Kaimyninėje Baltarusijoje skleidėsi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija

Autorius: Data: 2012-09-04, 15:06 Spausdinti

Visą 2012 m. vasarą Baltarusijos Respublikos nacionaliniame istorijos muziejuje veikusi Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų paroda „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas“ sulaukė 10 tūkst. lankytojų dėmesio. Parodos aplinkoje baltarusių visuomenei buvo pristatytas ir šios šalies kultūros ministerijos iniciatyva iš privataus kolekcininko Rusijoje įsigytas Trečiasis Lietuvos Statutas, išleistas 1588 metais.

„Bendra istorinė praeitis, kai Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) vienijo lietuvių, lenkų, baltarusių ir ukrainiečių tautas, šiandien ir vėl tampa aktuali besivienijančioje Europoje kaip svarbus šio regiono tapatybės komponentas“ – sakė Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas. Baltarusijos paveldosaugininkai labai daug dėmesio skiria istorinių objektų išsaugojimui, unikalių paminklų atkūrimui. Viena po kitos atgimsta rekonstruotos ir suremontuotos pilys, rūmai, bažnyčios bei cerkvės, kurioms ieškoma tinkamų interjero eksponatų. Tačiau tokiais vertingais archeologiniais radiniais ir interjero vertybėmis, kokius turi lietuviai muziejininkai, kaimynai šiandien pasigirti negali.

Baltarusijos Respublikos nacionalinio istorijos muziejaus direktorė Nina Kalymaga pabrėžė, kad parodoje buvo galima susipažinti su unikaliomis XIV–XVII a. LDK vertybėmis bei europinio meno kūriniais, kurių beveik nėra Baltarusijos muziejų rinkiniuose. Parodoje Minske lankytojai pamatė 99 autentiškus Valdovų rūmų muziejaus Gotikos, Renesanso ir ankstyvojo Baroko epochas bei Lietuvos valdovų aplinką reprezentuojančius archeologinius radinius ir 19 taikomosios ir vaizduojamosios dailės kūrinių. Dauguma parodos eksponatų parinkti taip, kad ypač žadintų baltarusių smalsumą. Pavyzdžiui, eksponuoti XVI a. Gardino grafiniai atvaizdai, senieji LDK žemėlapiai. Lankytojus itin žavėjo du monumentalūs XVI a. pabaigos–XVII a. gobelenai. Aštuoniolika gausiai iliustruotų stendų atskleidė kaimynams Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos raidą, rūmų atkūrimo projektą ir būsimos ekspozicijos koncepciją.

Pažymėtina, kad Baltarusijos kultūros ministro Pavelo Latuškos iniciatyva Valdovų rūmų muziejaus parodos aplinkoje baltarusių visuomenei buvo pristatytas ką tik iš privataus kolekcininko Maskvoje įsigytas pirmais Trečiojo Lietuvos Statuto 1588 m. leidimas, kurį parengiant prisidėjo ir iš savo asmeninių lėšų išleido LDK kancleris Leonas Sapiega. Tai tam tikra to meto konstitucija, kuri laikoma viena iš pažangiausių tiems laikams ir kuri galiojo visoje LDK teritorijoje. Todėl Valdovų rūmų surengta paroda baltarusių muziejininkams ir kultūros ministerijos vadovams pasirodė tinkamiausia vieta šios praeities relikvijos pristatymui ir dar labiau pagyvino lankytojų susidomėjimą ekspozicija.

„Paroda neabejotinai suartino lietuvių ir baltarusių kultūrines visuomenes, suaktualino jų bendrą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldą ir vieną iš svarbiausių simbolinių šio paveldo objektų – Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus Vilniuje. Reikia tikėtis, kad tokie sėkmingi parodiniai projektai ateityje dar labiau paskatins baltarusių kultūrinį turizmą Lietuvoje“, – teigė dr. V. Dolinskas.

Apie Valdovų rūmų muziejų

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai yra 2009 m. įkurtas istorinės rezidencijos pobūdžio muziejus. Į atkurtus Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus ir įrengtas nuolatines jų ekspozicijas planuojama pakviesti 2013 metais. Kol vyksta atkuriamų rūmų statybos darbai, Valdovų rūmų muziejaus parodos ir renginiai organizuojami Taikomosios dailės muziejuje arba kitose Vilniaus bei visos Lietuvos kultūros erdvėse. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai aktyviai bendradarbiauja su užsienio partneriais, turi ryšius su daugiau nei 100 muziejų ir kitų paveldo institucijų beveik 30 pasaulio šalių. Ilgalaikio bendradarbiavimo sutartys yra sudarytos ar rengiamos ir su 4 Baltarusijos muziejais: Baltarusijos nacionaliniu istorijos ir kultūros muziejumi-draustiniu „Nesvyžius“, Baltarusijos Respublikos nacionaliniu istorijos muziejumi, Gardino pilyse įsikūrusiu Gardino valstybiniu istorijos ir archeologijos muziejumi ir Miro pilies ansamblio muziejumi.

Daugiau informacijos: Jūratė Vaičiuvienė, Komunikacijos koordinatorė, tel. (8 5) 262 2645, mob. + 370 614 47 418, el. p. j.vaiciuviene@valdovurumai.lt

Lietuva - Baltarusija , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra