vietovardis, aišku, yra teisės dalykas. Jis pasirenka ir įteisina šitą savo asmenvardį, tai teisės dalykas. Bet šitas parinktas asmenvardis turi kalbinę formą, jis neegzistuoja be kalbinės formos, todėl jokiu būdu negalima sakyti, kad nėra kalbos dalykas. Teisės ir kalbos dalykai gali būti suderinami“, – teigė humanitarinių mokslų daktaras.
 
Kalbininkas pridūrė, kad siūlymai prieštarauja kalbos logikai ir įsigalėjusiai praktikai.
 
ELTA primena, kad Vyriausybės Seimui teikiamame įstatymo projekte siūloma, jog užsieniečiai, kurie atvyksta gyventi į Lietuvą, mūsų šalies piliečiai, kurių tautybė nėra Lietuvos, mišrias santuokas sudarę asmenys galėtų rinktis sulietuvintą ar ne pavardę lotyniškais asmenimis įsirašyti savo asmens dokumente – pase, asmens tapatybės kortelėje, leidime gyventi šalyje. Dar svarstoma, ar turėtų būti greta įrašoma ir transkripcija. Ateityje ketinama originalo kalba pradėti rašyti ir kituose dokumentuose.
 
Jei Seimas pritars, originalo kalba, lotyniškais rašmenimis asmenvardžiai galės būti pradėti vartoti nuo 2011 metų. Tiesa, iki 2013 metų dar nebus naudojami diakritiniai ženklai. Tai yra įvairūs taškeliai, brūkšneliai, kabliukai ir pan., kurie žymi ypatingą tarimą arba kirčiavimą nuo kitų panašių žodžių.
 
KT yra išaiškinęs, kad Lietuvos piliečio pase įrašius asmens vardą ir pavardę valstybine kalba, to paties paso kitų įrašų skyriuje galima įrašyti asmens vardą ir pavardę kitokiais, ne lietuviškais, rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja; toks asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba.
 
www.lrt.lt

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra