Kaip ant Biržų rotušės atsirado ir išnyko skautų simbolis – lelija?
Autorius: Voruta Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti
Tik susikūrusi Biržų miesto savivaldybė neturėjo savo pastato, jis pradėtas statyti 1923-ųjų rugpjūtį. (projektavo apskrities technikas Č. Brudnochas). Pirmąjį pamato akmenį įdėjo miesto tarybos pirmininkas gydytojas J. Mikelėnas. Pastatas buvo užbaigtas per metus. Būtent tada, o gal kiek vėliau fasadinė pastato dalis buvo papuošta skautų ženklu – lelija bei 1792 m. Biržų herbu.
Tuo labai džiaugėsi skautai. 1932 m. „Skautų aide“ Nr. 1 rašoma: „Miesto muziejus su lelija. Girdėdavom, kad užsienyje kartais visuomenės įstaigose esama skautų dekoracijų. Štai to sulaukėm ir Lietuvoj: Biržų muziejaus (kuriame ir skautai turi savo kampą) frontinę sieną savivaldybė padabino specialiai padirbtu skautų ženkliuku.“
Kartu pridėta ir Rotušės pastato nuotrauka. 1933 m. „Skautų aide“ Nr. 1 džiaugiamasi: „…o ant Biržų miesto rotušės didingai dominuoja skautiška lelija. Tuose pat rūmuose yra jaukus muziejus, kuriame skautai turi savo skyrių.“
Lelija yra pagrindinis daugelio skautiškų organizacijų simbolis. Trys žiedlapiai simbolizuoja pagrindinį visų skautų principą: tarnavimą Dievui, tėvynei, artimui.
1924 m. rugsėjo 17 d. įvyko iškilmingas Biržų miesto tarybos posėdis, kurio metu ir buvo iškilmingai atidengtas rotušė pastatas. Gražias kalbas pasakė miesto tarybos pirmininkas J. Mikelėnas ir burmistras P. Klybas. Tame pačiame posėdyje priimtas ir nutarimas buvusią Kanauninko gatvę pervadinti Rotušės gatve.
Vienu metu rotušėje buvo įsikūrusi ir apskrities savivaldybė – kol ji nepersikėlė į naujas patalpas. 1931 m. lapkričio 1 d. į rotušę atkeltas Biržų muziejus. Iš pradžių jis užėmė 3, vėliau – 4 kambarius.
Pastato statuso nepakeitė nei pirmoji rusų okupacija 1940 m., nei vokiečiai, okupavę Lietuvą ir Biržus 1941 m. Ilgą laiką – jau sovietiniais metais – čia dirbo vykdomasis miesto komitetas. Rotušę puošę skautų lelija ir 1792 m. Biržų herbas buvo sunaikinti.
Miestiečių atmintyje pastatas turbūt išliko kaip ilgamečiai kultūros namai. Be jų, čia savo laiku dar veikė nemažai įstaigų: kultūros skyrius, paminklosaugininkai, Knygos bičiulių draugija, kultūros centras. Čia – ir koncertų salė, repeticijų kambariai, rekvizito sandėliai.
Rotušė merdėti pradėjo 1992 m., kai buvo pastatyti nauji kultūros namai. Rotušėje dar kurį laiką glaudėsi tremtinių ir politinių kalinių organizacija. Tik 2005 m. jis buvo paskirtas Biržų regioninio parko direkcijai. Gavus pinigų iš Europos Sąjungos projektų, pastatas 2007 m. buvo pradėtas renovuoti. 2008 m. į jį įsikėlė Biržų regioninio parko direkcija.
Restauruojant pastatą muziejininkai siūlė sugrąžinti ir skautišką simbolį – leliją bei 1792 m. Biržų herbą, tačiau į šiuos pasiūlymus nebuvo atsižvelgta.
Nuotraukose:
1. Lelija yra pagrindinis daugelio skautiškų organizacijų simbolis
2. Miesto muziejus su lelija
Susiję straipsniai
Lietuva
Europa
2018-12-31, 11:52
0 komentarų
Užmiršti Seinų ir Punsko krašto savanoriai
Pasaulis
2019-01-01, 10:08
0 komentarų
N. Voketaitienė: 50 metų, atiduotų modelio karjerai. „Gyvenimas mane pastūmėdavo ten, kur neplanuodavau atsirasti”
- Paskutinė R. Bartkaus lietuviškų „Sodų“ stotelė – žymiausias Niujorko memorialinis muziejus
- Antanas Seikalis. Kam reikalingas „Virtualus muziejus“
- 2018 m. ekspedicijos į Sibirą pristatymas
- Nepažinta Elinor Gadon arba papildant Deivės Motinos tyrinėjimus…
- Marija Remienė. Bet kuriam darbui reikia drąsos
Religija
2019-01-16, 10:35
0 komentarų
Atgimė 300 metų saugotas rankraštis apie Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos stebuklus
- Kunigo Prano Bieliausko tėviškėje
- Bažnyčiose bus šventinami auksas, smilkalai, mira ir kreida
- Pasauliečių organizuota konferencija Kupiškyje Popiežiaus vizito Lietuvoje tema
- Arkivysk. Sigitas Tamkevičius. Šventoji šeima ir mūsų šeimos
- Brangūs broliai ir seserys Kristuje, lietuviai gyvenantys visuose žemynuose bei etninėse žemėse
REKLAMA
Krūmų pjovimas. Apleistų žemių tvarkymas. Mokame 100–300 Eur/ha. Tel. 8 624 82 234.
DRAUGAI
