Kaišiadorietiški motyvai Tėvynės pažinimo draugijoje

Autorius: Data: 2014-02-20, 14:04 Spausdinti

Greta STATKEVIČ

2014 m. sausio 25 d. Tėvynės pažinimo draugijos (TPD) Vilniaus atstovybė pakvietė į popietę „Kaišiadorietiški motyvai“. Gausiai susirinko TPD nariai, Vilniuje gyvenantys kaišiadoriečiai, bendraminčiai.

Kilusių iš Kaišiadorių rajono TPD narių nėra daug: TPD garbės pirmininkas dr. Kazys Račkauskas, vilniečiams vadovaujanti Birutė Mikulytė, Vilniaus Šeškinės mikrorajono tremtinius vienijanti Rasutė Čiuladaitė-Peslekienė, žurnalistas Jonas Laurinavičius, istorikės Janina Ivoškaitė ir Eglė Paškevičiūtė-Kundrotienė. Tačiau jų indėlis tautotyrinėje veikloje ryškus. Tai surengtos ekspedicijos, parodos, publikacijos leidinyje „Tautotyros metraštis“, parašytos knygos.

Daugelis prisimena 2010 m. vasarą M. ir J. Šlapelių name-muziejuje surengtą Kaišiadorių apylinkių interjero audinių parodėlę, gražiai sutapusią su Kaišiadorių 420 metų sukaktimi. Šį kartą pasižvalgyta, kas naujo knygų lentynoje.

2013-aisiais jubiliejus atšventę TPD narys Jonas Laurinavičius – 75-erių ir TPD bičiulis Antanas Paulauskas – 80-ies, padovanojo tautotyrininkams ir skaitytojams įdomias, reikšmingas knygas.

Žurnalistas, „Kaišiadorių aidų“ redaktorius J. Laurinavičius jubiliejiniais metais išleido net keletą kraštotyrinių leidinių: „Gimtinės“ laikraštyje publikuotų straipsnių rinkinį „Atminties ženklai“, atsiminimų (eskizų) knygą „Vidurnakčio pašvaistė“, beletrizuotus Kaišiadorių, Mažeikių, Prienų, Trakų apylinkėse užrašytus padavimus, legendas, sakmes „Brangiausias lobis“.

Leidinius pristatė autorius, pastebėdamas, kad dėkinga jo – žurnalisto – profesija: leidžia didelį dėmesį skirti primirštiems, net užmirštiems istoriniams įvykiams ir žymių žmonių gyvenimo faktams atskleisti.

Žurnalistas tautotyrininkas Julius Norkevičius, redagavęs ne vieną J. Laurinavičiaus knygą, kalbėjo, kad autorius bene daugiausia dėmesio skiria Kaišiadorių kraštui – juk apie 40 metų dirba rajono laikraščio redakcijoje. Išleido ne vieną dešimtį leidinių: „Kaišiadorių krašto žmonės: 100 biografijų“ (2002),  „Kaišiadorių miesto kronika“ (2006),“Su vargonų muzika (Kaveckai ir jų artimieji)“ (2009), apie prel. Stanislovą Kiškį, kun. Nikodemą Švogžlį-Milžiną bei daugelį kitų. Ir dar  sulauksime, nes vienos knygos jau parengtos, kitos – rengiamos spausdinti.

J. Laurinavičius rašo įtaigiai, vaizdingai, jautriai. Tautotyrininkė Janina Ivoškaitė, perskaičiusi „Vidurnakčio pašvaistę“, sakė: „Rodos, grįžau į ano meto gimtuosius Smilgius (Kaišiadorių r. – aut.): taip viskas artima, suprantama, tiek bendrumo. O aprašomi įvykiai Pajautų kaime…“ (Trakų r. – aut.).

J. Laurinavičiaus nuopelnus kaišiadoriečiai įvertino – savivaldybės sprendimu 2013 m. gruodžio 19 d. jam suteiktas Kaišiadorių rajono Garbės piliečio vardas.

TPD bičiulis kraštotyrininkas Antanas Paulauskas daugiau nei 50 metų domisi gimtųjų apylinkių (Gegužinės, Šilonių, Zūbiškių – Kaišiadorių r.) praeitimi. Surinkta gausybė medžiagos: archyvinės, etnografinės, užrašytų senolių prisiminimų, fotografijų. Apie šio kraštotyros entuziasto nuveiktus darbus spausdinta „Tautotyros metraščio“ II tome (Paulauskas A. Kraštotyrininko „išpažintis“).

Ir štai išleista pirmoji knyga „Šilonys“. Knygoje pateikiama žinių apie buvusio Šilonių dvaro, priklausiusio evangelikų bendruomenei, istoriją, inventorius (1629, 1642, 1692, 1766 metų), kaimo raidą, gyventojų švietimą ir mokyklas. Išsamiai papasakota apie šiloniokų laisvės kovas, sukrečiančius partizanų likimus.  Plačiai aprašytos Šilonyse gyvenusių žmonių: Matačiūnų, Stankevičių, Plepų, Zajančkauskų, Civanavičių, Žvirblių, Grendų, Kurgonų, Kasiukonių, Sinkevičių, Kontautų šeimos. Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis, gražiai išleista. Tai rašytinis paminklas kaimui, kurį žymi stogastulpis, pastatytas taip pat autoriaus iniciatyva 2006-aisiais.

Popietės metu skambėjo Šilonių kaime gimusios ir knygoje aprašytos Zofijos Matačiūnaitės-Dzeventlauskienės kadais dainuotos dainos. Močiutės ir prosenelės mėgtas dainas atliko Laima Krasauskaitė su dukromis Girmante ir Gaudre Vaitkutėmis. Skambūs atlikėjų balsai ir nuoširdumas – grožio ir gėrio spinduliu palietė kiekvieno širdį.

Pirmą kartą pristatyta ką tik išleista Onos Jonkaitytės-Gratkauskienės (1910–2012) „Sauja gyvenimo“. Autorės dukra ir knygos sudarytoja dr. Ramunė Urbonavičienė pasakojo, kad išleisti knygą paskatino tautotyrininkų dėmesys mamos asmenybei ir kūrybai, publikacijos „Kaišiadorių aiduose“, „Tautotyros metraštyje“, J. Tomkaus knygoje „Paliepis“.

„Sauja gyvenimo“ – tai literatės plunksna parašyti atsiminimai, sielos šauksmą išsakantys laiškai iš tremties, gražiausi literatūros kūriniai – visa, kas labiausiai atskleidžia dvasingą, tvirtas katalikiškos moralės vertybes puoselėjusią kūrybingą asmenybę. Skaudūs, net žiaurūs likimo smūgiai nepalaužė autorės dvasios; oriai ir principingai moteriai užteko stiprybės gyventi per šimtą metų. Tik toji sauja gyvenimo užgniaužė galbūt žymią rašytoją, iškilią pedagogę ar visuomenės veikėją.

O. Jonkaitytė-Gratkauskienė 1941–1945 metais dirbo Kaišiadorių gimnazijoje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.  Prisiminimais apie klasės auklėtoją pasidalijo buvusi Kaišiadorių gimnazijos mokinė Aleksandra Žitkutė-Krištapavičienė. Pasakojo, kad  mokytoja žavėjo ne tik įspūdinga plaukų kasa, bet ir gebėjimu įdomiai perteikti dėstomą dalyką, kūrybingumu, patriotiškumo ugdymu, nuoširdžiu bendravimu. Mokiniams buvo autoritetas ir sektinas pavyzdys ateitininkams, jauniesiems literatams.

Parengtas fotografijų stendas supažindimo su trimis O. Jonkaitytės-Gratkauskienės gyvenimo etapais: Kauno, Kaišiadorių, tremties.

A. Paulausko „Šilonis“ ir O. Jonkaitytės-Gratkauskienės „Saują gyvenimo“ išleido leidybos įmonė „Kriventa“, kurios savininkas Kazys Matačiūnas taip pat kilęs iš Kaišiadorių r.

Mintimis pasidalijo Vilniaus kaišiadoriečių klubo prezidentas prof. Algimantas Zakarevičius. Autorius sveikino K. Matačiūnas, kraštiečiai ir buvę bendradarbiai.

Renginio organizatorė Birutė Mikulytė informavo dalyvius apie labai svarbią ir vertingą Dianos Tomkuvienės knygą „Kaišiadorių apylinkių tautinis kostiumas“, dr. Kazys Račkauskas pakvietė į savo naujos knygos „Čižiūnų židinio šviesa“ pristatymą.

Speiguota buvo ta viduržiemio diena, šaltoka buvo ir Vilniaus įgulos karininkų ramovės salėje. Šilumą susirinkusiems skleidė nuoširdūs kiekvieno kalbėjusiojo žodžiai, jauku buvo nuo minčių, vertybių bendrumo, dėkingumo ir pagarbos apie gimtąsias vietoves bei jų žmones parašiusiems tėviškėnams. Gerų emocijų užteko ne vienai dienai.

Kultūra , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra