Kada kilnūs siekiai nesulaukia pritarimo

Autorius: Data: 2011-12-07, 10:42 Spausdinti

Vytautas GULIOKAS, Kaunas

Taip sutapo, kad Lietuvoje 2011-uosius paskelbus „Laisvės kovų ir netekčių metais“, šalies knygynuose pasirodė JAV gyvenančios lietuvių kilmės autorės Ruta Sepetys knyga „Tarp pilkų debesų“ apie mūsų piliečių šeimų masinę tremtį 1941 m. birželio 14 d., kurios 70 metų sukakties minėjimas ir tapo vienu iš pagrindų suteikti šiems metams aukščiau paminėtą teminį pavadinimą.

Ši Rutos Sepetys knyga ne tik papildė mūsų šalies viduje vykusius renginius ir publikacijas, prisimenant kraujuojančius 1941 metų tremties įvykius bei jų pasekmes, bet šią žinią paskelbė ir plačiai pasaulio visuomenei. Joje autorė pasakoja apie vienos šeimos ir tremties vagono bendrakeleivių likimus, kuriuos, apgyvendintus Altajaus platybėse, nepaliko ramybėje ir netrukus po sunkiai suvokiamai varginančios kelionės perkėlė į Užpoliarę prie Laptevo jūros. Šiais metais kovo mėnesį Niujorko „Philomen Books“ leidykloje, leidžiančioje literatūrą jaunimui, pirmą kartą ši knyga buvo išleista anglų kalba („Between Shades of Grey“). Šiuo metu per stebėtinai trumpą laiką ji yra išversta į 24 užsienio kalbas ir išleista 29 šalyse. Tarp jų ne tik Europos valstybės, bet ir Kinija, Japonija, Korėja, Taivanas, Australija bei kitos šalys už Europos ribų. Anglijoje knyga išleista dviem variantais: skirtingais viršeliais jaunimui ir suaugusiems. Šiuo metu JAV ji taip pat ruošiama spaudai ir bus skirta vyresnio amžiaus skaitytojams. Pagal laikraščio „New York Times“ statistiką dvi savaites iš eilės R. Šepetys knyga „Tarp pilkų debesų“ buvo įvardijama pirmame dešimtuke geriausiai perkamų knygų sąraše (aštunta ir devinta vietos). Š. m. lapkričio mėnesį Prancūzijos literatūros žurnalas „LIRE“ šią knygą paskelbė geriausiu romanu 2011 metais jauniems žmonėms. R. Šepetys, priimdama šį apdovanojimą, pasidžiaugė: „Toks Lietuvos ir Baltijos šalių istorijos pripažinimas reiškia, kad nepamiršome tų, kurie kentėjo nuo Stalino“.

Šios knygos sėkmę, kurią ji paskyrė savo tėvo Jono Šepečio atminimui, lydi ne profesionali, kaip rašytojos praeitis, o jos gebėjimas įsijausti į savo tėvų gimtojo krašto žmonių likimus ir nuoširdus ryžtas plačiai visuomenei papasakoti apie Lietuvos piliečių ištikusią tragediją pirmos sovietų okupacijos metais, kurios dalyviais per plauką netapo jos tėvų šeima. Jos šeima 1941 metais tremties metu spėjo pasišalinti iš namų ir vietoje jų buvo paimta kita šeima (tremties sąrašuose toks variantas būdavo numatomas – tremiamų šeimų skaičiaus planą įvykdyti buvo privaloma). Pati Ruta Šepetys gimė 1967 metais JAV lietuvės ir amerikiečio šeimoje, dirba vadibininke šou versle vadybininke, o ši knyga yra pirmasis literatūrinis jos stambus bandymas. Kad ją parašytų, ji du kartus buvo atvykusi į Lietuvą, sėmėsi medžiagos iš buvusių tremtinių pasakojimų. Pasinaudoti esama gausia vietine literatūra šiomis temomis jai kliudė kalbos barjeras – lietuvių kalbos išmokti neteko. Vieninteliu literatūriniu šaltiniu buvo išversta į anglų kalbą Dalios Grinkevičiūtės prisiminimų knyga „Lietuviai prie Laptevų jūros“. Padrąsinta savo pirmos knygos sėkme, R. Šepetys ruošia medžiagą kitom dviem knygom. Viena iš jų apie pokario pabėgėlius iš Rytų į Vakarus, tarp jų ir lietuvius, kurie vokiečių laivu „Vilhelm Gustloff“ 1945 m. sausio 30 d. išplaukė iš Dancigo uosto ir tos pačios dienos naktį buvo torpeduoti sovietų povandeninio laivo S-13. Įvyko didžiausia pasaulio mastu laivybos istorijoje katastrofa: žuvo 9 343 žmones, tarp jų apie 3 000 vaikų. „Titaniko“ laive 1902 metais žuvo 1 517 keleivių su įgula ir ši katastrofa visuomenei tapo plačiai žinoma, o „Vilhelm Gustllof“ žymiai skaudesnė tragedija liko užmarštyje, kaip eilinis Antrojo pasaulinio karo įvykis. Povandeninio laivo 3-13 vadas A. Marinesko, pasižymėjęs girtuoklystėmis ir teistas pokaryje už vagystes, yra Tarybų Sąjungos didvyris. Jam paminklas pastatytas Kaliningrade.

Rutos Sepetys knyga „Tarp pilkų debesų“ lengvai skaitoma (straipsnyje „lengvai prarijama“), jos siužetas įtraukia į dėstomų tragiškų įvykių eigą, ne vieną kartą nukeldamas jį į iki tol buvusio smurtu nepaliesto gyvenimo epizodus. Romane apnuoginamas žiaurus enkavedistų elgesys su tremiamaisiais: gimdyvė su dukrele, kuriai dar tik prieš keletą valandų nukirpta virkštelė, įsodinamos į vagoną kelionei į Sibirą, vyriškis tame pačiame vagone su kojos lūžiu nesulaukia jokios medicininės pagalbos. R. Sepetys savo knygos pristatyme patikslino, kad leidykla iš karto atsisakė priimti romaną dėl žiaurių atskirų epizodų ir ji aštuonis kartus juos perrašinėjo. Autorė, gimusi ir užaugusi tolimoje nuo tos aplinkos, sugebėjo įsijausti į tragišką mūsų tautos istorijos laiko atkarpą ir pateikti tokiam pat skaitytojui įvairiose šalyse kaip staigmeną apie daug kam nežinomą šalį bei jos okupantų smurto mastą. Pati R. Sepetys dalyvavo ne viename šios knygos pristatyme Lietuvoje, išgirdo teigiamus vertinimus, nuo kurių neatsiliko ir masinės informacijos priemonės. Šitame fone ne visai suprantama pozicija dienraščio „Kauno diena“, kuri š. m. lapkričio 30 d. išspausdino didelės apimties straipsnį „Tikroji tiesa, kuri sudrebintų pasaulį“, skirtą šiai knygai.

Šiame dienraščio straipsnyje teigiama, kad „iki šiol tarptautiniu mastu oficialiai teisiškai neįvertinami stalinizmo nusikaltimai mūsų ir kitose šalyse“. Minima, kad Tarptautinis Vilniaus visuomeninis tribunolas, vykęs 2000 metais ir įvertinęs komunizmo nusikaltimus, nesulaukė reikimo palaikymo pasaulyje. Atitinka tiesą teiginys, kad mūsų gausi literatūra stalininių represijų temomis ne tik nežinoma užsienio skaitytojams, bet ir šalies viduje neranda sau vietos knygų parduotuvėse. Dienraštis, neginčijamai teisingai įvertinęs šiomis temomis nepatenkinamą spausdinto žodžio sklaidos padėtį, neprivalėtų likti abejingas šios knygos reikšmei, kuri kaip tik antrina Tarptautinio Vilniaus tribunolo išvadoms. Čia pat rašoma: „Tarp R. Šepetys knygos reklamos eilučių šmėkštelėjo žinia: romanu susidomėta net Holivude“. Kaip šią gerą žinią sutinka laikraštis: „Jei ir ekrane, kaip ir romane, būtų tiek dar gyviems Sibiro tremtiniams badančios akis netiesos – turėtume laikyti špygą, kad filmas vis dėlto neišvystų dienos šviesos“. Kokie gi netikslumai bado akis? Enkavedistai rūko cigaretes vietoje papirosų. Reikia patikslinti, tuo metu pasauliui cigaretės buvo žinomus. Gyvi 1941 m. liudytojai pamena: genami į Rytus raudonarmiečiai rūkė machorkos trupinius, susuktus į laikraščio skiautes, Vermachto kariai – cigaretes. Tie patys enkavedistai romane dantis krapšto krapštukais, o ne degtukais. Romano pagrindinė veikėja Lina svarsto ant ko geriau piešti – ant medžiaginės ar popierinės nosinaitės. Pagaliau pagal straipsnį netinka buvusiems tremtiniams motinos kreipinys į vaikus „mano meilė‘. Turbūt su didžiausia nuodėme skaitomas teiginys, kad sąrašai trėmimams buvo sudaromi Maskvoje, o ne Lietuvoje. Klausimas, ar tai priežastys filmui nepakliūti į ekraną, kuris papildomai atskleistų stalinizmo nusikaltimų gyvus epizodus? Pravartu būtu amerikiečiams ekrane pamatyti siužetą, išplaukiančio iš pasakojimo romane „Tarp pilkų debesų“, kuriame išvargę tremtiniai, pasistiprinę 300 gramų duonos daviniu, iškrauna konservus, pieno miltelius ir kitas maisto gerybes iš laivo, atplaukusio po JAV vėliava, o jų sergėtojai – enkavedistai šiltoje patalpoje godžiai kemša troškintos kiaulienos konservus bei apsivalę riebaluotą burną atsainiai nustumią į šalį ištuštintą skardinę su užrašu „made in USA“. Pagaliau dar viena straipsnio pabaigoje apibendrinamoji išvada, kodėl toks filmas (suprantama meninis) nėra būtinas: „Pasaulį, kuris šiandiena net karinius konfliktus stebi transliuojamus tiesiogiai, galėtų sukrėsti tik nuoga dokumentika. Tokia, kurioje kalbama faktų, o ne paaugliams adaptuota kalba“. Belieka priminti, kad apie nacizmo vykdytą holokaustą apstu ne tik dokumentinių, bet ir meninių filmų. Galima drąsiai teigti, kad be jų pasaulis žymiai mažiau žinotų ir įsijaustų į šešių milijonų žydų tragiškus likimus bei jų pastangas išlikti mirtino pavojaus akivaizdoje.

Nuotraukose:

1. Knygos viršelis

2. R. Sepetys (Irmanto Gelūno nuotr.)

Spauda , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra