Štai prieš keletą dienų iš mūsų krašto išvyko Australijos lietuvių šokių grupės “Gintaras” ir jungtinio Australijos lietuvių choro dalyviai. Dauguma mūsų lietuvių, paskaitę jų koncerto programą, atkreipė dėmesį į svečių vardus. Štai keletas jų: Girnius, Daina, Lina, Paulius, Tomas, Gražina, Raminta, Arūnas, Gintaras, Alanta, Audrius, Nindra, Daiva, Ginta, Rimas, Audra, Nerija. Visi lietuviški. Ir nors šie jaunuoliai – tai dažniausiai trečioji lietuvių išeivių karta, gyvenanti apie dvidešimt tūkstančių kilometrų nuo Tėvynės, jų kilmę ir tautybę nusako tėvų pasirinkti vardai. Jie visai nerukdo gyventi svetimoje aplinkoje, dar dažniau paskatina ne vieną australą susidomėti Lietuva.
Taigi nors pastaruoju metu pastebima, kad mūsų bendruomenės žmonės stengiasi rinkti savo atžaloms tokius vardus, kurie slėptų, ne – nurodytų kilmę, vis dar yra nemažai žmonių, kuriems svarbu, kaip jų vaikas vadinsis.
Dar prieš 30 metų Lenkijoje sunku buvo vaiką pavadinti Vaivos vardu. Ir nors pralaužus pirmuosius ledus pas mus atsirado nemažai Dalių, Daivų, Rimų, Gintų, Živilių, vis dar vienas kitas civilinės metrikacijos darbuotojas, nesuprantantis lietuviškai, paklausia, ar vardas nebus vaikui įžeidžiantis. “Nejaugi aš savo vaiką vadinsiu užgauliu vardu?” – nustemba tėvas. Taigi šiuo metu nekyla problemų, norint vaiką užrašyti Jonas, ne Jan arba Petras, ne Piotr.
Kodėl tokių problemų iškilo šių metų birželio 4 dieną suteikiant Sutvirtinimo sakramentą Punsko parapijos bažnyčioje? Klebonui pasiūlius dauguma tėvų raštu kreipėsi į Elko vyskupą, kad jų vaikų Sutvirtinimo sakramento vardai būtų užrašyti pagal lietuvių tradicijas. Taigi jie norėtų, kad vaikai, pasirinkę vardus Martynas, Juozapas, Petras, Kotryna ir kt.,ir pažymėjimuose turėtų tokius užrašytus (ne išverstus į lenkų kalbą – Marcin, Józef, Piotr, Katarzyna ir kt.). Pasak Punsko parapijos klebono, parapijos raštvedyba turi būti vedama lenkiškai – tai vyskupo nurodymas. Tad jis negalintis užrašyti lietuviškų vardų variantų – reikia vyskupo leidimo.
“Aušra” pasidomėjo, kaip yra daroma Lietuvoje, kur gyvena lenkų tautinė mažuma. Pasak Vilniaus arkivyskupijos kurijos, oficialiai jokio nuostato nėra, viskas priklauso nuo tėvų ir kunigo. Be to, Sutvirtinimo sakramento dokumentas lieka bažnyčioje (vaikas jį turi tik apie dvi savaites). O štai Pirmosios komunijos dokumentuose rašoma taip kaip gimimo liudijime.
Vienas mūsų bendruomenės narys šiais metais Sutvirtinimo sakramentą priėmė Vokietijoje, Hiutenfelde, kur mokosi Vasario 16-osios gimnazijoje. Jis pasirinko vardą Rokas. Taip jo vardas Vokietijoje ir buvo užrašytas. Pasidomėjome, kokia kalba gavo Sakramento priėmimo liudijimą. Sužinojome, kad liudijimas buvo išduotas dviem kalbomis: lietuviškai, t. y. gimtąja kalba, ir angliškai.
Kiek mums žinoma, Katalikų Bažnyčia pasaulyje yra viena, tačiau kodėl kiekvienoje šalyje skirtingai daroma?
O gal tik Lenkijoje yra kitokie nuostatai tautinėms bendruomenėms negu visame pasaulyje?
Redakcija
Spausdiname tėvų laišką, išsiųstą Elko vyskupui. Punskas, 2002 06 10 Pasirašę Punsko parapijos katalikai tėvai
Jo Ekscelencijai Edward Samsel, Elko vyskupijos ordinarui Plac Katedralny 1 19-300 EŁK Jūsų Ekscelencija, Garbingiausias Elko vyskupijos Ganytojau,
Rūpinimasis bendra mūsų Punsko parapijos gerove, taigi ir ganytojišku patarnavimu gimtąja lietuvių kalba, vyraujančia šiame lietuvių gyvenamame krašte, verčia mus signalizuoti Jūsų Ekscelencijai apie tam tikrus, mūsų suvokimu, netaisyklingumus, kurie mus nustebino.
Nerimą kelia faktas, jog šiais metais mūsų klebonas kun. mgr. Czesław Bagan išdavė liudijimus apie priimtą Sutvirtinimo sakramentą (š.m. birželio 4 d.) su savavališkai pakeistais vardais, kuriuos kandidatai formaliai pasiūlė prieš priimdami šį Sakramentą. Tarkim, Martynas nežinia kodėl pakeistas Marcin, Petras – Piotr, Kotryna – Katarzyna ir pan.
Pakeistos formos vardai užrašyti ir parapijos knygoje. Atkreipę į tai Maloningojo Klebono dėmesį gavome paaiškinimą, kad jis elgiasi pagal Jūsų Ekscelencijos nurodymą.
Kadangi vardų gimtąja kalba suteikimas ir vartojimas mums yra svarbus, taip pat religinio gyvenimo srityje, norime tvirtai pabrėžti, kad tokio veiksmo neakceptuojame, nes nežinome jo šaltinio ir motyvų. Mūsų giliu įsitikinimu, toks veiksmas suriša rankas mums, tėvams, ir įžeidžia priimančio Sutvirtinimo sakramentą jaunimo orumą, tad jau vien dėl to jo reikėtų atsisakyti.
Labai nuoširdžiai prašom Jūsų Ekscelenciją kruopščiai ir palankiai apsvarstyti mūsų signalizuojamą problemą.
Su katalikišku atsidavimu 45 tėvų, kurių vaikai priėmė Punsko parapijoje Sutvirtinimo<br>sakramentą, parašai
„Aušra“, Nr. 12, 2002 m. birželio 16–30 d.
