Ką jie daro su mūsų Valstybe?

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Lietuva yra mūsų Valstybė. Mūsų visų, kurie esame jos piliečiai. Pagal mūsų valstybės Konstituciją suverenitetas priklauso Lietuvos Tautai, t. y. Lietuvos Respublikos piliečiams. Tauta valdo Valstybę per išrinktus ar paskirtus atstovus, t. y. Seimą, Vyriausybę, Prezidentą.
 
Iš jų Tauta gali ir privalo reikalauti atsakomybės ir atskaitomybės už valstybės reikalų tvarkymą.
 
Kaip ir kuo gyvena Lietuva, po mėnesio švęsianti atkurtojo valstybingumo dvidešimtmetį?
 
Žemiau;– keletas minčių šia tema. Rašau kaip Kovo 11-osios Nepriklausomos Lietuvos Valstybės atstatymo Akto signatarė, kaip Europos Parlamento narė ir tiesiog kaip Lietuvos pilietė, kuriai ne tas pats, kas vyksta Lietuvos viduje ir aplinkui Lietuvą.
 
—————————————–
 
Objektyvi realybė yra pasaulinė finansinė ir ekonominė krizė, kurios pasekmės jaučiamos ir Lietuvoje. Tai yra rimtas išbandymas Lietuvos piliečiams ir apskritai Lietuvoje gyvenantiems žmonėms, taip pat ir Lietuvos valdžiai – Prezidentei, Seimui, Vyriausybei, visoms valstybinėms institucijoms.
 
Lietuvos valdžios atsakymas į krizę buvo „karpymai“ – biudžeto išlaidų, pensijų, socialinių išmokų, o taip pat mokesčių didinimas.
 
Kitų šalių vyriausybės taip pat neišvengė „karpymų“, tačiau lygia greta buvo imtasi ir kitų – ūkio skatinimo – priemonių, mestos milžiniškos lėšos verslo paramos programų finansavimui, darbo vietų išlaikymui. Ypatingai remtos tos ūkio, pramonės šakos, kurios dirba eksportui ir uždirba užsienio valiutą.
 
Negailėta finansinių injekcijų bankams, verslams, kad žmonės galėtų dirbti, kad būtų išvengta didelio nedarbo. Kai kurios valstybės, kurių vadovai gynė savo žmonių, gamintojų interesus visomis išgalėmis, šiandien jau praneša apie ekonomikos augimą, bendrojo vidaus produkto augimą (pavyzdžiui, Prancūzija).
 
Mūsų Vyriausybė taip pat bando aktyvuoti kai kurias verslo rėmimo programas, bet šis procesas vyksta labai vangiai, tuo tarpu mokesčių didinimas ir socialinių išmokų mažinimas jau duoda savo vaisius: nepasitenkinimo daugėja, nedarbas auga, o kalbos apie tai, kad ūkio kritimas baigėsi, jau pasiekėme dugną ir t.t. kažkodėl neįtikina piliečių, ir, jei tikėtume apklausomis, paskelbtomis šią savaitę, tai daugiau nei 70 proc. apklaustųjų netiki šiais optimistiniais teiginiais.
 
Kitos valstybės krizės puolimą atlaikė daug sėkmingiau, o mūsų šalis murkdosi ne tik ekonominėje maišatyje, bet vis labiau grimzta į politinį neapibrėžtumą. Matyt, todėl Kovo 11-osios Akto signataras, buvęs Lietuvos ambasadorius Gruzijoje Mečys Laurinkus interviu „Lietuvos ryto“ televizijai sakė manantis, kad ekonominę krizę turėtų sekti politinė krizė.
 
Aš taip pat manau, kad esama artėjančios politinės krizės požymių, ir jų vis daugėja. A. Kubiliaus vadovaujamoje Vyriausybėje pasikeitė jau keturi ministrai: vietoje R. Dagio darbuojasi ministras D. Jankauskas, vietoje ministro A. Šemetos valstybės finansus tvarko ministrė Ingrida Šimonytė, vietoje V. Ušacko – jau A. Ažubalis, vietoje A. Čapliko artimiausiu metu sveikatos apsaugai jau irgi vadovaus kitas asmuo.
 
Dar vieno ministro pakeitimas, ir sekantis eilėje bus pats premjeras A. Kubilius, tiksliau – visa Vyriausybė. Tai jau būtų politinė krizė, nes Vyriausybės kritimas, jos pasikeitimas visada yra ne politinis skandalas, o politinės krizės išraiška.
 
Viso to išdavoje šiandien turime paralyžiuotą Vyriausybę. Paralyžiuotą todėl, kad kiekvienas ministras laukia, ar ne jis yra sekantis eilėje. Baimė, netikrumas dėl ateities niekada ir niekur neskatina žmonių dirbti, tuo labiau – dirbti gerai, pradėti kartais taip reikalingas reformas. Tarp Vyriausybės narių tvyranti baimė tikrai nepadeda įveikti ir ekonominės krizės.
 
Praėjusį pirmadienį (2010 02 08) dienraštis „Lietuvos žinios“ pirmajame puslapyje įsidėjo dar vieną politinės krizės – prezidentinio valdymo įvedimo Lietuvoje – scenarijų (Vladimiro Liaučiaus ir politologo prof. Alvydo Jokūbaičio pokalbis). Jo esmė: Prezidentė nepatenkinta Seimu, jis neatliepia jos lūkesčių, todėl Lietuvoje galįs būti įvestas prezidentinis valdymas.
 
Tokį scenarijų numatyti ir aptarinėti nesunku, žinant, koks nepopuliarus šiandien yra Seimas, o Seimo vadovybės pakeitimas kol kas nedavė norimų rezultatų. Seimo pirmininkė I. Degutienė sakė Seime dažnai besijaučianti kaip sunkiai auklėjamųjų kolonijoje, kuriuos suvaldyti labai sunku, o gal ir neįmanoma.
 
Matyt, ir mūsų Prezidentės kalbėjimo ir veikimo stilius duoda peno tokiems įtarimams. Dažnas kalbėjimas pirmuoju asmeniu „aš noriu“, „aš reikalausiu“, „kategoriškai nesutinku“ visada yra pavojingas, be to, daugeliui nepriimtinas, ypatingai demokratijose, demokratines tradicijas išlaikiusiose ir puoselėjančiose visuomenėse. Kaip ir aukštų pareigūnų atleidimas, atšaukimas iš valstybės tarnybos, nepaaiškinus jų netinkamumo užimamam postui, sprendimo juos atleisti iš darbo motyvų.
 
Paminėti dalykai – dar ne viskas. Čia reikėtų pridėti ir kitus labai svarbius faktus, kurie sukuria dar niūresnį realybės vaizdą. Po kelerius metus užtrukusių daužymų Valstybės saugumo departamentas vėl liko be vadovo, netinkamu tapo ir P. Malakauskas. Pasitikėjimas šia viena svarbiausių tarnybų mūsų valstybėje sumažėjęs iki minimumo, ypatingai užsienyje. Kas gali pasitikėti saugumo tarnyba, kurios dokumentai dėl politikų užgaidų tampa prieinami visiems, jie „kabo“ internete ir t. t.
 
Dabar jau ir Generalinė prokuratūra yra likusi be vadovybės. Prokuratūros vadovai neatlaikė spaudimo ir viešos kritikos, kurios tikrai negailėta. Kaip ir kompromatų, ultimatumų ir t. t.
 
Šalia viso to – istorija apie neva Lietuvoje veikusius CŽV kalėjimus, kuriuose galėję būti kankinami teroristai.
 
Seimo tyrimo komisija, atlikusi savo darbą, paliko neatsakytus klausimus. Buvę Lietuvos vadovai – visi alei vieno! – tvirtina apie panašius objektus nieko nežinoję, tą patį tvirtina ir buvę Valstybės saugumo departamento vadovai. Tokioje situacijoje tereikia kelti vieną klausimą – kam kelti šią istoriją ir ją eskaluoti naudinga? Lietuvai naudinga? Ne! Europos Sąjungai naudinga? Ne! JAV ir NATO naudinga? Ne! Tai kam naudinga?!
 
Jau antrą Europos Parlamento plenarinę sesiją iš eilės šiuo klausimu aktyviai dirba nušalintasis prezidentas Rolandas Paksas. Iki šiol Parlamente tylėjęs dabar jis būtent šiuo klausimu yra aktyviausias veikėjas: dvi kalbos, pateiktas klausimas ES Tarybai, kad neva Lietuvoje galėję būti pažeidžiamos žmogaus teisės, ir tai galėję vykti būtent CŽV kalėjimuose. Ponas nušalintasis prezidentas nerimsta, nes Europos Parlamentas jo pageidavimu neskuba kurti komisijos ir tirti jo siūlomos „istorijos“.
 
Kas gi vyksta mūsų valstybėje? Atsakymas yra banalus ir neįmantrus – Lietuva per du Nepriklausomybės dešimtmečius nesukūrė brandžios vakarietiškos demokratijos, kuri yra Europos Sąjungos pradžių pradžia, alfa ir omega, leidusi sukurti klestinčią konkurencingą Europą be karų, be griaunančių socialinių krizių, gerbiančią piliečių teises, turinčią atsparius ir lanksčius politinio valdymo mechanizmus, kurie tiesiogiai išreiškia ištisų tautų ir jų žmonių interesus bei siekia įgyvendinti jų lūkesčius.
 
Mūsų valstybės institucijos atitrūkusios nuo pilietinio gyvenimo ir vis labiau veikia pačios sau. Vis labiau svyruoja valdžių balansas, o žiniasklaida ne tik nepadeda stabilizuoti demokratijos procesų, bet dar labiau įsiūbuoja politines aistras, tapdama ne mažiau šališka ir priklausoma, nei pirmosios trys valdžios formos. Tokie, švelniai tariant, demokratijos nukrypimai, nelieka be pasekmių – bet kokia spraga yra išnaudojama savanaudiškiems potroškiams ir interesams, nesvarbu, ar asmeniniams, ar grupiniams.
 
Tai vis dažniau tapatinama su oligarchijos atmainomis ar net feodalinės mąstysenos apraiškomis. Savo ruožtu tokios aplinkybės iškelia į politinį elitą ir labiausiai prie šios situacijos prisitaikančius ir tinkančius personažus. O šie dar labiau stumia valstybę link giliųjų politinių lūžių ar net bauginančių konstitucinių valstybės politinės sandaros permainų.
 
Kitaip sakant, Lietuvoje nesukurti reikiami demokratiniai mechanizmai, o esami, turimi yra silpni ir veikia neefektyviai. Jie yra neatsparūs ir veikimui prieš Lietuvą iš išorės, ir valstybės viduje. Kai tokių mechanizmų nėra arba jie yra silpni, vieta tuščia nebūna – atsiranda jų pakaitalai, dažnai tik savo forma (o ne turiniu) primenantys originalą. Todėl ir su visomis – ir ekonominėmis, ir politinėmis – krizėmis mums susidoroti yra sunkiau nei senosioms demokratijoms.
 
Antra, silpna pilietinė visuomenė irgi neatlieka to vaidmens, kurį gali atlikti piliečiai.
 
Trečia, spauda taip pat neatlieka savo misijos, to vaidmens, kurį demokratinėse šalyse atlieka žiniasklaida. 
 
Pabaigai, vietoje ketvirtosios išvados – klausimėlis Jums visiems: ar tik nesame daug didesnio žaidimo dalis? Juk Lietuva yra Europos Sąjungos valstybė narė, jos dalis. Ar tik nebandoma mus, Lietuvą, parodyti demokratijų bendrijai kaip nepatikimą partnerį, panaudojant naujus argumentus? Anksčiau buvo teigiama, kad Lietuva, Latvija nereikėtų pasitikėti, nes jų valdžios, visuomenės pilnos visokių fobijų, baimių, noro suvesti senas sąskaitas, ypatingai su Rusija. Neišdegė!
 
Dabar – nauji metodai: CŽV kalėjimų (ne)buvimo Lietuvoje tikrinimai, atakos prieš Valstybės saugumo departamentą, kitas valstybės institucijas. Ne tik Lietuvą, bet ir Latviją bandoma parodyti Europos Sąjungai, tarptautinei bendruomenei kaip nepatikimas partneres (tik dabar jau dėl kitų priežasčių), kaip kokias rakštis, kurios vis neduoda ramiai gyventi.
 
Receptas vienas: turime savo valstybę ir už ją atsakome. Visiškai ir pilnai. Vieni – rinkdami ar skirdami savo atstovus ją valdyti, kiti – dirbdami darbą valstybei, jos žmonėms, į kurį esame tų pačių piliečių deleguoti.

 

Prieš dvidešimt metų pasirinkome savo kelią – Laisvės ir Demokratijos kelią. Juo ir eikime, kad ir kaip kai kam norėtųsi mus ištempti į šunkelius.
 
laimaandrikiene.lt
 
www.lrt.lt
 
Nuotraukoje: Lietuvos politikė, Kovo 11-osios akto signatarė Laima Andrikienė

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra