Daugumoje Lietuvoje veikiančių tautinių mažumų mokyklų lietuviškai dėstomas tik lietuvių kalbos dalykas. Lietuvoje laikomas ir skirtingas lietuvių kalbos egzaminas – valstybinės ir gimtosios. Kalbininkų teigimu, tai mokyklų bendruomenę iš esmės atskiria nuo lietuviškai kalbančios Lietuvos visuomenės ir neskatina mokytis valstybinės kalbos. Švietimo ir mokslo ministerija žada, kad jau po trejų metų abiturientai laikys vienodą lietuvių kalbos egzaminą.
2009 m. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) ataskaitoje teigiama, kad daugumoje mokyklų, kuriose dėstoma ne lietuvių kalba, lietuvių kalba yra dėstoma tik kaip dalykas.
„Tai mokyklų bendruomenę – tiek mokinius, tiek mokytojus – iš esmės atskiria nuo lietuviškai kalbančios Lietuvos visuomenės ir neskatina mokytis valstybinės kalbos. Būtina visose minėtose mokyklose pereiti prie bent jau Lietuvos istorijos ir geografijos dėstymo lietuvių kalba. Kaip tik tose mokyklose pirmiausia prasminga taikyti dalyko ir kalbos integruoto mokymo metodą“, – rašoma ataskaitoje.
VLKK nuomone, taip pat būtina, kad visų Lietuvos mokyklų abiturientai laikytų vienodą lietuvių kalbos egzaminą.
Kritikuoja ministeriją neturint valstybinės politikos
„Niekur pasaulyje nėra, kad mokyklose būtų gimtoji ir valstybinė kalba – visur yra viena valstybinė kalba. Labai svarbu, kad būtų vienodos programos, skiriamas vienodas valandų skaičius ir suvienodintas egzaminas. O tam, kad vaikai geriau išmoktų valstybinę kalbą, aišku, vien lietuvių kalbos pamokų nepakanka“, – teigia Vilniaus apskrities Švietimo tarybos pirmininkė Danguolė Sabienė.
D. Sabienė įsitikinusi, kad tautinių mažumų mokyklose lietuvių kalba turi būti dėstoma bent 60 proc. dalykų. Pašnekovės teigimu, toks tautinių mažumų mokyklų modelis priimtas ir taikomas kaimyninėje Latvijoje. Jokių teisės aktų pažeidimų tokiame modelyje esą nepripažino ir Europos Komisija. Pasak jos, taip pat svarbu, kad dalykus dėstantys mokytojai gerai mokėtų lietuvių kalbą – esą jokios naudos, jei istoriją ar geografiją dėstys kitatautis, pats nemokantis lietuvių kalbos.
D. Sabienės žiniomis, Lietuvos tautinių mažumų mokyklose situacija įvairi, nes „Ministerija neturi valstybinės politikos ir neturi tautinių mažumų mokyklų modelio“. Štai baltarusių, žydų mokyklose, daugumoje rusų mokymo įstaigų dalykai dėstomi valstybine kalba. Jei dalykas dėstomas ne valstybine kalba, naudojamasi lietuviškais vadovėliais. „Jie tą daro dar ir todėl, kad geriau vaikai išmoktų lietuvių kalbą jų mokyklose ir nesirinktų lietuviškų mokyklų“, – sakė D. Sabienė.
Tačiau lenkų mokyklose, pasak D. Sabienės, tokių dalykų vengiama – lietuvių kalba mokoma tik lietuvių kalbos dalyko. Pašnekovė teigia pastebinti ryškią lenkų saviizoliaciją – esą jie nedalyvauja jokiuose Lietuvos švietimo procesuose, lenkų tautinė mažuma vienintelė priešinasi bet kam, kas padėtų žmonėms integruotis į Lietuvą.
Vilniaus apskrities Švietimo tarybos pirmininkės teigimu, dabartinė situacija trukdo kitataučių integracijai, nemokantiems lietuvių kalbos sunkiau rasti darbą.
V. Bacys: svarbu garantuoti valstybinės kalbos mokėjimą kiekvienam
Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys teigia, kad vienas lietuvių kalbos egzaminas turėtų likti po trejų metų. Pagal naują programą jau dirba dabartiniai devintokai, kurie po trejų metų laikys vienodą egzaminą.
„Žingsniai turi būti pamatuoti, išdiskutuoti. Vizija – kad bent jau valstybinis egzaminas turi būti vienodas – juk tai kartu ir stojimas į aukštąsias mokyklas. Anglų kalbos valstybinį egzaminą turime visiems vienodą – ar vaikas mokėsi nuo antros, ar nuo penktos klasės“, – teigė V. Bacys.
Pasak jo, kalbėdami apie šiuos klausimus, turime matyti ir vaiko interesus – jo integravimo galimybes, taip pat lygių galimybių sudarymą. Viceministro manymu, svarbu tartis su mokyklomis, aprūpinti jas įvairiomis moderniomis mokymo priemonėmis. Jis pastebi, kad daugelyje tautinių mažumų mokyklų ir dabar dirbama iš lietuviškų vadovėlių ar mokoma lietuviškai.
„Svarbiausia, kad nebūtinai vienas ar kitas dalykas būtų dėstomas lietuvių kalba. Svarbu, kad būtų garantuotas valstybinės kalbos mokėjimas bet kuriam, besimokančiam Lietuvos mokykloje. Formų yra įvairiausių – gal jie turės, pavyzdžiui, savaitę lietuvių kalba visas pamokas, gal jie integruotas dienas lietuviškas turės, gal jie visas pamokas dėstys lietuvių kalba, o neformalų ugdymą turės gimtąja kalba – lenkų, rusų ir panašiai“, – dėstė V. Bacys.
Pasak V. Bacio, reikia galvoti, kurie veiksniai labiausiai skatintų integruotis tautines mažumas į Lietuvos visuomenę. „Jei visi egzaminai bus laikomi lietuvių kalba, tai motyvuos mokyklas padėti mokiniams pasiruošti. Dabar pagal galiojančią tvarką istorijos egzamino metu vaikas gali rašyti lenkų, rusų kalba ir panašiai. Mums kyla problemų su vertinimu – ne visuomet turime kompetentingus vertintojus“, – aiškino pašnekovas.
Baltarusių mokykloje dėstoma ir lietuviškai, ir baltarusiškai
„Manau, tai turi būti daroma ne iš karto – porą metų turėtų būti eksperimentui paimta pora lenkų, rusų mokyklų ir pažiūrėta, o paskui koreguojama“, – apie egzamino suvienodinimą kalba Vilniaus Pranciškaus Skorinos vidurinės mokyklos direktorė Galina Sivolova.
Vienintelės Baltijos šalyse baltarusių mokyklos vadovė mano, kad visgi lietuvių kalbos egzaminas turi išlikti dviejų tipų – vienas lietuvių kalbos ir literatūros pagrindų, o kitas – norintiems tapti lituanistais, žurnalistais.
P.Skorinos mokykloje lietuvių kalba mokoma fizikos, astronomijos, Lietuvos geografijos ir Lietuvos istorijos, kūno kultūros. Kai kuriose pamokose kalbama baltarusiškai, tačiau mokomasi iš lietuviškų vadovėlių.
„Man rodos, kiekvienoje mokykloje bent pora dalykų 11-12 klasėje turi būti mokoma lietuvių kalba“, – sakė G. Sivolova.
G. Sivolovos manymu, iš karto vidurinėje dalykus pradėti mokyti tik lietuvių kalba neįmanoma – reikia pradėti nuo pradinių klasių. „Man atrodo, jei bus mokytojų, mokančių lenkų ir lietuvių, baltarusių ir lietuvių, rusų ir lietuvių, tuoj išvis nebus problemų“, – sakė baltarusių mokyklos direktorė. Jos nuomone, problemų nebūtų, jei būtų įvestas penkerių metų pereinamasis periodas.
A. Didžgalvio nuotr.
