Kaip minėsime šiuolaikiškos Lietuvos Respublikos 100-metį?

Autorius: Data: 2020-05-04 , 11:09 Spausdinti

Kaip minėsime šiuolaikiškos Lietuvos Respublikos 100-metį?

www.voruta.lt

Artėja diena, kurią prieš šimtmetį Lietuva tapo šiuolaikiška Respublika. Tokia mūsų valstybė yra ir šiandien. Jos būtina sąlyga – demokratiniuose rinkimuose išrinkta piliečių atstovybė – modernus parlamentas. Jį pirmą kartą išrinkome 1920 m.

Gegužės 15-oji – pirmoji Steigiamojo Seimo posėdžio diena – žymi mūsų modernios valstybės pradžią. Šiuo metu visame pasaulyje susiklosčiusi situacija privertė koreguoti planus – šią dieną teks minėti kitaip, nei buvo rengiamasi.

„Žinoma, apmaudu, kad šios, neabejotinai visai šaliai reikšmingos datos, negalėsime paminėti pakviesdami mūsų piliečius bei svečius švęsti kartu, dalyvauti specialiuose renginiuose, konferencijose ar ekskursijose. Tačiau dabar svarbiausia yra visų sveikata ir saugumas, tad prisitaikome prie situacijos“, – sako Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Šiuo metu numatyta, kad Steigiamojo Seimo susirinkimo išvakarėse, gegužės 14 d. Seimo rytiniame posėdyje, dalyvaujant tik Seimo nariams, sveikinimo kalbą tars Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis ir pranešimą skaitys Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio, Steigiamojo Seimo ir Lietuvos Respublikos 100-mečio minėjimo renginių darbo grupės, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas, istorikas prof. Arūnas Gumuliauskas.

Esant galimybei ir laikantis visų saugumo reikalavimų, gegužės 15 d. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai pakels Lietuvos valstybės vėliavas Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje. Ryte numatytos Šv. Mišios Kauno arkikatedroje bazilikoje.

„Taip pat planuojama pasodinti ąžuolą Vilniuje prie Seimo rūmų ir ąžuolą Kaune, Pelėdų kalne, ant kurio prieš 100 metų Steigiamojo Seimo atidarymo dieną buvo pasodinta ąžuolų, taip pratęsiant tradiciją. Dėl kitų renginių, numatytų rugsėjo–gruodžio mėnesiais, Darbo grupė sprendimą dėl datos ir vietos numato priimti rugsėjį, atsižvelgdama į renginių organizatorių pasiūlymus bei galimybes“, – komentuoja minėjimo programos rengimo grupei vadovavęs Seimo narys prof. Arūnas Gumuliauskas.

Seime numatyta tarptautinė konferencija „Parlamentarizmo raida: Rytų ir Vidurio Europos 100-mečio sėkmės, nesėkmės, iššūkiai“ perkeliama į 2021 m.

Steigiamojo Seimo šimtmečio proga Seimo kanceliarija sukūrė 20-ies istorinių kadrų atvirukų ciklą. Šiemet savo veiklos šimtmetį mini ir pati Seimo kanceliarija.

Kuo reikšmingas Steigiamasis Seimas?

Steigiamojo Seimo nariai buvo išrinkti 1920-ųjų balandžio 14–16 dienomis – pirmuose visuotiniuose demokratiniuose rinkimuose Lietuvos istorijoje. Tuomet užfiksuotas rekordinis rinkėjų aktyvumas – rinkimuose dalyvavo 90 proc. visų rinkimų teisę turėjusių piliečių.

1920 m. gegužės 15 d. susirinkęs Steigiamasis Seimas paskelbė Lietuvos valstybės nepriklausomybę ir visų Lietuvos piliečių vardu įtvirtino 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, paskelbdamas Lietuvą demokratine Respublika.

„Šis Seimas tapo demokratinio parlamento pavyzdžiu ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. Steigiamasis Seimas įtvirtino vakarietiškos demokratinės, parlamentinės valstybės principus, tikėjimo, sąžinės ir žodžio laisvę, lyčių ir tautų lygybę pagal įstatymą, asmens neliečiamumą ir jo privačios sąžinės ir žodžio laisvę. Taip pat priėmė pirmąją nuolatinę valstybės Konstituciją, žemės reformos įstatymą, įvedė litą, paskelbė Nepriklausomybės deklaraciją. Per pustrečių metų Lietuvą de jure pripažino šešiolika valstybių“, – tik kelis Steigiamojo Seimo pasiektus rezultatus vardija Seimo narys prof. Arūnas Gumuliauskas.

Tuomet Steigiamąjį Seimą sudarė 112 narių. 59 vietos teko Lietuvos krikščionių demokratų blokui, 29 – Valstiečių liaudininkų blokui, 14 – Lietuvos socialdemokratų partijai, 6 – Žydų demokratiniam susivienijimui, 3 – Lenkų centriniam rinkimų komitetui, 1 – Lietuvos vokiečių komitetui. Įdomi detalė, kad net trečdalis išrinktų Seimo narių  buvo jaunesni nei trisdešimties metų.

Steigiamasis Seimas išskirtinis dar ir tuo, kad pirmajam jo posėdžiui pirmininkavo ir jį atidarė vadinamasis „amžiaus prezidiumas“, kurį sudarė moterys. Amžiaus pirmininke tapo Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, o amžiaus sekretore – Ona Račiukaitienė-Muraškaitė. Iš viso į Steigiamąjį Seimą buvo išrinktos 5 moterys, o per visą kadenciją dirbo 8.

Mažasis Seimas sprendė opiausius jaunos valstybės klausimus

Steigiamasis Seimas, perėmęs krašto valdymą, iš karto susidūrė su dideliais iššūkiais: dalis Lietuvos teritorijos su sostine Vilniumi buvo okupuota, neaiškus buvo Klaipėdos krašto statusas, Antantės valstybės dar nebuvo pripažinusios Lietuvos valstybės, nebuvo suderintos sienos su kaimyninėmis šalimis, o antrojoje 1920 m. pusėje ypač paaštrėjo santykiai su Lenkijos valstybe.

Vykstant atviroms kovoms su Lenkijos kariuomene, baiminantis dėl Lietuvos valstybės išlikimo, Steigiamojo Seimo nariai taip pat stojo ginti valstybės – kas ginklu, kas organizuodami paramą Lietuvos kariuomenei ar telkdami bendram darbui visuomenę.

Padėtis sparčiai keitėsi, Seimo nariai netrukus ėmė svarstyti Mažojo Seimo įstatymo projektą. Idėja sukurti mažesnį, optimalesnį valdymo institutą buvo pristatyta 1920 m. spalio 20–21 dienomis vykusiuose Seimo seniūnų sueigos, Ministrų Kabineto, Seimo frakcijų ir kai kurių Seimo komisijų atstovų pasitarimuose. Jų metu ir buvo nuspręsta kritiniu valstybei metu sudaryti mažesnį valdymo organą. Netrukus buvo parengtas Mažojo Seimo sudarymo įstatymo projektas.

Tuomet šiai institucijai pavestos pagrindinės Steigiamojo Seimo funkcijos: leisti būtiniausius įstatymus, tvirtinti kreditus vykdomajai valdžiai, prižiūrėti įstatymų vykdymą. Mažojo Seimo nariai buvo renkami partiniu principu, apskritai šis Seimas buvo sudarytas taip, kad atstovautų visoms partijoms, taip pat tautinėms mažumoms.

Šiomis dienomis nejučiomis kuriasi tam tikros istorinės paralelės. Pastarosiomis savaitėmis netyla diskusijos dėl Seimo darbo per visuotinį karantiną. Todėl verta prisiminti, kad lygiai prieš 100 metų tuometis vos užgimusios Lietuvos Respublikos Seimas ir jo nariai sprendė vos ne identiškus klausimus ir problemas, kilusius dėl sudėtingos padėties šalyje. Dabartinių Seimo rūmų kabinetuose, pažymėtuose 11-u numeriu, dirba įvairūs Seimo kanceliarijos darbuotojai ir valstybės tarnautojai. O ar žinojote, kad prieš šimtą metų Seimo rūmų „kabinetas nr. 11“ buvo įgijęs valstybei daug svarbesnę prasmę ir reikšmę? Galiausiai, šiandien, visi kas gali, siuva apsaugines kaukes, o ar žinojote, kad 1920-aisiais Seimo rūmai buvo virtę didele siuvykla?

Daugiau apie Steigiamąjį Seimą galima paskaityti Seimo interneto svetainėje.

Publikacija iliustruota atvirukais iš Seimo kanceliarijos sukurto ciklo, skirto Gegužės 15-osios šimtmečiui. Juose panaudoti istoriniai kadrai iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Seimo kanceliarijos darbuotojų asmeninių archyvų. Visi šio ciklo atvirukai bus publikuoti Seimo interneto svetainėje.

Istorija Lietuva ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra