Kaišiadorių rajono Smilgių pradinė mokykla 1915–1935 m.

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

Esu gimusi Trakų apskrityje, Kaišiadorių valsčiuje, Smilgių kaime. Brangindama savo gimtinę, pradėjau rinkti medžiagą apie Smilgių kaimą ir jo kultūros židinį – Smilgių pradinę mokyklą.
 
Pirmiausia peržiūrėjau, kas yra mokyklų interneto puslapiuose. Radau tik Palomenės pradinės mokyklos įkūrimo datą: vienur – 1915 m., kitur – 1917 m. ir kelių paskutinių mokykloje dirbusių direktorių pavardes. Apie Smilgių pradinę mokyklą, kurioje 1934 m. pradėjau lankyti parengiamąsias I ir II grupes, nieko neradau. Teko aiškintis archyvuose. Peržiūrėjau visas Trakų apskrities mokyklų 1919–1939 metų bylas.
 
Archyvinė medžiaga atskleidė, kad Smilgių pradinė mokykla jau veikė 1916 m. Sužinojau, kad Smilgių pradinė mokykla buvo tik Palomenės pradinės mokyklos II-asis komplektas. 1935 m. Smilgių pradinė mokykla buvo uždaryta. Mokiniai perkelti į Palomenės pradinę mokyklą, kurioje tuo metu pradėjo dirbti mokytojai Romanas Karpus ir Vanda Karpuvienė.
 
Vargu, ar visuomenė, gerbdama poetą Faustą Kiršą, žino jo nuopelnus Kaišiadorių krašto kaimo vaikų švietimui.
 
Faustas Kirša gimė 1891–02–13 Senadvaryje, Zarasų raj. 1914 m. Oriole išlaikė brandos atestato egzaminus. Grįžęs į Lietuvą, 1915 m. Vilniuje baigė pedagogikos kursus. Tais pačiais metais Palomenėje įkūrė pradinę mokyklą. Klasę jis įrengė stambaus ūkininko namuose. Atvežė 5 keturviečius mokyklinius stalus ir juodą lentą. Į pirmąją lietuvišką mokyklą susirinko apie 30 mokinių. F. Kirša juos mokė rašyti, skaityti, skaičiuoti, tikybos pamokas vedė vietos klebonas.
 
Kartu su kun. Matu Cijūnaičiu F. Kirša Palomenėje įsteigė daraktoriams ruošti kursus. Tik metus tepabuvęs Palomenėje, 1916 m. kun. M. Cijūnaitis buvo iškeltas. 1932–1946 m. jis pavyzdingai tvarkė Žaslių parapijos reikalus, kūrė organizacijas, brolijas. Kanauninkas M. Cijūnaitis (1886–1955 m.) 1946 m. buvo suimtas ir išsiųstas į Mordovijos lagerį. 1949 m. grįžo į Lietuvą. Tais pačiais metais vėl buvo suimtas. Į Lietuvą ligotas grįžo 1954 m., netrukus mirė.
 
F. Kiršos ir kun. M. Cijūnaičio įsteigtus daraktoriams ruošti kursus baigė pirmoji Smilgių mokyklos mokytoja Marijona Bublytė. Baigus Palomenės daraktorių kursus ir išlaikius egzaminus (tikybos, lietuvių kalbos, aritmetikos, istorijos, geografijos, gamtos, dailyraščio, piešimo, dainavimo, gimnastikos) M. Bublytei 1916 metų kovo 6 d. buvo išduotas „Liudymas“, kurį pasirašė globėjas kun. M. Cijūnaitis ir Palomenės kursų mokytojas F. Kirša. (1)
 
Pagal gimimo metrikus Marijona Bublytė gimė 1891 m. gegužės 12 d. Aitekonyse. Gyvenimo aprašyme 1919 m. ji rašo: Turiu 24 m., esu nevedusi, pabaigiau Palomenėje vakarinius suaugusiųjų kursus 1915 m. ir vasarą lankiau vokiečių vasarinius pedagogijos kursus. Mokytojavau Smilgiuose ½ m. 1916 m., Šilonyse 2 m. 1917-1918 m. ir 1918-1919 m. Aitekonyse 4 mėnuo.“(2)
 
Šiuos faktus patvirtino ir Kaišiadorių mokytojas Jonas Jurkūnas, rašydamas kursų baigimo liudijimą: Šiuomi liudiju, kad pil. Marijona Bublytė 1916 m. lankė kun. M. Cijunaičio ir pil. F.Kiršos įdiegtų daraktoriams ruošti kursus Palomenėje, Kaišiadorių apskr. 1917 metais su vokiečių valdžios žinia mokytojavo Smilgių kaime, Palomenės par., o vasarą lankė vokiečių įsteigtus kursus Kaišiadoryse. 1917-1918 m. mokytojavo Šilonių kaime Gegužinės par., vasarą vėl lankė tokius pačius kursus. 1918-1919 m. iki pusės sausio mokytojavo minėtajame Šilonių kaime, o paskui tapo perkelta į Aitekonių kaimą, kur ir mokytojavo iki pašaukimo į žemesniuosius dabartinius mokytojų kursus Kaune.
Kaišiadorys, 1919 m. birželio 26 dieną. Kaišiadorių mokytojas Jonas Jurkūnas.“(3)
 
1919 m. liepos 9 d. M. Bublytės darbą įvertino Gegužinės klebonas kunigas J. Bučius: Liudyjimas. Šiuo liudiju, kad Marijona Bublytė 1917-1918 m. mokytojavo Šilonių sodžiuje, Gegužinės parapija, Kaišiadorių apskrity, visada save vedė pavyzdingai. Žmonėms, vaikų tėvams labai patiko, ir aš buvau užganėdintas. Kaip ir jos darbo, taip ir pasielgimo.“ (4)
 
Tokį pat 1916 m. kun. M. Cijūnaičio ir Palomenės kursų mokytojo F. Kiršos įsteigtą mokyklų daraktoriams ruošti „liudyjimą“ gavo mokytoja Emilija Taparauskaitė-Grigaliūnienė, gim. 1896 m. Smilgių sodžiuje, Palomenės parapijoje, Žaslių valsčiuje, Kaišiadorių apskrityje.
 
Jos pačios 1919 05 10 aprašyme „Amžiaus bėgis“ rašoma: Esmi vedusi. Šeimos dviese. Mokiausi du metus privačiai sodžiuje. Užbaigiau pedagogikos kursus Palomenėje. Vokiečių kursus lankiau Kaišiadoryse 1917 m. pusę metų ir 1918 m. vieną mėnesį. Mokytojavau 1916 – 1917 m. Zalesio sodžiuje. 1918 m. Jočiūnų sodžiuje, o dabar vėl mokinu Zalesėje.“ (5)
 
1920 metais rugsėjo 1 d. mokyt. Emilija Grigaliūninė atleista iš mokytojos pareigų.
 
Raštas rugsėjo 29 d. 1920 m. Nr.327 M. Kaišiadorys.
 
Į raštą Nr. 5081 š.m. rugsėjo 23 d. turiu pranešti, kad Apsk. Švietimo Komisija turėdama omenyje, jog mokyt. Taparauskaitė-Grigaliūnienė, kaip viena silpniausių mokyt, šiais metais būtinai turėjo lankyti vasaros mokyt. kursus, kad neatsižvelgdama, kaip į mano, taip ir į Apsk. Š Komisijos reikalavimus pristatyti iš Apsk. gydytojo pažymėjimą apie savo ligą ir reikalą paliosuoti nuo kursų, iki šiam laikui, pateisinamųjų dokumentų nepristatė, kad surinktomis žiniomis ištisą vasarą mokyt. dirbo lauko darbus ir matomai vengė kursų, ir, kad pagaliau neturėdama pateisinamų dokumentų, mokyt. pati prisiuntė raštą paliosuoti nuo mokytojavimo nuo š. m. rugsėjo 1 d. ir nutarė paliosuoti iš vietos. Instruktorius A, Paltanavičius. (6)
 
Trečias „Liudymas“ išduotas Marijonai Černiauskaitei, patvirtinantis apie baigtus Palomenės mokytojų kursus. (6a)
 
Manau, kad kursus daraktoriams ruošti lankė ir mano tėvo sesuo Ona Ivoškaitė, nes tėvai Ona ir Jonas Ivoškai, gyvenę Smilgių kaime, pasakojo, kad juos mokė Ona Ivoškaitė. ištekėjusi į Pyplių kaimą už Augusto Stalerūno, priklausė Žaslių parapijai, palaikė ryšius su Žaslių parapijos klebonu kunigu M. Cijūnaičiu. Jos įtikinti tėvai leido mane į Kaišiadorių gimnaziją, kurią taip pat baigė ir Onos Ivoškaitės-Stalerūnienės sūnus Augustas Stalerūnas.
 
Nuo 1919 m. iki 1933 m. apie Smilgių pradinės pradedamosios mokyklos veiklą duomenų archyvuose išliko labai mažai. Pavyko atrasti dokumentą, kuriame išdėstytos 1919 m. skiriamos pašalpos mokyklos ir mokytojų išlaikymui: „Smilgių mokykla negavo pašalpos jos išlaikymui, nes jai yra nusamdyti namai, bet 100 markių buvo skirta mokytojui. Tais pačiais metais abu mokyklos komplektai gavo po 1 Lietuvos žemėlapį.“ (7)
 
1933–1935 m. mokyklos būklę sužinome iš lankymo apyskaitų. 1933–03–08 Lankymo apyskaitoje rašoma: „Palomenės pradžios mokyklos vienas komplektas yra Palomenės bažnytkaimyje ir antras – Smilgių kaime. Abejuose komplektuose mokslas einamas prisilaikant Švietimo Ministerijos programos, mokinių žinios pakankamos, mokinių auklėjimas tinkamas.
 
Komplektą veda mokyklos vedėjas mokytojas Adolfas Baumilas. Antrojo komplekto mokytoja Bronė Satkauskaitė mokymo ir auklėjimo darbe parodo pakankamą sugebėjimą.
 
Smilgių komplekte veikė žemės ūkio klasė. Bronė Satkauskaitė, nevedusi, 25 metų, mokytoja dirba 3 metus, baigusi ,,Saulės” seminariją Kaune, moka rusų kalbą. Pasirašo inspektorius I. Karpavičius.“ (8)
 
Išrašas iš 1933–11–10 Lankymo apyskaitos: Palomenės pradinės mokyklos I-ojo komplekto mokytoja Plikūnaitė Bogomila (vedėja), Smilgių – mokytoja Bronė Satkauskaitė.“ (9)
 
Inspektoriaus nuomonė apie mokslo eigą, mokinių auklėjimą, mokytojo pedagoginius gabumus ir darbą iš 1933–11–10 Lankymo apyskaitos: „II-ojo komplekte, Smilgių kaime dirba mokytoja Bronė Satkauskaitė. To komplekto sąraše surašyta 40 vaikai. Aplankymo dieną rasta klasėje 24 vaikai. I skyrius – 4, II skyrius 13, III skyrius – 5, IV skyrius – 2. Vaikų žinios geros, drausmė ir auklėjimas geras. Dėstoma prisilaikant Šviet.Ministerijos programos. Pasirašo inspektorius N.Gintalas.“ (10)
 
Iš 1934–01–11 Lankymo apyskaitos: „II-ojo komplekte, Smilgių kaime dirba mokytoja Bronė Satkauskaitė. To komplekto saraše surašyta 39 vaikai. Aplankymo dieną rasta klasėje 36 vaikai. Tikrinta IV skyriaus vaikų žinios, kurios pasirodė gana geros. Pasirašo inspektorius N.Gintalas.“ (11)
 
Pagal 1942 metų gyventojų surašymą (1) Smilgių kaime, pradinę mokyklą buvo baigę šie Smilgių kaimo gyventojai:
 
Benediktas Ivoška, Kazio, gim. 1908 m., žemdirbys
Kazys Ivoška, Kazio, gim. 1916 m., stalius, baigęs 4 gimnazijos klases
Uršulė Zujūtė, Adomo, gim. 1910 m., audėja
Marijona Zujūtė, Adomo, gim. 1922 m., siuvėja
Kazys Zakarauskas, Aleksandro, gim. 1920 m., pienininkas
Motiejus Česlevičius, žemdirbys (žuvęs)
Martynas Ivoška, Martyno, gim. 1924 m., siuvėjas
Leonora Ivoškaitė – Dilkienė, Mykolo, gim. 1921 m., dailininkė (baigusi Vilniaus Dailė institutą)
Genovaitė Ivoškaitė, Mykolo, gim. 1923 m., pozuotoja
Vaclovas Ivoška, Motiejaus, žemdirbys (žuvęs)
Emilija Ivoškaitė – Česnienė, Motiejaus, žemdirbė
Barnasius Ivoška, Kazio, gim. 1922, partizanas
Kazys Ivoška, Igno, gim. 1922 m., pradinių klasių mokytojas (baigė Trakų mokytojų seminariją)
Barnasius Ivoška, Igno, gim. 1922 m., stalius (mokėsi Kaišiadorių amatų mokykloje)
Jonas Ivoška, Adomo, partizanas (žuvęs)
 
1942 metais Smilgių kaime gyveno 236 gyventojai, tačiau į surašymo sąrašus nepateko tuo metu mokęsi ar buvo laikinai išvykę.
 
Šaltiniai:
 
1. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, F. 391 A.3 B.1223 p. 110
2. LCVA, F. 391 A.3 B.1223, p. 112
3. LCVA, F. 391 A.3 B.1223, p. 108
4. LCVA, F. 391 A.3 B.1223, p. 109
5. LCVA, F. 391 A.3 B.1223, p. 230-235
6. LCVA, F. 391 A.3 B. 809, p. 48
6a. LCVA, F.391 A.3 B.1223, p. 69
7. LCVA, F. 391, A.3, B.807, p. 37
8. LCVA, F. 391, A.3, B.1576, p. 127
9. LCVA, F. 391, A.3, B. 1576, p. 175
10. LCVA, F. 391, A.3, B.1576, p. 175
11. LCVA, F. 391, A.3, B.1576, p. 150
 
Prisiminimai
 
Pirmą kartą pradinės mokyklos duris pravėriau apie 1932 metus, dar nebūdama mokine. Atsimenu tik tiek, kad nuėjau pati viena, nes labai norėjau mokytis. Mokyklos durų niekaip negalėjau atidaryti, stovėjau ir laukiau, o širdelė plakė. Mokykla buvo B. Taparausko namuose. Dideliame namo kambaryje – klasė, o kitame namo gale gyveno šeimininkai. Tai buvo vienintelis namas raudonų čerpių stogu mano gimtajame Smilgių kaime. Pagaliau mokytoja atidarė duris, pakvietė į vidų ir pasodino į suolą, kuriame jau sėdėjo IV skyriaus mokinys Kazimieras Ivoška. Ta dieną man buvo smagu, Kazimieras leido piešti jo sąsiuvinyje ir visą dieną globojo. Abu žaidėme klasę. Taip susiklostė, kad jis tapo mano geru draugu. Po karo Kazimieras baigė Trakų mokytojų seminariją ir dirbo pradinių klasių mokytoju Palemone, Žasliuose, vėliau Želvoje (Jonavos raj).
 
Smilgių pradinę mokyklą pradėjau lankyti 1934 m. Mokytoją vadinome „panele“. Tik dabar iš archyvinės medžiagos sužinojau jos pavardę Bronė Statkūnaitė. Kambarį ji nuomojo Vilkiškių kaime, kas rytą eidavome jos pasitikti. Mokslas prasidėjo parengiamojoje grupėje. Kartu mokėsi pusbroliai Kazys Ivoška, Jonas Zujus bei kiti kaimo vaikai: Ramasius Taparauskas, Martynas Ivoška, Damutė Zakarauskaitė, Marta Ivoškaitė, Genė Zujūtė, Barnasius Ivoška, Janina Ivoškaitė Stasio, Ona Vasiliauskaitė, Dominykas Zujus ir kiti, kurių dabar gerai neatsimenu.
 
Šioje mokykloje tuo metu dar buvo naudojamos fizinės bausmės: klupdydavo kampe (kartais ant žirnių, arba iškeltom į viršų rankom), su liniuote mušdavo mokinio delną. Mažiausia bausmė – stovėti kampe. Leisdavo vyresnių skyrių mokiniams tyčiotis iš būsimų pirmokų. Vyresnieji varinėdavo prie vieškelio esančiais grioviais.
 
1935 m. uždarius Smilgių pradinę mokyklą, mūsų kaimo ir Pazalesės vaikai turėjo pradėti lankyti Palomenės pradinę mokyklą, kurioje dirbo du mokytojai – Vanda Karpuvienė ir Romas Karpus. R. Karpus iki mokyklos uždarymo vienus metus dirbo Smilgių pradinėje mokykloje.
 
Atsirado nauji sunkumai. Į mokyklą kiekvieną dieną reikėjo eiti 3 km pirmyn ir atgal. Buvo sunku, ypač žiemą, darganotais rudens ar pavasario polaidžiais. Pavasarį, kai patvindavo Taurės upelis ir užliedavo pievas bei vieškelio tiltą mano Tėvelis Jonas Ivoška raitas ant arklio pernešdavo per patvinusį upelį. Žiemą, siaučiant pūgoms, veždavo rogėmis. Jokių priešpiečių, nei karštos arbatos nebuvo. Mokymo priemonės, knygos ir drabužiai buvo labai brangūs. Knygas nešdavomės mamų pasiūtuose krepšiuose – terbose. Žiemą avėdavau namuose veltais veltiniais. Mano mama Ona Ivoškienė, tik viena visame kaime, mokėjo velti veltinius iš avių vilnos. Dalis vaikų net ir žiemą avėjo klumpėmis, prie jų medinių padų labai lipdavo sniegas.
 
Palomenės pradinę mokyklą baigiau 1938 metais. Vėliau joje mokėsi mano jaunesnės seserys Emilija Ivoškaitė-Lauruševičienė, Domicelė Ivoškaitė-Žukauskienė ir Genė Ivoškaitė- Marcinkevičienė.
 
Surašyme minimos tik baigusių pradinę mokyklą vardai ir pavardės. Kita informacija gauta iš prisiminimų, archyvinės medžiagos
 
Nuotraukoje: Nusipelnęs Kaišiadorių krašto kaimo vaikų švietimui poetas F. Kirša

Voruta. – 2010, rugpj. 21, nr. 16 (706), p. 14.

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra