Autorius: Voruta Data: 2015-04-02 , 11:48 Spausdinti

Verbų sekmadienis neįsivaizduojamas be dailių, įvairiais raštais ir spalvomis išmargintų verbų. Jos nuo seno simbolizuoja Gyvybės medį, yra atgimstančios augmenijos, gamtos gyvybinės jėgos simbolis. Verbos yra ir svarbus mūsų tautodailės dirbinys. Verbų rišimas tai unikali mūsų krašto tradicija.

Kaip tikina Aldona Vaicekauskienė, verbas pas mus žmonės riša savo malonumui ir laisvalaikiu, o žolynėliai joms renkami ištisus metus. Gėles, augalus ir žolynus verboms kurti renkama nuo pavasario iki vėlyvo rudens. Būna metų, kai vieni augalai visiškai neuždera arba jų užauga labai nedaug. Todėl reikia dalį žolynų užsiauginti pačioms, šalia savo namų, darže po plėvele ar net šiltnamyje.

Svarbu, kad augalai būtų renkami saulėtą dieną, būtų be lietaus ar rasos lašų. Džiovinimui geriausiai tinka ką tik išsiskleidę žiedai. Išdžiūvę jie atrodo gražiai.

Surinkti žolynai yra padžiaunami pavėsinėse, ten, kur nepatenka saulės spinduliai. Kai žolės išdžiūsta, ja reikia surūšiuoti.

Verbai surišti užtenka 10-12 pagrindinių augalų. Tinka rugiai, kviečiai, motiejukai, linai, jonažolės ir kt. Netinka miežiai, ramunėlės.

Kviečiame pasižiūrėti 2013 m. vaizdo reportažo.

Kovo 22 dieną lankėmės Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos patalpose, kur buvo rišamos verbos. Apie verbas bei jų rišimo tradicijas pasakoja mūsų krašto etnografės Aldona Vaicekauskienė ir Onutė Budzeikienė.

 sb, punskas.pl

www.lietuviunamai.puslapiai.lt nuotr.

Seinų - Punsko kraštas Aldona Vaicekauskienė, Punskas, Seinai, Verbos, verbų rišimas