Kaip ant Biržų rotušės atsirado ir išnyko skautų simbolis – lelija?
Autorius: Voruta Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti
Tik susikūrusi Biržų miesto savivaldybė neturėjo savo pastato, jis pradėtas statyti 1923-ųjų rugpjūtį. (projektavo apskrities technikas Č. Brudnochas). Pirmąjį pamato akmenį įdėjo miesto tarybos pirmininkas gydytojas J. Mikelėnas. Pastatas buvo užbaigtas per metus. Būtent tada, o gal kiek vėliau fasadinė pastato dalis buvo papuošta skautų ženklu – lelija bei 1792 m. Biržų herbu.
Tuo labai džiaugėsi skautai. 1932 m. „Skautų aide“ Nr. 1 rašoma: „Miesto muziejus su lelija. Girdėdavom, kad užsienyje kartais visuomenės įstaigose esama skautų dekoracijų. Štai to sulaukėm ir Lietuvoj: Biržų muziejaus (kuriame ir skautai turi savo kampą) frontinę sieną savivaldybė padabino specialiai padirbtu skautų ženkliuku.“
Kartu pridėta ir Rotušės pastato nuotrauka. 1933 m. „Skautų aide“ Nr. 1 džiaugiamasi: „…o ant Biržų miesto rotušės didingai dominuoja skautiška lelija. Tuose pat rūmuose yra jaukus muziejus, kuriame skautai turi savo skyrių.“
Lelija yra pagrindinis daugelio skautiškų organizacijų simbolis. Trys žiedlapiai simbolizuoja pagrindinį visų skautų principą: tarnavimą Dievui, tėvynei, artimui.
1924 m. rugsėjo 17 d. įvyko iškilmingas Biržų miesto tarybos posėdis, kurio metu ir buvo iškilmingai atidengtas rotušė pastatas. Gražias kalbas pasakė miesto tarybos pirmininkas J. Mikelėnas ir burmistras P. Klybas. Tame pačiame posėdyje priimtas ir nutarimas buvusią Kanauninko gatvę pervadinti Rotušės gatve.
Vienu metu rotušėje buvo įsikūrusi ir apskrities savivaldybė – kol ji nepersikėlė į naujas patalpas. 1931 m. lapkričio 1 d. į rotušę atkeltas Biržų muziejus. Iš pradžių jis užėmė 3, vėliau – 4 kambarius.
Pastato statuso nepakeitė nei pirmoji rusų okupacija 1940 m., nei vokiečiai, okupavę Lietuvą ir Biržus 1941 m. Ilgą laiką – jau sovietiniais metais – čia dirbo vykdomasis miesto komitetas. Rotušę puošę skautų lelija ir 1792 m. Biržų herbas buvo sunaikinti.
Miestiečių atmintyje pastatas turbūt išliko kaip ilgamečiai kultūros namai. Be jų, čia savo laiku dar veikė nemažai įstaigų: kultūros skyrius, paminklosaugininkai, Knygos bičiulių draugija, kultūros centras. Čia – ir koncertų salė, repeticijų kambariai, rekvizito sandėliai.
Rotušė merdėti pradėjo 1992 m., kai buvo pastatyti nauji kultūros namai. Rotušėje dar kurį laiką glaudėsi tremtinių ir politinių kalinių organizacija. Tik 2005 m. jis buvo paskirtas Biržų regioninio parko direkcijai. Gavus pinigų iš Europos Sąjungos projektų, pastatas 2007 m. buvo pradėtas renovuoti. 2008 m. į jį įsikėlė Biržų regioninio parko direkcija.
Restauruojant pastatą muziejininkai siūlė sugrąžinti ir skautišką simbolį – leliją bei 1792 m. Biržų herbą, tačiau į šiuos pasiūlymus nebuvo atsižvelgta.
Nuotraukose:
1. Lelija yra pagrindinis daugelio skautiškų organizacijų simbolis
2. Miesto muziejus su lelija
Komentarai
Naujienos
-
Prezidentas pareiškė užuojautą dėl Princo Filipo mirties
-
Skaitytojus artėjančių šv. Velykų proga sveikina pirmasis 2021 m. „Vorutos“ numeris!
-
Sveikinimai „Vorutos“ žurnalo vyr. redaktoriui Juozui Vercinkevičiui 80-ies metų jubiliejaus proga
-
Dažnėjantys neurologiniai susirgimai – karantino pasekmė?
-
Česlovas Iškauskas. Kai pagieža keičia kompetenciją… (Replika Povilui Gyliui)
Lietuva
-
Valstybinis patentų biuras mini 30-ąsias įkūrimo metines
-
Mokykliniais geltonaisiais autobusais gyventojus galima vežti vakcinuotis
-
Zigmas Tamakauskas. Grįžtanti Vilniaus universiteto atmintis…
-
Vienas tyrimas padeda atmesti aibę galvos svaigimo priežasčių
-
Vladas Terleckas. Ar sovietai pirko iš Vailokaičių metalo gaminius?
Istorija
-
Vladas Terleckas. Ar sovietai pirko iš Vailokaičių metalo gaminius?
-
Juozas Brazauskas. Prieš 60 metų buvo sugriautas Kryžių kalnas
-
Dr.Valdas Selenis. Didysis Vilniaus seimas ir jo reikšmė po 115 metų
-
Apie Vytautą Modzeliauską – pirmąjį Semeliškių valsčiaus tarybos pirmininką
-
Vladas Terleckas. Katynės žudynių istorijos lietuviški puslapiai
Kultūra
-
Pavasario džiaugsmo giesmės Aukštadvario bibliotekoje
-
Nemokama virtuali ekskursija „M. K. Čiurlionio kūrybos kelias“
-
Sukanka 150 metų, kai, popiežiaus Jono Pauliaus II žodžiais tariant, Bažnyčia ir lietuvių tauta sulaukė ypatingos dovanos
-
Naujos Molėtų bibliotekos erdvės
-
Zigmas Tamakauskas. Grįžtanti Vilniaus universiteto atmintis…
Religija
-
Panevėžio Marijos Legionas su viltimi žvelgia Į karantiną ir ieško naujų veiklos iššūkių
-
2021 m. – kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Taupymas Vatikane: mažinamos vyresniųjų algos
-
Daniliškių Švč. Trejybės sentikių cerkvė atgimsta vietos bendruomenės dėka
-
Judėjos dykumos urvai vis dar pateikia netikėtumų
Renginiai
-
Vievio mėgėjų meno kolektyvai – virtualiuose renginiuose
-
Apie garbųjį Šilokarčemos pilietį dr. Hugo Šojų
-
Jaunieji talentai sako „Ačiū tau, Lietuva“ ir kartu šįvakar su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru dovanoja koncertą
-
„Auksiniai scenos kryžiai“ bus įteikti Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre
-
Knygos „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939 m.“ pristatymas