Ką pamiršo šventas Jonas

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Poilsio diena Joninės – įstatymu įtvirtinta duoklė krikščionims, Jonams ir Janinoms. Dauguma lietuvių vasaros saulėgrįžą švenčia neva pagal pagonišką baltų tradiciją. Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Baltų kalbotyros ir etnologijos katedros mokslininko Rimanto Balsio nuomone, šiandien ši šventė – praradusi ne tik savo pavadinimą, bet ir kai kurias pikantiškas apeigas, susijusias su vaisingumu.

Pasak etnologės Pranės Dundulienės, vasaros saulėgrįžos šventė susiformavo ankstyvosios gimininės santvarkos laikais. Rašytiniuose šaltiniuose apie ją pirmąkart užsimenama 1372 m. Lietuvai priėmus krikštą, senoji šventės prasmė, anot mokslininkų, išnyko. Liko tik vandens, ugnies, žolynų elementai ir apeigos: laužų deginimas, vainikų pynimas, kupoliavimas. Rašytiniuose šaltiniuose aptinkami skirtingi vasaros saulėgrįžos pavadinimai: Rasos, Kupolės, Vainikų šventė, Krešės pavadinimai akcentuoja tik šios šventės elementus.
Pirmasis Rasos šventę 1881 m. ant Rambyno kalno atgaivino mažlietuvis, dramaturgas ir poetas Vydūnas. Nepriklausomoje Lietuvoje šventė tapo populiaresnė. 1967 m. Kernavėje Rasos šventę ėmė švęsti Ramuvos bendruomenė. 2003 m. priimtas įstatymas būtent Joninių, o ne Rasų, Kupolių ar kt. šventę paskelbė nedarbo diena.

Dievo palaimintas
Taigi įstatymiškai Lietuvoje įtvirtinta žydų pamokslautojo ir pranašo šv. Jono Krikštytojo šventė minima birželio 24-ąją. Krikščioniškoje tradicijoje šv. Jonas Krikštytojas yra paskutinis Senojo testamento pranašas ir pirmasis Naujojo testamento šventasis.
Pasak Biblijos, dalį jaunystės Jonas praleidęs vienas pats dykumoje, paskui Jordano upės žemupyje pradėjo pranašo veiklą, skelbė artėjančią Dievo karalystę, upėje krikštijo atgailaujančiuosius. Šv. Jonas Krikštytojas pakrikštijo ir Jėzų.
Pagrindinis šv. Jono Krikštytojo nuopelnas ir yra tas, kad jis paskelbė žmonėms apie Mesijo atėjimą, jį pakrikštijo ir įvardijo Dievo Sūnaus kilnumą. Jonas Krikštytojas visų pirma reiškia epochų pervartą, perėjimą iš senojo pasaulio į naująjį, į malonės, atgailos pasaulį, gyvenimo pakeitimo ir prisikėlimo karalystę.

Iniciacijos pėdsakas
Naujo pažinimo, laimės, turtų atradimo idėja užkoduota viename pagrindinių Joninių ritualų – paparčio žiedo ieškojime. Lietuvių tautosakoje paparčio žiedo paieškas smulkiai aprašo sakmės. Jose teigiama, jog ieškantysis turi atsiskirti nuo bendruomenės ir išeiti vienas taip toli, kad negirdėtų nei šunų lojant, nei gaidžių giedant. Tada jis patiria gąsdinimus ir išbandymus ir tik visa išgyvenęs atranda paparčio žiedą, kurį turi labai saugoti, slėpti po prapjauta delno oda. Toks žmogus apdovanojamas dvasinėmis žiniomis ir turtais.
Pasak R. Balsio, paparčio žiedo ieškojimas Joninių naktį – tai ne kas kita, kaip iniciacijos arba įšventinimo ritualų, žinomų visame pasaulyje, pėdsakas.
Tačiau etnografai yra užfiksavę ir kiek kitokias paparčio paieškų apeigas. Pavyzdžiui, Pelesoje (Baltgudijos lietuviškoje saloje) Joninių švęsti eidavę dviese – mergina visus metus laukdavusi, kas pakvies ją paparčio žiedo ieškoti. Pasirinkimas reiškęs palankumą, o gal ir būsimas vestuves.

Paleistuviška šventė
Etnologas Algirdas Patackas straipsnyje „Rasa. Baltų kalendorinės šventės kaip indoeuropietiškos pasaulėvydos ašys“ Jonines, arba senąsias Rasas sieja su prasidėjimo, tvėrimo švente. Jis pateikia Simono Daukanto pastebėjimą, jog Rasų šventę „… šventino minavonei įkūrimo, arba sutvėrimo šio pasaulio ir visos šeimynos. Todėl rodos, jog buvo šventė, kaip sakiau, minavonei tos noties įkurta, kada visas sutvėrimas buvo savo pradžią gavęs. Dievas kaip koks tėvas, perą išgūžęs, paleidęs į pasaulį, ką tegalėjęs atlikti tokiu laiku, kuriame nuleistas peras nepragaištų pasauly, nesgi žinoma yra visiems, jog apie šv. Joną oras yra visų jaukusis ir malonusis“.
A. Patackas detaliai nagrinėja senųjų Joninių pavadinimų kilmę ir reikšmes.
„Kupolės“ pavadinimas kildinamas iš „kūpėti“ – gerai augti; vešėti, virsti iš dirvos. Kupolė – tai pilnaties, brandos, kupos metas,- didžiausioji gyvybinių jėgų sankaupa, palankiausia naujos gyvybės pradėjimui. Anot A. Patacko, šitokiu – nusakralintu – pavidalu ši šventė yra plačiausiai žinoma.
Iš kupos įvaizdžio yra kilę papročiai derlumui, vaisai pakelti – jei šventės rytą nenukrėsi rugių lauko rasos, būsiąs menkas derlius. Iš čia tikėjimas tą naktį surinktų vaistažolių, taip pat rasos gydomąja galia, įvairūs merginų būrimai iš devyneriopų gėlių vainiko – kupolio, jo laikymas po pagalve, tikintis susapnuoti būsimąjį ir kiti vestuviniai motyvai.
Mokslininkas pastebi, jog kaimyniniame slavų pasaulyje, rusų folklore, ši šventė vadinta Jarila, turėjusi ryškiai orgialinį pobūdį. Jarilos buvo paplitusios Jaroslavlio, Tverės, Kostromos ir Riazanės gubernijose, t. y. lanku juosiančiose buvusias baltų žemes. Prieš „jarilkų“ orgialinį, palaidą pobūdį ilgą laiką – iki pat XX amžiaus – kovojo pravoslavų Bažnyčia.
Anglijoje su panašiais papročiais, vadinamąja „gegužės vaikų“ problema, Bažnyčia kovojo iki XVII a.

Skaistybės saloje – raganos ant šluotų
Baltų žemės, anot A. Patacko, buvo tarsi sala, kurioje Rasos sietinos su skaistybe.
„Lietuviškoje Rasos šventėje erotikos, palaidų papročių pėdsakų nėra. Nėra jų nei tautosakoje. „Viskas, ką pavyko aptikti šia tema latvių tautosakoje, yra ketureilis: „Janin – nakti ne pazinu / kura seva, kura meita: /i sevai, i meitai/ zals ozola vainedzinš (Per Jonines sunku atskirti /kuri moteris, o kuri mergaitė – ir moterys ir mergaitės /žalio ąžuolo vainikais)“. Šitame įžiūrimas „chaotiško susimaišymo, netvarkos“ pradas. Tačiau „Lietuvoje nesusiduriama su tikro karnavalinio laisvumo, lytinio palaidumo papročiais bendrose liaudies šventėse, tarp jų ir smagioje Rasos šventėje…“
Vydūno kūrybą nagrinėjančiame ir jo idėjas puoselėjančiame interneto puslapyje „Vydija“ paskelbtus A. Patacko samprotavimus etnologas R. Balsys vadina netiesa.
„Erotikos labai daug Joninių, ir ne tik jų, dainose. Tiesa, lietuviškų dainų mes mažai turime ir tos, kurios užrašytos, nėra autentiškos. Tačiau kitų baltų palikuonių – latvių – dainos akcentuoja, jog Joninių naktį nevalia vienam ar vienai praleisti: „Kas duos Joninių naktelę/ Jauną berną man miegoti/ Tam aš duosiu ankstų rytą/ Kaušą arielkėlės“, – dainavusios mergelės, o jaunuoliai dainuodavę, jog jei šv. Jono naktį turėsi gulėjėlę, tai žmoną gerą gausi, jei neturėsi – tai gausi netikusią bobą“, – citavo savo vertimus iš latvių kalbos R. Balsys.
Anot pokalbininko, tautosakoje išlikęs ir dar vienas labai ryškus senųjų Joninių apeigų motyvas – ant šluotų skraidančios raganos. „Visa tai ne iš fantastikos srities. Tautosaka atskleidžia, jog Joninių naktį merginos ir moterys rinkdavosi tam tikroje vietoje ir atlikdavo ritualą, jodamos ant pagalio. Pagalys simbolizuoja falą. Taigi tokiu būdu buvo prašoma vaisingumo moterims, žemei ir gyvuliams“, – teigė R. Balsys.

Jonas – vis dar populiariausias
Vardas Jonas, išvertus iš hebrajų (senovės žydų) kalbos, reiškia Jahvės (Dievo) išklausytąjį ir palaimintąjį.


Jono vardu pavadinta daugybė pasaulio bažnyčių, taip pat tradiciškai šiuo vardu vadinamos krikštyklos.

Lietuvoje yra su Jono vardu susijusių vietovardžių – Joniškis, Joniškėlis, Jonava.

Jono vardu buvo pavadinta daug mūsų šalies kultūrai bei mokslui nusipelniusių žmonių: Jonas Basanavičius, poetas Jonas Mačiulis (Maironis), kalbininkas Jonas Jablonskis, rašytojas Jonas Biliūnas, kompozitorius Jonas Švedas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Vileišis.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Jonas Lietuvoje vis dar yra pats populiariausias vyriškas vardas (moteriškas vardas Janina dažniausių vardų dešimtuke užima ketvirtąją vietą), taip pat tai populiariausias krikšto vardas.

Gyventojų registro duomenimis, pastaraisiais metais Lietuvoje gyveno kiek daugiau nei 80 tūkstančių Jonų, Janinų ir Janių. Tai sudarė kiek maž\rtlmark iau nei tris procentus visų šalies gyventojų.

Lietuvoje gyvena apie tris dešimtis žmonių, kurie turi ne tik vardą Jonas, bet ir su juo susijusią pavardę.

www.ve.lt

Nuotraukoje: Mūsų protėviai laikėsi nuostatos, kad Joninės – palankiausias laikas naujai gyvybei pradėti

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra