Ką galima sutikti kelyje

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

2007 metais Šilutėje išleista Anatolijaus Žibaičio knygelė „Žmonės kelyje“*. Joje dauguma straipsnių jau buvo knygose ar laikraščiuose. Straipsnio pabaigoje parašyta, kur ši medžiaga buvo pirmąjį kartą išspausdinta. Kai kurie rašiniai skelbiami pirmą kartą. Du iš jų skirti autoriaus patiems brangiausiems žmonėms: seneliui kaimo metraštininkui Antanui Razmai ir tėveliui Gardamo mokytojui, tremtiniui Vaclovui Žibaičiui.

A. Žibaitis aprašo savo vaikystės atsiminimus ir įspūdžius, kurie ilgam įsirėžė į vaiko atmintį. Jis pokario metais besimokydamas mokykloje, jau suprato savo krašto ir šeimos sudėtingą ir negailestingą likimą. Bendraudamas su tremtiniais, politiniais kaliniais, skaitydamas knygas suvokė „pasipriešinimo sovietų okupacijai dvasios pamatus“ (p. 5). Knygelės autorių tada stebino persekiojamų žmonių stiprybė, kai jie turėjo vieną kilnų tikslą ir mylėjo Lietuvą.

Ką mena Laukstėnų dvaras?

Straipsnyje „Kur Martyno Mažvydo gimtinė?“ A. Žibaitis gyvai aprašo savo įspūdžius aplankius 2001 m. gegužės 7 d. pastatytą paminklinį akmenį M. Mažvydui pakelėje iš Žemaičių Naumiesčio į Švėkšną, už Gardamo, kur prasideda Laukstėnų kaimas. Pirmosios lietuviškos knygos autoriaus įamžinimu daugiausiai pasirūpino Šilutės literatūrinės kraštotyros H. Zudermano klubas, Švėkšnos, Gardamo, Žemaičių Naumiesčio seniūnai (plačiau str. „Martyno Mažvydo pėdomis sekant…“). Kodėl būtent ši vieta buvo pasirinkta?

Susimąstęs autorius, užvertęs galvą, žiūri į labai aukštą bei išlakią liepą ir klausia savęs, „ką ji yra regėjusi, augdama prie kaimo keliuko, <…> ar ji prisimena išnykusį Laukstėnų dvarą“ (p. 27). Laukstėnų dvaras gyvavo ne vieną šimtmetį – jis dar minimas 1873 m. žemės dalijimo dokumente. Manoma, kad jis atsirado tada, kai po 1422 m. Melno taikos pasibaigė karai su kryžiuočių ordinu, o ištuštėjusios žemės vėl buvo apgyvendintos bei atsirado vieškelis, jungiantis Klaipėdą – per Švėkšną, Naumiestį, Katyčius – su Tilže. Laukstėnų dvaras iš viso valdė daugiau nei 800 ha žemės, taigi jis buvo mažesnis už Švėkšnos. Šis dvaras mus domina ne tik kaip ūkinis praeities paminklas. Galbūt jis „ <…> tai Martyno Mažvydo gimtinė. Taip manyti yra rimtų prielaidų. Pažvelkime į faktus“ (p. 29).

Anot A. Žibaičio, akademikas dialektologas Zigmas Zinkevičius ilgai nagrinėjęs M. Mažvydo raštų kalbą priėjo prie išvados, kad „jo gimtinė turėtų būti žemaičių šnektos plotely tarp Naumiesčio-Gardamo-Švėkšnos, šiek tiek tolyn į Rietavo pusę. Anksčiau bandyta ieškoti M. Mažvydo gimtinės netoli Raseinių, Viduklės apylinkėse, bet dabar pripažįstamos Z. Zinkevičiaus tyrinėjimų išvados“ (p. 29) (plačiau str. „Martyno Mažvydo pėdomis sekant…“).

Hipotezė: kada ir kur gimė M. Mažvydas

Kokia buvo M. Mažvydo vaikystė ir jaunystė kol kas nėra žinoma. Ant paminklinio akmens, pastatyto tarp Gardamo ir Švėkšnos, yra užrašyti jo gimimo metai „apie 1510 m.“. Datą įrašant vadovautasi žymių senosios mūsų literatūros tyrinėtojų nuomone. Senosios lietuvių literatūros mokslininkas Jurgis Lebedys rašo: „spėjimas, kad Mažvydas gimė 1520 m., nėra pakankamai pagrįstas. Pirmas patikimas jo biografijos faktas, kad 1539-1549 m. jis buvo mokytojas Vilniuje A. Kulviečio vadovaujamoje mokykloje“ („Lituanistikos barai“, I t., 59).

Taigi, pagal A. Žibaitį, jei manytume, kad mokytoju galėjo dirbti vyras, perkopęs dvidešimtmetį, turėtume spėti šio garsaus žmogaus gimimo datą esant tarp 1510-1520 metų. Tuo metu, Gardamo-Švėkšnos plotelyje žemę valdė du dvarai: Švėkšnos ir Laukstėnų, o Gardamo apylinkės priklausė karališkajam dvarui. Tyrinėtojų manymu, pirmosios lietuviškos knygos autoriaus tėvai buvo dvaro tarnautojai, o ne valstiečiai. Dana Junutienė savo straipsnių knygoje „Laiko sąskambiai“ (2005, 106) primena dar vieną svarbią aplinkybę: „Martyno Mažvydo mama buvo aukštaitė, o tėvas – žemaitis, ir susituokusi jaunoji pora apsigyveno ne jaunosios namuose, kaip buvo įprasta, o jaunojo tėvų namuose“. Galbūt Laukstėnų ar Švėkšnos dvarininkai buvo pasikvietę jaunąją moterį kaip dvaro tarnautoją, ir čia ji sukūrė šeimą. Šiose vietose prabėgo mažojo M. Mažvydo vaikystė, čia jis žaisdamas su draugais kalbėjo švėkšniškių-gardamiškių šnekta.

Per Laukstėnų ir Švėkšnos dvarų žemes ėjo tuo metu svarbus vieškelis, jungęs Prūsiją su Livonija. Pirkliai galėjo jaunojo M. Mažvydo tėvus supažindinti su Martyno Liuterio mokymu, taip vaiko sąmonėje galėjo imti formuotis tam tikri daigai, paskiau nulėmę tolesnįjį jo gyvenimą. Tai turėjo būti gana tvirtai ant žemės stovinti šeima, galinti pasirūpinanti sūnaus M. Mažvydo išsilavinimu.

M. Mažvydas tvirtai įėjo į mūsų literatūros istoriją. Baigęs Karaliaučiaus universitetą, tapo Mažosios Lietuvos Ragainės parapijos evangelikų liuteronų kunigu. Beje, mirus „Katekizmo“ autoriui jo pusbrolis Karaliaučiaus parapijos taip pat evangelikų liuteronų kunigas Baltramiejus Vilentas perėmė M. Mažvydo rankraštinį palikimą ir užbaigė leisti jo verstas giesmes.

Dabar A. Žibaitis žiūrėdamas į apleistą sodą, kur kažkada būta dvaro, į vienišą liepą, galvoja, kodėl Šilutės literatūrinės kraštotyros H. Zudermano klubo nariai nutarė, kad paminklinis akmuo turėtų būti čia, kur prasideda Laukstėnų kaimas. Gal nuojauta? Sako, kad žmogus klausydamas savo širdies visada suranda geriausią sprendimą. Gal, kaip mano straipsnio autorius, čia iš tikrųjų mažojo Martyno bėgiota, žaista?


*Žmonės kelyje : [straipsnių rinkinys apie Šilutės kraštą ir žmonės] / Anatolijus Žibaitis. – Šilutė : [A. Žibaitis], 2007  ([Marijampolė] : „TeleSATpressa“ sp.). – 130, [1] p. : iliustr., faks., portr. Tiražas [400] egz.

Viktorijos Vaškytės nuotr.

Nuotraukoje: Knygos autorius A. Žibaitis

Voruta. – 2008, geg.10, nr. 9 (651), p. 16.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra