Kai bendruomenė tūno, veiklos imasi pasišventėliai vienišiai

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Kaip liudija sociologų tyrimas, apie 36 procentuose kaimo vietos bendruomenių aktyviai dirba vos keletas žmonių. Bendruomenių aktyvistai pabrėžia, kad žmonės pasyviai įsitraukia į bendruomenės darbus, nes jiems kur kas labiau rūpi sava, o ne bendruomenės gerovė.
 
Be to, jie netiki, kad organizacijos veikla gali ką nors pakeisti arba yra tiesiog nusivylę gyvenimu. O iš tikrųjų individo veikla bendruomenės labui grįžtamuoju ryšiu teigiamai veikia individo gyvenseną. Jei bitės ar skruzdės instinktyviai taip elgiasi, žmogus – protaujanti būtybė – sąmoningai turi suvokti bendruomeninės veiklos naudą.
 
Dar sudėtingiau buriasi bendruomenės miestuose. Gal vieninteliams kauniečiams pavyko ne tik įkurti mikrorajonų bendruomenių centrus, bet ir įsteigti Kauno bendruomenių centrų asociaciją. O štai Vilniuje rimčiau, kaip dera bendruomenėms, veikia tik septynios: Žvėryno, Pilaitės, Trakų Vokės, Balsių, Žirmūnų ir ką tik įsikūrusi Čiurlionio gatvės bendruomenė. Dera pastebėti, kad sostinės valdžia taip pat nėra palanki bendruomenėms, nes, jos manymu, bendruomenės neturi kištis į miesto tvarkymo reikalus. Antai Vilniaus miesto Lazdynų seniūnijoje veikė ir formaliai tebeveikia demokratiškai išrinkta bendruomenės savivaldijos taryba. Tačiau 2006 m. birželio 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. 1-1242 patvirtino Gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovų rinkimo tvarką, kuria vadovaujantis buvo išrinkta iš 5-ių narių visuomeninė seniūnijos taryba. Ši taryba iš tikrųjų yra tiesiogiai pavaldi seniūnui, tačiau jos balsas gali būti įvardijamas bendruomenės balsu. Taigi seniūnijos ribose veikia dvi bendruomenės tarybos, nors bendruomenė viena. Taip per skaldymą savivaldybė naikina tikrosios, savivaldos „iš apačios“ pradus.
 
Lazdynų seniūnijos pavyzdys rodo ir kitokį tikrosios savivaldos žlugdymo būdą. Pasirodo, užtenka išrinkti į demokratiškai rinktos bendruomenės savivaldijos pirmininko postą neveiklų asmenį, ir bendruomenės veikla virsta tik jos regimybe. Taip jau kelias kadencijas per neveiklius pirmininkus Lazdynuose žlugdoma bendruomenės veikla, savivaldos pradas „iš apačios“. Ir apmaudu, kad taip ir nepradėjusi veikti paskutinioji Lazdynų bendruomenės savivaldijos taryba ne veikla, o tūnojimu pasižymi. Neseniai dar veikė bendruomenės savivaldijos internetinė svetainė, kurioje buvo atspindimi aktualūs bendruomenei reikalai, tačiau ji savivaldijos pirmininko Juozo Jakavičiaus „rūpesčiu“ buvo panaikinta, bendruomenės virtualūs informaciniai ryšiai su taryba buvo prarasti.
 
Tiek Lazdynų mikrorajono, tiek miesto reikalai rūpi ne tik sostinės savivaldybės tarybai, jie gal labiau rūpi gyventojams; jiems rūpi priimami sprendimai, jie neabejingi miesto veido kaitai, gyvenamosios aplinkos kokybei. Kai priimamiems sprendimams akivaizdžią įtaką turi tik pelno siekiantys verslininkai, dažnai savivaldybė gyventojų interesų nebepaiso.
 
Lazdynų mikrorajonas, vardintas miesto miegamuoju rajonu, per pramonės ir transporto koncentraciją tampa kenksminguoju. Lazdynų bei kitų artimų Vilniaus mikrorajonų gyventojai jau šiuo metu kenčia blogą kvapą, sklindantį iš Vilniaus miesto nuotekų valyklos sutelkto dumblo, kuris neva neturi tiesioginio neigiamo poveikio sveikatai, tačiau per keliamas neigiamas emocijas gyventojams akivaizdžiai kelia neigiamą psichinį poveikį, taigi ir – neigiamą poveikį sveikatai.
 
Be abejonės, neigiamą poveikį gyventojų sveikatai turi ir Jočionių gatvėje UAB „Senovė“ deginamos medicininės atliekos, nuo kurios išmetamos dujos sklinda ir į kaimyninius mikrorajonus.
 
Antroji ir Trečioji šiluminės elektrinės, intensyvus transporto eismas Oslo bei Gariūnų gatvėmis bei jau paminėti taršos šaltiniai, kartu sudėjus, nors tokių tyrimų niekas nesivargina daryti, neabejotinai turi neigiamą poveikį žmonių sveikatai. Tai jau savo patirtimi tvirtina Lazdynų ir kaimyninių mikrorajonų gyventojai. Jau paminėtoje Jočionių gatvėje planuojama statydinti Vilniaus regioninę komunalinių atliekų deginimo gamyklą. Yra paruoštas jos projektas, privatizuotoje trečiosios Vilniaus šiluminės elektrinės teritorijoje UAB „Regioninė komunalinių atliekų deginimo gamykla“ tą projektą, nežiūrint į kategorišką aplinkinių mikrorajonų gyventojų protestą, siekia įgyvendinti.
 
Sakoma, kad nuo tamsos keiksnojimo šviesiau nesidaro. Išmintingiau esą uždegti žvakę. Panašiai elgiasi gyventojai: tarpusavy kritikuoja nevalyvus, grobuoniškai nusiteikusius verslininkus, miesto valdžią, kartais surengia piketą, pagrūmoja. Tarsi bando uždegti žvakę, tačiau – tik savo panosėje (renkit sąvartynus, deginkit atliekas – tik toliau nuo mūsų).
 
Tačiau bendruomenėje randasi aktyvių, pilietiškai mąstančių ir veikiančių šviesuolių, kurie tarsi pasišventėliai vienišiai, imasi veiklos, kurią privalo atlikti organizuotas bendruomenės darinys – bendruomenės taryba. Lazdynų mikrorajonas turi tokių pasišventėlių šviesuolių, kurie, be bendruomenės tarybos paskatų veikia taip, kad iš tikrųjų ne tik mikrorajone, bet ir mieste darosi šviesiau. Jie nusipelno miestelėnų pagarbos ir padėkos, jie neturi likti užmarštyje, nes jų veikla laikytina sektinu pavyzdžiu tiek visuomeninėms organizacijoms, tiek atskiriems piliečiams.
 
Lazdynų gyventoją Gediminą Gemskį pažįsta ne tik daugelis mikrorajono gyventojų, bet jo pavardė jau tapo žinoma aukščiausių valstybės institucijų vadovams. Ir tik per tai, kad jis, pasižymėdamas doru, pilietišku elgesiu, nepriklausydamas jokiai partijai, nesiekdamas asmeninės naudos, tačiau būdamas neabejingas visuomenės reikalams, itin aktyviai veikia bendruomenės labui. Jis tiesiog myli tautiečius, Lazdynų aplinką, sostinę, skatina šį jausmą įkvėpti vietos bendruomenei ir pats priešinasi bei skatina bendruomenę priešintis verslo ir biurokratijos atstovams savanaudiškais tikslais tikrą savivaldą paversti jos regimybe, nepatogia normaliai gyvensenai.
 
Neseniai sužinojome, kad vėl veikia vilniečiams taip reikalingas Lazdynų plaukimo baseinas, kuris dėl blogai atliekamos priežiūros 2009 metų pabaigoje buvo uždarytas, net buvo iškilusi grėsmė jo privatizavimui ir likvidavimui. Ne bendruomenės savivaldija, o G. Gemskis pasiuntė SOS signalą – sukūrė peticiją, sutelkė visuomenę, kuri ir privertė savivaldybę imtis priemonių ne baseiną naikinti, o jį atgaivinti.
 
Neišnyko grėsmė statydinti greta Lazdynų buitinių atliekų deginimo ar biokuro gamyklą. Vilniečiams gerai pažįstamas sostinėje karaliaujantis Rubikonas (persivadinęs į ICOR) jau kelinti metai kurpia planus, organizuoja „mokslinius tyrimus“, kad tokia gamyklą galėtų pastatydinti. Akivaizdžiai šį projektą palaiko Vilniaus savivaldybė, nuo Artūro Zuoko laikų išlaikiusi bičiulystę su Rubikonu. Tik tie, kas yra susipažinę su G. Gemskio visuomeninės veiklos pastarųjų penkerių metų rašytiniu archyvu, gali įvertinti, kokios pastangos (peticijos, raštai įvairioms valstybės institucijoms, mokslininkų, teisininkų ir aktyvesnių piliečių telkimas) yra sudėtos į ilgalaikę jo veiklą, ypač sveikos aplinkos išsaugojimo reikalu.
 
Trumpai veikusi, dėl savivaldijos aplaidumo buvo uždaryta Lazdynų bendruomenės internetinė svetainė. Kaip kompensaciją patirtai žalai, G. Gemskis kaupia iš žiniasklaidos bei susirašinėjimo su įvairiomis institucijomis medžiagą ir skleidžia elektroniniu paštu tarp bendruomenės narių, skatina visuomenę burtis bendrai veiklai. Ir neteisinga bei negarbinga, kad G. Gemskis, išrinktas Lazdynų bendruomenės savivaldijos tarybos nariu, skatindamas tarybą veikti aktyviau, plėsti veiklą, faktiškai yra ignoruojamas, nors daugeliu klausimų vykdo tai, kas vienam asmeniui yra sunkiai pakeliama, ką turėtų daryti visa taryba.
 
Kitą Lazdynų bendruomenės savivaldijos tarybos narį Rimantą Skaistį taip pat tenka laikyti pasišventėliu vienišiumi. Jo rūpesčiu prieš devynerius metus buvo pradėti Kovo 11-osios ir Vasario 16-osios proga rengti rašinių konkursai patriotine tematika mokyklose. Jis asmeniškai skleidžia informaciją mokyklose apie organizuojamus konkursus, suranda narius vertinimo komisijai, randa rėmėjus paskatinti konkursų nugalėtojams. Išplito Vilniuje ir gera tradicija tapo R. Skaisčio inicijuotos gyvenamųjų namų aplinkos bei balkonų apžiūros, rankdarbių parodos.
 
Lazdynų mikrorajone yra ir daugiau šviesuolių, kurie, nepriklausydami jokioms organizacijoms, patys veikia arba bendruomeninei veiklai telkia kaimynus. Toks yra rašytojas Alfredas Guščius. Jis yra Šv. Jono Bosko parapijos bei Lazdynų „Bočių“ choro solistas, Lazdynų seniūnijoje organizuojamų kultūrinių renginių dalyvis, nuolatinis moksleivių rašinių konkursų vertinimo komisijų pirmininkas.
 
Nelengvas kelias į demokratiją (savivaldą), kuri turėtų eiti „iš apačios“, – per bendruomenes, todėl gera žinoti, kad randasi vadinamųjų vienišių, kurie veikia kaip atsvara tūnančioms bendruomenėms, rodo joms bendruomeniškumo bei pilietiškumo pavyzdį, bendruomeninės veiklos naudą kiekvienam jos nariui.
 
Nuotraukoje: A. Zolubas

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra