Kaimyninėje Baltarusijoje skleidėsi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija
Autorius: Voruta Data: 2012-09-04 , 15:06 Spausdinti
Visą 2012 m. vasarą Baltarusijos Respublikos nacionaliniame istorijos muziejuje veikusi Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų paroda „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas“ sulaukė 10 tūkst. lankytojų dėmesio. Parodos aplinkoje baltarusių visuomenei buvo pristatytas ir šios šalies kultūros ministerijos iniciatyva iš privataus kolekcininko Rusijoje įsigytas Trečiasis Lietuvos Statutas, išleistas 1588 metais.
„Bendra istorinė praeitis, kai Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) vienijo lietuvių, lenkų, baltarusių ir ukrainiečių tautas, šiandien ir vėl tampa aktuali besivienijančioje Europoje kaip svarbus šio regiono tapatybės komponentas“ – sakė Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas. Baltarusijos paveldosaugininkai labai daug dėmesio skiria istorinių objektų išsaugojimui, unikalių paminklų atkūrimui. Viena po kitos atgimsta rekonstruotos ir suremontuotos pilys, rūmai, bažnyčios bei cerkvės, kurioms ieškoma tinkamų interjero eksponatų. Tačiau tokiais vertingais archeologiniais radiniais ir interjero vertybėmis, kokius turi lietuviai muziejininkai, kaimynai šiandien pasigirti negali.
Baltarusijos Respublikos nacionalinio istorijos muziejaus direktorė Nina Kalymaga pabrėžė, kad parodoje buvo galima susipažinti su unikaliomis XIV–XVII a. LDK vertybėmis bei europinio meno kūriniais, kurių beveik nėra Baltarusijos muziejų rinkiniuose. Parodoje Minske lankytojai pamatė 99 autentiškus Valdovų rūmų muziejaus Gotikos, Renesanso ir ankstyvojo Baroko epochas bei Lietuvos valdovų aplinką reprezentuojančius archeologinius radinius ir 19 taikomosios ir vaizduojamosios dailės kūrinių. Dauguma parodos eksponatų parinkti taip, kad ypač žadintų baltarusių smalsumą. Pavyzdžiui, eksponuoti XVI a. Gardino grafiniai atvaizdai, senieji LDK žemėlapiai. Lankytojus itin žavėjo du monumentalūs XVI a. pabaigos–XVII a. gobelenai. Aštuoniolika gausiai iliustruotų stendų atskleidė kaimynams Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos raidą, rūmų atkūrimo projektą ir būsimos ekspozicijos koncepciją.
Pažymėtina, kad Baltarusijos kultūros ministro Pavelo Latuškos iniciatyva Valdovų rūmų muziejaus parodos aplinkoje baltarusių visuomenei buvo pristatytas ką tik iš privataus kolekcininko Maskvoje įsigytas pirmais Trečiojo Lietuvos Statuto 1588 m. leidimas, kurį parengiant prisidėjo ir iš savo asmeninių lėšų išleido LDK kancleris Leonas Sapiega. Tai tam tikra to meto konstitucija, kuri laikoma viena iš pažangiausių tiems laikams ir kuri galiojo visoje LDK teritorijoje. Todėl Valdovų rūmų surengta paroda baltarusių muziejininkams ir kultūros ministerijos vadovams pasirodė tinkamiausia vieta šios praeities relikvijos pristatymui ir dar labiau pagyvino lankytojų susidomėjimą ekspozicija.
„Paroda neabejotinai suartino lietuvių ir baltarusių kultūrines visuomenes, suaktualino jų bendrą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldą ir vieną iš svarbiausių simbolinių šio paveldo objektų – Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus Vilniuje. Reikia tikėtis, kad tokie sėkmingi parodiniai projektai ateityje dar labiau paskatins baltarusių kultūrinį turizmą Lietuvoje“, – teigė dr. V. Dolinskas.
Apie Valdovų rūmų muziejų
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai yra 2009 m. įkurtas istorinės rezidencijos pobūdžio muziejus. Į atkurtus Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus ir įrengtas nuolatines jų ekspozicijas planuojama pakviesti 2013 metais. Kol vyksta atkuriamų rūmų statybos darbai, Valdovų rūmų muziejaus parodos ir renginiai organizuojami Taikomosios dailės muziejuje arba kitose Vilniaus bei visos Lietuvos kultūros erdvėse. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai aktyviai bendradarbiauja su užsienio partneriais, turi ryšius su daugiau nei 100 muziejų ir kitų paveldo institucijų beveik 30 pasaulio šalių. Ilgalaikio bendradarbiavimo sutartys yra sudarytos ar rengiamos ir su 4 Baltarusijos muziejais: Baltarusijos nacionaliniu istorijos ir kultūros muziejumi-draustiniu „Nesvyžius“, Baltarusijos Respublikos nacionaliniu istorijos muziejumi, Gardino pilyse įsikūrusiu Gardino valstybiniu istorijos ir archeologijos muziejumi ir Miro pilies ansamblio muziejumi.
Daugiau informacijos: Jūratė Vaičiuvienė, Komunikacijos koordinatorė, tel. (8 5) 262 2645, mob. + 370 614 47 418, el. p. j.vaiciuviene@valdovurumai.lt
Komentarai
Naujienos
-
Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualūs turai po žymiausias pasaulio vietas
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
-
Živilė Gurauskienė. Prisimenant Joną Dainauską
-
Aviacijos saugumo ekspertai primena: reikalavimai, kuriuos turi žinoti keliaujantys oro uostuose
-
Kultūros komiteto viešas atsakymas kultūros ir meno bendruomenei dėl Seimo nario Petro Gražulio
Lietuva
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
-
Ant Mindaugo kalvos – pirmieji Lietuvos valdovai
-
Živilė Gurauskienė. Prisimenant Joną Dainauską
-
Aviacijos saugumo ekspertai primena: reikalavimai, kuriuos turi žinoti keliaujantys oro uostuose
-
EVA ir Norvegijos institucijos išsakė nuomonę dėl netrukus po vakcinacijos ištikusių mirčių
Istorija
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Kultūra
-
Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualūs turai po žymiausias pasaulio vietas
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
-
Ant Mindaugo kalvos – pirmieji Lietuvos valdovai
-
Mariją Birutę Gimbutienę prisimenant
-
Kultūros komiteto viešas atsakymas kultūros ir meno bendruomenei dėl Seimo nario Petro Gražulio
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Baltarusijos jaunimas sulauks paramos ne tik bakalauro, bet ir magistro studijoms Lietuvoje
~ Europa, Lietuva - Baltarusija, Naujienos
2021-01-20, 08:41
-
2020 m. Laisvės premiją siūloma skirti Baltarusijos demokratinei opozicijai
~ Lietuva - Baltarusija, Naujienos
2020-12-08, 15:01
-
Lietuviški kaimai Lydos krašte ir jų likimas
~ Europa, Kultūra, Lietuva - Baltarusija, Naujienos
2020-12-03, 10:11
-
Minsko augziliaras buvo iškviestas į prokuratūrą
~ Europa, Katalikų (arki)vyskupai, Lietuva - Baltarusija, Naujienos
2020-11-21, 09:56
-
Vyriausybės paramą studijoms mūsų šalyje galės gauti iki 110 baltarusių
~ Lietuva, Lietuva - Baltarusija, Naujienos
2020-10-29, 10:26