Kaip Palangai įamžinti grafų giminę

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Palangos miesto savivaldybės meras Vytautas Stalmokas Palangos miesto savivaldybės interneto tinklalapyje, taip pat 2009 11 07 „Palangos tilto“ numeryje pateikė neįvardintos palangiškių grupės pasiūlymus dėl grafų Tiškevičių, „…kur būtų galima įprasminti šios didikų giminės atminimą Palangoje:
 
1. Meilės alėją nuo S. Dariaus ir S. Girėno gatvės iki Birutės kalno pavadinti Grafų Tiškevičių alėja;
 
2. Alėją nuo Kurhauzo iki Skulptūrų parko pavadinti Grafų Tiškevičių alėja;
 
3. Botanikos parką pavadinti Grafų Tiškevičių botanikos parku.“
 
Pati mintis įprasminti „grafų Tiškevičių“ atminimą Palangoje, be jokios abejonės, yra verta susidomėjimo, juolab kad Palanga – tai miestas, kurį miestu ir ypač kurortu darė (ir padarė!) kelios Tiškevičių kartos.
 
Tiškevičiai Palangoje
 
Tiškevičiai Palangoje atsirado 1824 metais, kai Mykolas Tiškevičius (1761-1839 m.) nusipirko Palangos valdą su Darbėnų ir Grūšlaukės dvarais iš generolo K. Neselovskio už 177,171 sidabro rublių. Po to grafai Tiškevičiai Palangą valdė 116 metų: 1824-1839 m. – Mykolas Tiškevičius, 1939-1856 m. – Juozapas Tiškevičius, 1856-1891 m. – Juozapas Tiškevičius (Juozapo sūnus), 1891-1932 m. – Feliksas Tiškevičius, 1932-1940 m. – Stanislovas Tiškevičius.
 
Iš jų labiausiai Palangoje pasižymėjo grafas Feliksas Tiškevičius (1870-1932 m.). Dabartiniai Botanikos parkas, rūmai juose (dabartinis Gintaro muziejus), lurdas, jūros tiltas (ne dabartinis gelžbetoninis, o iki jo buvęs medinis tiltas), bažnyčia, plytinė, kurhauzas – tai tik dalis grafo F. Tiškevičiaus darbų ir palikimo, kuris nuo seno yra tapatinamas su Palanga. Tačiau dėl šių akivaizdžių grafų Tiškevičių nuopelnų Palangos miestui ir kyla tam tikrų klausimų, į kuriuos būtų gerai rasti pagrįstus atsakymus.
 
Kas, kur, kodėl?
 
Kas tokio, be visuotinės krizės Lietuvoje ir Krasausko-Kirstuko problemos Palangoje, atsitiko, kad 2009 metų pabaigoje atsirado poreikis „įprasminti šios didikų giminės atminimą Palangoje“? Gal koks Tiškevičių giminės ar kurio nors jos atstovo jubiliejus? Metinės kokios? Be artėjančio 200 metų Tiškevičių giminės Palangoje jubiliejaus 2024 metais, kitų apvalių datų netolimoje ateityje lyg ir nėra.
 
Ir kodėl Palangoje norima įamžinti visų „grafų Tiškevičių“ atminimą? Visa Tiškevičių giminė savo istoriją skaičiuoja dar nuo XVI amžiaus Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės laikų ir nuo rytinių rusiškų žemių. Kodėl įamžinti norima ne tą Tiškevičių giminės dalį, su kurių darbais persipina Palangos istorija, ne palangiškius – Mykolą Tiškevičių, Juozapą Tiškevičių, Feliksą Tiškevičių, o visus Tiškevičius, visą jų giminę?
 
Klausimas – ne retorinis ir į jį reikėtų atsakyti tiek sau patiems, tiek ir palangiškiams paaiškinti. Ir visai ne dėl to, kad gaila, bet paprasčiausiai norisi suprasti, kas siūloma ir kodėl. Pagaliau, kaip įamžinti visų „grafų Tiškevičių“ atminimą Palangoje? Kaip tai padaryti? Kokia forma?
 
Kodėl pasirinktas būtent toks būdas – naujais gatvių ar parko pavadinimais? Be neįvardintos palangiškių grupės iniciatyvos ir „noro įprasminti“ daugiau nieko ir neteko girdėti.
 
Trys viename
 
Visuomenės aptarimui pateikus tris iniciatyvinės palangiškių grupės pasiūlymų variantus, akivaizdu, kad visuomenė ir aptarinės tik tuos tris pasiūlytus įamžinimo variantus. Teoriškai – variantai trys, lyg ir yra iš ko rinktis. O iš tikrųjų iniciatyvinė grupė siūlo tik vieną variantą: ką nors Palangoje pavadinti Tiškevičių vardu. Skiriasi tik tie trys objektai – dvi gatvės ir vienas parkas. Iš jų viena gatvė (Meilės alėja) ir parkas (Palangos botanikos parkas) jau turi vardus. Gerus ar blogus – čia jau kita kalba, bet turi. Prie jų dar grįšime. Antroji gatvė (nuo kurhauzo į pietus per du kvartalus iki Kęstučio gatvės besitęsiantis pėsčiųjų takas) niekada pavadinimo neturėjo.
 
Natūralu, kad pakvietus visuomenę rinkti geriausią iš trijų pasiūlytų variantų, tai ir įvyks – vienas kažkuris iš jų laimės. Bet šitas scenarijus būtų priimtinas tik tuo atveju, jei su ta visuomene nebebūtų daugiau apie ką diskutuoti, jei kiti atminimo įamžinimo klausimai būtų lyg ir savaime visiems aiškūs, visiškai suprantami bei priimtini. Pagal dabartinę logiką, visuomenės jau nebeturėtų jaudinti nei kodėl tai daroma, nei kaip tai daroma.
 
Du iš trijų neįvardytos grupės palangiškių pasiūlymų vienaip ar kitaip yra siejami su naujo alėjos pavadinimo istorinėje Palangos dalyje atsiradimu.
 
Kodėl būtent alėjos? Kodėl istorinėje dalyje, ten, kur jau seniai nėra bevardžių gatvių? Greičiau atvirkščiai: kai kurios gatvės Palangoje savo pavadinimus čia keitė ne po keletą kartų, tarp jų – ir vieną tų, kurios pavadinimą vėl siūloma keisti.
 
„Ulica Tyszkiewiczowska“
 
Besidomintieji savo miesto istorija nepamiršo, kad dabartinė J. Basanavičiaus gatvė prieš karą vadinosi „ulica Tyszkiewiczowska“ (arba – Tiškevičiaus bulvaras). Šios gatvės pavadinimas į tautos patriarcho J. Basanavičiaus vardo alėją buvo pakeistas 1923 metais plačiai palangiškių Tiškevičių giminei begyvenant Palangoje, po pirmo ir vienintelio J. Basanavičiaus apsilankymo Palangoje.
 
Dabar Tiškevičiaus (Tiškevičių) vardo gatvės Palangoje nebėra. Kaip nėra Palangoje grafų Tiškevičių atminimui įprasminti ir jų vardo aikštės, paminklo, skvero, gimnazijos. O juk būtent grafas F. Tiškevičius padovanojo gimnazijai pastatą. Net memorialinės lentelės nėra…
 
Beje, Grafų Tiškevičių gatvė jau yra Kretingoje. Iniciatyvinė grupė palangiškiams siūlo pakartoti šį kretingiškių patyrimą. Kodėl dabar atsirado poreikis pervadinti (ar sukurti naują) Grafų Tiškevičių gatvę, alėją Palangoje? Nelabai aišku. Bet gal tai galėtų plačiau pakomentuoti ir paaiškinti patys grafų Tiškevičių vardo įprasminimo Palangoje iniciatoriai ar jų idėją pristatantis Palangos meras V. Stalmokas?
 
Apie Meilės alėją
 
Palangoje „atminimo įprasminimas“ kaitaliojant gatvių ir parkų pavadinimus yra labai jau simbolinis ir, drįsčiau teigti, netgi labai jau laikinas dalykas. Tos pačios apie 1 500 metrų ilgio Meilės alėjos, kurios vieną tiesią apie 750 metrų ilgio atkarpą dabar siūloma pervardinti į Grafų Tiškevičių alėją, pavadinimų kaita per paskutinius 85 metus yra įspūdinga: nuo S. Dariaus ir S. Girėno iki Taikos ir dabartinės Meilės. T. y. šios gatvės pavadinimai praėjusiame šimtmetyje jau keitėsi tris kartus, vidutiniškai po vieną kartą kas 28 metus. Ir, kaip galima suprasti iš minėtos iniciatyvos, tai dar ne pabaiga. Kitaip tariant, kiekviena nauja palangiškių karta sulaukia vis naujo tos pačios gatvės ar jos dalies pavadinimo.
 
Gatvių pavadinimų kaitaliojimas istorinėje miesto dalyje yra nepateisinamas. O tiesių tos pačios gatvės atskirų jos atkarpų kitoks įvardinimas – juo labiau. Gatvių pavadinimai – tai neatsiejama miesto ir jo istorijos dalis. Žinai gatvių pavadinimus – žinai miestą ir jo istoriją. Tad kodėl dabar, šiaip, vardan visuomeninės iniciatyvos, reikėtų imti ir keisti gatvių pavadinimus istorinėje miesto dalyje?
 
„Parc de la Birouta“
 
Vienas iš iniciatyvių palangiškių iniciatyvinės grupės pasiūlymų yra pakeisti dabartinį Palangos botanikos parko pavadinimą ir pavadinti parką Grafų Tiškevičių vardu. Konkretus pasiūlymas, juolab kad Palangos parkas – išties grafų Tiškevičių rankų darbas. Ne visų Tiškevičių, tačiau…
 
Grafas Feliksas Tiškevičius, pasitelkęs specialistus iš Europos, 1895-1898 metais suprojektavo ir pastatė tiek naujuosius savo neorenesansinio stiliaus rūmus (architektas F. Schwechten), tiek ir parką. Parką projektavo žinomas parkų specialistas iš Prancūzijos E. F. Andrė. Jam talkino sodų ir parkų želdintojas belgas Boissen de Coullon. Buvo iškirsta apie 2 ha pušyno, tačiau įrengtas, kaip dabar matome, bene geriausiai tvarkomas Lietuvoje europinio lygio apie 60 ha parkas, kurio plotas dabar dar padidėjo.
 
Dideliam visų parko ir Palangos mylėtojų džiaugsmui yra išlikęs E. F. Andrė parengtas parko projekto originalas, kuris yra įvardytas kaip „Parc de la Birouta“ (Birutės parkas). Kitaip tariant, grafas F. Tiškevičius savo iniciatyva ir pinigais suprojektavo bei įrengė Palangos parką ir pats pavadino jį Birutės vardu. Toks ir yra tikrasis istorinis Palangos parko pavadinimas. Tokia buvo paties grafo F. Tiškevičiaus valia.
 
Todėl, jei tikrai norime prisidėti prie parko įkūrėjo grafo F. Tiškevičiaus atminimo Palangoje išsaugojimo, visos grafų Tiškevičių giminės ir jų darbų Palangoje atminimo, geresnės progos ieškoti nebereikia – atkurkime istorinę tiesą, pagerbkime grafo F. Tiškevičiaus atminimą, jo valią ir grąžinkime Palangos parkui jo istorinį pavadinimą. Tebūnie Birutės parkas!
 
Beje, prie pagrindinio parko įėjimo stūksantis tarybiniu laikotarpiu pavadintas Jaunimo kalnas su S. Šarapovo skulptūra viršūnėje pagal M. K. Čiurlionio „Zodiako ženklų“ triptiką „Šaulys“ nuo pat Birutės parko įkūrimo laikų parkui nebuvo priskirtas! Kodėl? Todėl, kad šis kalnas – istorinė žydų kapavietė, senųjų palangiškių žydkapiu vadinamas. Yra proga ir šią istorinę tiesą atkurti.
 
Prie kurhauzo
 
Reikėtų pastebėti, kad bevardį pėsčiųjų taką nuo kurhauzo iki Kęstučio gatvės be ypatingų pastangų būtų galima pavadinti Grafų Tiškevičių alėja. Tačiau ir ši vieta turi savų problemų. Šis takas yra pačiame istoriniame kurortinės Palangos centre, kurioje prieš daugiau nei šimtą metų buvo pastatyta pirmoji Palangos vila „Ursus“. Po to atsirado kurhauzas ir kiti Kurhauzo parko ar Senojo parko ties kurhauzu (taip palangiškiai vadindavo šį parką) statiniai.
 
Vilos „Ursus“ Vytauto ir J. Simpsono gatvių kampe nebėra: ji labai jau neaiškiomis aplinkybėmis kažkaip pati sugriuvo. Dabar čia kas vasarą gaudžia visokie pripučiami atrakcionai, įvairios karuselės.
 
Nebėra Kurhauzo parke ir vilos „Danutė“ pietvakariniame Vytauto ir J. Simpsono gatvių kampe. Ją aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje (tada tai buvo kažkelintas poilsio namų „Neringa“ korpusas) sudegino besiausdamas prasigėręs Palangos jaunimas…
 
Dar anksčiau, regis, 1969 metais, iki pamatų sudegė į vakarus nuo kurhauzo stovėjęs be abejonės žymiausias visų laikų Palangos restoranas „Jūra“. Legendinė „sausoji“ „Jūra“…
 
Na, o toje vietoje, kur dabar stovi skulptūrų ekspozicijos iš Lietuvos nacionalinio Dailės muziejaus fondų eksponatas „Poetas Antanas Strazdas“, stovėjo kita legendinė Palangos vila „Zbyšekas“. Kuo ji legendinė? Pamenate Salomėjos Nėries eilėraštį „Mama, kur tu?“ apie pirmąsias Antrojo pasaulinio karo valandas Palangoje, fašistų subombarduotą pionierių stovyklą? Tie pionieriai stovyklavo būtent viloje „Zbyšekas“ ir tos bombos krito būtent ant jos.
 
Na, ir pabaigai šioje netekčių grandinėje beliko paminėti paskutinį, bet, be abejonės, svarbiausią Kurhauzo parko pastatą – 2002 metais sudegintą Palangos kurhauzą…
 
Štai bene ir visas supaprastintas istorinis būsimos Grafų Tiškevičių alėjos gaisrų ir bombų kritimo chronologijos kontekstas. Visas istorinis Kurhauzo parkas. O jo vilos „Danutė“, „Zbyšekas“, „Ursus“ bei pats kurhauzas, tai yra pastatai, kurie formavo ne tik Senojo parko ties kurhauzu architektūrą, bet ir visos Palangos kurortinį centrą, reprezentavusį viso miesto veidą, 1940 metų duomenimis, priklausė grafams Tiškevičiams…
 
Dabar per tą karų ir kriminalinių gaisrų paženklintą netekčių bei Palangos miesto identiteto praradimų teritoriją vedantį pėsčiųjų takelį neįvardinta palangiškių iniciatyvinė grupė siūlo pavadinti Grafų Tiškevičių vardu… Tiškevičių garbei? Ar mūsų negarbei? Ar tai ir būtų ta pagarba ir tas grafų Tiškevičių atminimo įamžinimas Palangoje su įprasminimu?
 
O gal pagarbą grafų Tiškevičių atminimui parodytume atstatę viduryje miesto stovėjusias ir Tiškevičiams priklausiusias vilas? Nemanau, kad bombų kritimų vietas bei gaisravietes galima „įprasminti“ landšaftiniams parkams ar gamtinei aplinkai nepritaikytais brandaus tarybinio laikotarpio „skulptūrų parkeliais“. Toks miesto žaizdų estetizavimas nieko nesprendžia ir niekur neveda. Praradimai ir yra praradimai. Išdaužyti dantys miesto veide ir liks išdaužytais dantimis. Ir tų išdaužytų dantų joks lūpdažis („skulptūrų parkelis“) nepaslėps.
 
Šiuo metu Palangoje galiojantys teritorijų planavimo dokumentai numato šių praradimų (visų Kurhauzo parko vilų) atstatymą…
 
Takelis link Palangos
 
Sunkiai įsivaizduoju vadinamojo pėsčiųjų tako perkrikštijimo į Grafų Tiškevičių alėją „šventę“ prie kurhauzo nuodėgulių. Be „Danutės“, „Zbyšeko“, „Ursus“, „Jūros“ restorano. Nelinksma tai turėtų būti šventė. Nebus net prie ko naujos alėjos pavadinimo lentelės pritvirtinti.
 
O gal be formalaus gatvių pakrikštijimo akcijos imam ir įprasminam grafų Tiškevičių atminimą Palangoje bei per porą metų atstatom kurhauzą? Nes nenumaldomai artėja tų degėsių 10 metų jubiliejus.
 
Aš labai nuoširdžiai užjaučiu tuos miesto vadovus, kuriems teks „laimė“ dalyvauti to jubiliejaus šventiniame minėjime. Bet dar yra laiko.
 
O gal prisimenam ir kitus Palangos istorijos liudininkus: vilas „Anapilis“, „Romeo ir Džiuljeta“, „Mohorta“, „Meilutė“, „Komoda“, „Baltasis angelas“, kad ir tą patį grafo F. Tiškevičiaus laikus menantį jūros tiltą su nuo pat jo atidarymo šventės nedažytomis metalinėmis konstrukcijomis bei pūvančiomis lentomis, ir sutvarkome juos? Tai yra, – susitvarkome. Vargu ar būtų galima geriau „…įprasminti šių didikų atminimą Palangoje“ nei sutvarkant visą jų palikimą. Palangos istorinį palikimą.
 
O gal be formalaus gatvių pakrikštijimo akcijos imam ir įprasminam grafų Tiškevičių atminimą Palangoje bei per porą metų atstatom kurhauzą? Nes nenumaldomai artėja tų degėsių 10 metų jubiliejus.
 
Dabar per karų ir kriminalinių gaisrų paženklintą netekčių bei Palangos miesto identiteto praradimų teritoriją vedantį pėsčiųjų takelį neįvardinta palangiškių iniciatyvinė grupė siūlo pavadinti Grafų Tiškevičių vardu… Tiškevičių garbei? Ar mūsų negarbei?
 
Jei tikrai norime prisidėti prie parko įkūrėjo grafo Tiškevičiaus atminimo Palangoje išsaugojimo, atkurkime istorinę tiesą ir grąžinkime parkui jo istorinį pavadinimą: tebūnie Birutės parkas!
 
www.ve.lt
 
Nuotraukose: Kaip įamžinti grafų giminę Palangoje

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra