Ką prarandame?

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Ten buvo žmogus, vardu Zachiejus, muitininkų viršininkas ir turtuolis. Jis troško pamatyti Jėzų, koks jis esąs, bet negalėjo per minią, nes pats buvo žemo ūgio. Zachiejus užbėgo priekin ir įlipo į šilkmedį, kad galėtų jį pamatyti, nes jis turėjo tenai praeiti. Atėjęs į tą vietą ir pažvelgęs aukštyn, Jėzus tarė: „Zachiejau, greit lipk žemyn! Man reikia šiandien apsilankyti tavo namuose“ (Lk 19, 2–6)

Pasaulyje yra daug tokių kaip Zachiejus. Jie stovi gatvėje, kur nors tarpuvartėje ar gulinėja krūmuose ir laukia ženklo. O mes praeiname pro juos, nė akies neužmetę. Gal tik nusispjauname jų adresu, nusikeikiame. Ir toliau einame. Šitaip mūsų kelias tampa prarastų progų keliu.

Jėzus turi dar kartą juo eiti kruvinomis kojomis ir ieškoti, kad surastų tuos, „kurie buvo pražuvę“. Teisingiau, ką mes praradome.

Jėzaus elgesys su Zachiejumi, Jo geležinis ryžtas nešti palaimą šiems namams, Jo žvilgsnis, kviečiantis lipti žemyn iš medžio, apskritai visa Jėzaus elgsena su nusidėjėliais yra griežtas papeikimas mums, kurie stengiamės praeiti užsimerkę ir nusigręžę.

Kristus sustojo, Kristus pažvelgė jam į akis, pažvelgė į jo sielą, juo susidomėjo.

Kodėl mes nesustojame!?

Kristus sustojo ten, kur užtiko Zachiejų. Mes elgiamės priešingai: išsigandę ar pasišlykštėję užsimerkiame, užsidarome savo namuose, bėgame kuo toliau nuo tokių žmonių.

Be abejo, vaizdas, kurį matome, nėra labai malonus. Mes matome kitų silpnybes, trūkumus, ydas, šunybes, kiaulystes. Mes matome, kaip tas mūsų „artimas" daro visa, kad tik kuo sunkiau būtų jo atžvilgiu išpildyti meilės įsakymą. Mes sutinkame tiek nemielų žmonių – išdidžių, pavydžių, veidmainių, liežuvingų, melagių, tinginių, apgavikų. (…)

Nori nenori, o reikia su tokiais susitikti, bet bendrauti su tokiais sunku, koktu. Mes bėgame nuo jų, užsidarome savo vienminčių rate, stengiamės su tokiais jokių reikalų neturėti. Jei neišvengiamai susitinkame, viena akimi ir ta pačia kreivai žiūrim į juos. Mes tvirtai nustatome, ko jiems trūksta.

Kas yra tie vargšai žmonės, į kuriuos mes nenorime žiūrėti? Tai neturtingieji, prasigėrę ar šiaip doroviškai nuslydę, ateistai ir visokie kitaminčiai. Jie mums aiškiai nepatinka ir norėtume užtempti juos ant savo kurpalio. Vargas jiems, kad jų elgesys ar pažiūros skiriasi nuo mūsų. Savo sąžinę nuraminame nustatydami nelaimingą diagnozę: nepataisomi, palikti juos ramybėje.

Mes turėtume sustoti prie jų.

Kristaus gimimo paslaptis sako mums, kad Dievas apsigyveno tarp mūsų, Jis sustojo prie mūsų. Žmonija juk nėra labai simpatiška, patraukli. Pasižiūrėkime tik į save…

Blogis ir mes

Kristus pažvelgė į Zachiejų, pažvelgė į jo dulkiną sielą, ir šis pasikeitė, nes Kristus jį mylėjo.

Tikras bendravimas yra tik tada, kai mylima. Kūriniai juk atsirado tik todėl, kad Kūrėjas iš meilės juos pašaukė gyvuoti. Pati tikriausia kalba yra meilės kalba. Kita asmenį tikrai pažįstame tik tada, kai mylime, jį gerbiame. Tik meilės atmosferoje atsiskleidžia širdys ir sušildo viena kitą.

Kas nemyli, tik smerkia ir pasmerkia, ir praeina pro šalį, tas nuskurdina save. Kuris nemyli, tam kiti uždaro savo širdį, neatveria savo paslapčių, neteikia šilumos.

Mes neturime nusiminti, jei aplinkui matome daug tamsos. Iš tiesų yra daug menkystės, ištižimo, suktumo ir kitokios blogos valios. Bet šitokie faktai tik todėl gausiai iškyla aikštėn, kadangi per maža meilės gyvenime. Pagalvokime: jeigu vaikutį palieka tėvas ar motina, ar jis mokės mylėti, ar jis nebus piktas ir žiaurus? Žmogus, nepatyręs iš mažens meilės, lieka neūžauga savo charakteriu ir savo širdimi.

Turime vadovautis Evangelija. Kai sutinkame kokį Zachiejų, turime sustoti prie jo ir parodyti jam gerumo. Jį pataisyti gali ne mūsų pašaipos ar smerkimai, o meilė. Tikra krikščioniška meilė yra kūrybiinga: ji nežiūri, kas žmoguje yra negražaus. Ji siekia giliau. Ji stengiasi sukurti kažką gero.

Mes turime mylėti kitus ne todėl, kad jie yra geri. Mes padarysime juos geresnius, kai mylėsime juos. Suklydusįjį badyti pirštais, į jį spjaudyti, jį bombarduoti pamokymais, ginčytis su juo – tai netikri ginklai prieš blogį. Blogį galima nugalėti tik meile, pasaulį galima pataisyti tik meile. Viename filme vaikinas sako savo sužadėtinei: „Aš esu nevertas tavęs, iš manęs nėra žmogaus.“ Mergina pertraukia jį: „Tu negali būti blogas, nes aš myliu tave.“

Pasaulyje todėl tiek daug blogio, kad mes į klystančiuosius žiūrime su panieka: jei žiūrėtume su meile, jie nedrįstų būti blogi. Kristaus meilus žvilgsnis ir šilti žodžiai sutrukdė Zachiejui būti sukčiumi.

Gamykloje viename ceche dirbo didelis stiklelio mėgėjas. Ir niekas negalėjo atpratinti jo nuo girtavimo. Vienas darbininkas pasakė jam: „Įsitaisyk kolektyvinį sodą.“ – „Neturiu pinigų“, – atsakė šis. – „Aš tau paskolinsiu.“ – „Nemoku dirbti.“ – „Pamokysiu.“ Žmogelis pabandė. Taip jis įsikibo į savo sodelį, kad neturėjo laiko stikliukui – per darbus pamiršo jį. Šio buvusio girtuoklėlio žmona paskui dėkojo anam darbininkui: „Tu išgelbėjai mano vyrą.“

Dievą pažadina tik Dievas

Meilė nuskaidrina mūsų žvilgsnį, padaro jį toliaregį, nors sakoma, kad meilė apakina. Iš tiesų meilė geriau mato negu šaltas, abejingas žvilgsnis. Ji mato grožį ten, kur paprasta akis mato tik skurdybę.

Kokį Zachiejų matė kiti? Kaip niekingą sukčių, vagį. O Mariją Magdaleną? Kaip pasileidėlę. Samarietę? Nusivalkiojusią moterį. Latrą? Žmogžudį, valkatą. Žmonėms skaudžiai kliuvo Zachiejaus suktumas, Marijos Magdalenos lengvabūdiškumas, Samarietės nerimtumas, latro šiurkštumas. Ir jie nusprendė, neatšaukiamai nusprendė: iš jų nėra ko gero laukti – jie nepataisomi.

Kristaus žvilgsnis nėra kandus ir niekinamas. Jis žvelgia giliau. Už sukčiaus ir palaidūno juodo sluoksnio Jis mato tai, kas dar sveika, nesužeista, mato tai, už ko galima užsikabinti ir padaryti žmogumi. „Zachiejau, greitai lipk žemyn.“ Zachiejuje jis pamatė tai, ko kiti nepastebėjo.

Mūsų, krikščionių pareiga – prieiti prie kiekvieno, pažvelgti į kiekvieno sielą ir už klaidų barjero atrasti nematomų turtų. Priartėti prie žmogaus – tai atrasti jame turtų. Tikrasis žmogus turbūt – tai ne jo klaidos, bet tai, kas giliai slypi nesutepto, nekalto iš vaikystės dienų. Godišiuje, šykštuolyje, paleistuvėje, girtuoklyje ir žmogžudyje ne viskas yra juoda – yra nemari siela, uždengta gruoblėto, storo klaidų luobo. Tą luobą praplėšti ir nuimti, žmogų atvesti į tiesos kelią yra žygdarbis, vertas stebuklo vardo, bet stebuklą gali padaryti tik meilė, kantrybė ir švelnumas.

Krikščioniška meilė žvelgia toliau per trūkumus: ji nenusisuka nuo „blogo kvapo", ji atranda sveiką branduolį, ji pažadina miegančią sielą. Net ir didžiausias nusikaltėlis nėra visiškai sugedęs, bet tai pastebi tik mylinčios ir tyros akys.

Kiekvienas žmogus – tai lyg veidrodis, kuriame atsispindi Dievo paveikslas. Bet veidrodis gali būti apdulkėjęs, įskilęs; kartais jis gali būti padengtas stora vargo, klaidų, menkybės pluta. Žmogų sukritikuoti, suniekinti, su purvais sumaišyti nesunku, bet tą plutą nuimti, kad sušvistų paslėptas grožis ir gerumas, žmogų pakelti – tai padaryti gali tik šventas žmogus, tik tas, kuriame yra meilė, tik tas, kuriame yra Dievas. Dievą prikelti žmoguje gali tik Dievas. Kiekviename Zachiejuje, kurį sutinkame, kurį apkalbame ar išplūstame, yra palaidotas Dievas: kas Jį prikels? Tik mumyse esantis Dievas. Yra žmonių, kurie stengiasi nematyti kitų vargo ir klaidų. Jie stengiasi, kad būtų švaru tik po jų stogu, tik jo giminėje – jie apsiriboja tik „savaisiais“. Tokie mato Zachiejų, įkopusį į medį, bet jį palieka ten, nekviečia iškopti, jį palieka nuodėmėse…

Kristui rūpėjo visi, Jis ėjo per visus Palestinos kaimus ir miestelius. Mūsų širdys juo plačiau jaus, kentės ir rūpinsis, tuo bus krikščioniškesnės. Apie Kristų Paulius sako, kad Jame „Pasirodo mūsų Gelbėtojo Dievo gerumas ir meilė žmonėms“ (Tit 3, 4). Ir mums tad privalu į pirmą vietą iškelti meilę, gerumą, o ne pavydą, neapykantą ir piktą džiaugsmą.

Iš Lietuvos jėzuitų archyvų

www.bernardinai.lt

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra