Kaip ant Biržų rotušės atsirado ir išnyko skautų simbolis – lelija?
Autorius: Voruta Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti
Tik susikūrusi Biržų miesto savivaldybė neturėjo savo pastato, jis pradėtas statyti 1923-ųjų rugpjūtį. (projektavo apskrities technikas Č. Brudnochas). Pirmąjį pamato akmenį įdėjo miesto tarybos pirmininkas gydytojas J. Mikelėnas. Pastatas buvo užbaigtas per metus. Būtent tada, o gal kiek vėliau fasadinė pastato dalis buvo papuošta skautų ženklu – lelija bei 1792 m. Biržų herbu.
Tuo labai džiaugėsi skautai. 1932 m. „Skautų aide“ Nr. 1 rašoma: „Miesto muziejus su lelija. Girdėdavom, kad užsienyje kartais visuomenės įstaigose esama skautų dekoracijų. Štai to sulaukėm ir Lietuvoj: Biržų muziejaus (kuriame ir skautai turi savo kampą) frontinę sieną savivaldybė padabino specialiai padirbtu skautų ženkliuku.“
Kartu pridėta ir Rotušės pastato nuotrauka. 1933 m. „Skautų aide“ Nr. 1 džiaugiamasi: „…o ant Biržų miesto rotušės didingai dominuoja skautiška lelija. Tuose pat rūmuose yra jaukus muziejus, kuriame skautai turi savo skyrių.“
Lelija yra pagrindinis daugelio skautiškų organizacijų simbolis. Trys žiedlapiai simbolizuoja pagrindinį visų skautų principą: tarnavimą Dievui, tėvynei, artimui.
1924 m. rugsėjo 17 d. įvyko iškilmingas Biržų miesto tarybos posėdis, kurio metu ir buvo iškilmingai atidengtas rotušė pastatas. Gražias kalbas pasakė miesto tarybos pirmininkas J. Mikelėnas ir burmistras P. Klybas. Tame pačiame posėdyje priimtas ir nutarimas buvusią Kanauninko gatvę pervadinti Rotušės gatve.
Vienu metu rotušėje buvo įsikūrusi ir apskrities savivaldybė – kol ji nepersikėlė į naujas patalpas. 1931 m. lapkričio 1 d. į rotušę atkeltas Biržų muziejus. Iš pradžių jis užėmė 3, vėliau – 4 kambarius.
Pastato statuso nepakeitė nei pirmoji rusų okupacija 1940 m., nei vokiečiai, okupavę Lietuvą ir Biržus 1941 m. Ilgą laiką – jau sovietiniais metais – čia dirbo vykdomasis miesto komitetas. Rotušę puošę skautų lelija ir 1792 m. Biržų herbas buvo sunaikinti.
Miestiečių atmintyje pastatas turbūt išliko kaip ilgamečiai kultūros namai. Be jų, čia savo laiku dar veikė nemažai įstaigų: kultūros skyrius, paminklosaugininkai, Knygos bičiulių draugija, kultūros centras. Čia – ir koncertų salė, repeticijų kambariai, rekvizito sandėliai.
Rotušė merdėti pradėjo 1992 m., kai buvo pastatyti nauji kultūros namai. Rotušėje dar kurį laiką glaudėsi tremtinių ir politinių kalinių organizacija. Tik 2005 m. jis buvo paskirtas Biržų regioninio parko direkcijai. Gavus pinigų iš Europos Sąjungos projektų, pastatas 2007 m. buvo pradėtas renovuoti. 2008 m. į jį įsikėlė Biržų regioninio parko direkcija.
Restauruojant pastatą muziejininkai siūlė sugrąžinti ir skautišką simbolį – leliją bei 1792 m. Biržų herbą, tačiau į šiuos pasiūlymus nebuvo atsižvelgta.
Nuotraukose:
1. Lelija yra pagrindinis daugelio skautiškų organizacijų simbolis
2. Miesto muziejus su lelija
Komentarai
Naujienos
-
Viduramžių Japonijos elitinė kovotojų klasė – samurajai
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
-
Bronius Makauskas. „AUŠROS“ vaidmuo Lenkijos lietuvių gyvenime (60 metų sukaktį minint) tęsinys
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
Lietuva
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
-
Muitinė 2020: pernai sulaikytas didžiausias cigarečių kontrabandos kiekis institucijos istorijoje
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
-
Grįžtama prie ankstesnės pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarkos
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
-
K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose