Ką paliksim ateities kartoms?

Autorius: Data: 2012-11-30, 10:45 Spausdinti

Petras VITKAUSKAS

Vėjo jėgainių investuotojo atstovų susitikimas su gyventojais Krasnapolyje

2012 m. lapkričio 9 d. Krasnapolio valsčiaus konferencijų salėje įvyko valsčiaus ir vėjo jėgainių investuotojo atstovų susitikimas su gyventojais.

Jame, be vietos gyventojų, dalyvavo Palenkės vaivadijos maršalkos įstaigos tarėjai, dalis valsčiaus tarėjų, spaudos bei apie 10 draugijų, besirūpinančių gyventojų likimu gresiant pavojui dėl vėjo jėgainių fermų statymo, atstovai. Pastaraisiais mėnesiais Krasnapolio gyventojams atstovauja draugija „Junkim jėgas – laimėsime“, kurios pirmininkas Stanislavas Vinckievičius (Stanisław Winckiewicz).

Šio susitikimo tikslas buvo supažindinti su vėjo jėgainių poveikiu aplinkai ir gyventojams, jų lokalizacija ir atsakyti į visus klausimus, kilusius diskusijos metu. Informacija apie poveikį buvo pateikta raštu, kad gyventojai galėtų susipažinti.

Visus susirinkusius pasveikino viršaitis Juzefas Stankievičius (Józef Stankiewicz). Jis sveikino „legalią ir nelegalią“ žiniasklaidą. Įdomu, ką turėjo omenyje?

Diskusijos metu tarėjas Valdemaras Kvaterskis (Waldemar Kwaterski) klausė, kaipgi Krasnapolio valsčius, kuriam būdinga žemdirbystė ir turizmas, staiga įsileidžia pramonės elementą – vėjo jėgaines (pradžioje numatoma pastatyti septynias), kurios žlugdo turizmą visoje Suvalkijoje. Mat jokie turistai neatvyks, kad kentėtų prie vėjo jėgainių. Kokia gyventojų ateitis, kas jų laukia po 15, 25 metų? Ką paliksim ateities kartoms?

Inžinierius Kšyštofas Prokopas (Krzysztof Prokop) pabrėžė, kad skirtumas tarp 100 ir 103 decibelų triukšmo nėra lygus tik keliems procentams, kaip teigia investuotojas. Tai dukart didesnis triukšmas! Investuotojas šio matavimo nesupratimu naudojasi, kad pastatytų vėjo jėgaines kuo arčiau sodybų, net keli šimtai metrų nuo jų. Kas iš gyventojų tokiomis sąlygomis čia išsilaikys? Jau nekalbant apie tai, kad triukšmo norma kaimui yra didesnė – 45 decibelai, o miesto gyventojams – 40 decibelų. Ar tai sąžininga?

Ponas Luto atkreipė dėmesį, kad viena iš jėgainių kelia pavojų šikšnosparnių būriui. Jie žūsta ne dėl sparnų sukimosi, o dėl to, kad tas sukimasis sukelia skirtingą oro slėgį. Slėgių skirtumas sunaikina šikšnosparnio kvėpavimo sistemą. O ką kalbėti apie saugomus paukščius: dvi rūšis erelių, gandrus ir kt.? Kokios gali būti pasekmės gamtai, ištirta tik iki 50 m atstumu nuo statomų jėgainių, o tai žymiai per mažai. Kaip pavyzdį pateikta faktą, jog Galdapės apylinkėje viena vėjo jėgainė užmušė 17 gandrų per vieną dieną (nuotraukos rodytos lapkričio 10 d. konferencijoje Galdapėje).

Gydytojas psichiatras B. Viečorekas (B. Wieczorek), Suvalkų draugijos pirmininkas, išsakė susirūpinimą žmonių sveikata. Pavojus didėja mažėjant jėgainių atstumui nuo sodybų. Tai rodo tarptautiniai nepriklausomi tyrimai, publikacijos, tik reikia norėti su jomis susipažinti. Tačiau investuotojai remiasi tik pačių pasamdytais mokslininkais, kurių objektyvumas atrodo abejotinas.

Zbignievas Sienkievičius (Zbigniew Sienkiewicz) iškėlė daug klausimų, tarp jų – saugumo. Mat prieš kelias dienas vietovėje Korše apie 0,5–0,7 km nuo vėjo jėgainės nukritusi dalis jos sparno. Vietovėje Sučki prie Galdapės ant ūkininko, išginusio karves, nukrito ledas nuo vėjo jėgainės sparnų. Jis prarado sąmonę. Šeima jį surado po kelių valandų. Vietovėje Vydminy prie Gižicko didelė banda karvių krito po vėjo jėgainėmis. Veterinarai nesugebėjo rasti įtikinamų priežasčių. Nurodoma, kad tai kažkoks įtartinas vėjo jėgainių poveikis.

Netiesa, kad tai ekologiškos investicijos, kadangi vėjo jėgainių energijos trūkumą reikia kompensuoti energija, pagaminta tradicinėse elektrinėse (Lenkijoje jose naudojamos daugiausia anglys). Tad reikia pristatyti naujų elektrinių tuo daugiau, kuo daugiau yra vėjo jėgainių.

Realus vėjo jėgainių produktyvumas yra 6-8 proc. Taip apskaičiavo vokiečiai, o jie moka skaičiuoti.

Kita problema: investuotojai deklaruoja, jog statomos naujos jėgainės, o iš tikrųjų tai suremontuotas laužas. Čia slypi apgavystė. Naujausia technika lieka Vakaruose, o sena patenka į Rytų Europą, tarp kitko, į Suvalkiją.

Vienas didesnių Krasnapolio valsčiaus ūkininkų klausė, kaip jam reiks gyventi ir dirbti, kai prie namų ir jo žemėje trijose vietose stovės vėjo jėgainės. Ar tai saugu jam pačiam, jo gyvuliams? Sakoma, kad karvės duoda mažiau pieno ir pan. O juk tai jo vienintelis pragyvenimo šaltinis.

Kitas ūkininkas, pasirašęs sutartį, klausė, kodėl sutartis yra palanki tik investuotojui, o ūkininkas negali žemės, pvz., aprašyti, išnuomoti, sėti ir sodinti, ką nori. Kodėl visi įrašai naudingi tik firmai, o ūkininkas turi laukti ir kentėti, kol bus mokama? Kodėl leidžiama tokia nelygybė?

Pabaigoje viršaitis, prispirtas salės klausimų dėl firmos skiriamų pinigų, pripažino, kad valsčiaus kai kuriuos renginius rėmė investuojanti firma, nors oficialių dovanojimų nebuvo. Tai ar galima objektyviai priimti sprendimus, kai viską lemia pinigai – jau gauti ar būsimi, kuriuos tikimasi gauti?..

Planuojamo projekto vertinimo aprašyme atsirado toks sakinys: rekomenduojama nesiimti tokios investicijos dėl galimo viršinamo triukšmo poveikio pasekmių. Tačiau šios pastabos investuotojas „nepastebėjo“.

Čia pateikti tik keli esminiai klausimai, nes jų būta per pusšimtį, o susitikimas tęsėsi arti puspenktos valandos. Deja, ne į visus klausimus sugebėjo ar norėjo atsakyti investuotojas, jo profesoriai ir valsčiaus atstovai.

Lenkijos viešosios sveikatos institutas paskelbė dokumentą, kur rekomenduoja savivaldybėms ir investuotojams nestatyti vėjo jėgainių arčiau negu 2-3 km nuo sodybų. Pamąstykime apie tai, nes nuo mūsų pačių sprendimo priklausys tolesnis Punsko valsčiaus gyventojų likimas.

Auša“, 2012/22

www.punskas.pl

Seinų - Punsko kraštas , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra