K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus
Autorius: Voruta Data: 2021-01-07 , 15:58 Spausdinti

Habil. dr. Kazimieras Garšva. Alkas.lt, Jono Vaiškūno nuotr.
Irena BABKAUSKIENĖ, www.respublika.lt
Rubrikoje „Mini interviu” kalbamės su kalbininku, „Vilnijos” draugijos pirmininku, hab. dr. Kazimieru Garšva.
– Sunerimęs dėl pastaruoju metu vėl suaktyvėjusių bandymų įtvirtinti asmenvardžių rašybą Lietuvos valstybės dokumentuose ne lietuvių kalba, parašėte laišką Vyriausybei, prezidentui, pavadinęs jį „Europos įstatymai valstybinių kalbų abėcėlių keisti neįpareigoja”. Ar sulaukėte atsakymo?
– Iš prezidentūros gavau standartinį atsakymą: ačiū, kad esate pilietiškas. O kalbant apie Vyriausybę, esame labai nusivylę teisingumo ministre Evelina Dobrovolska.
– Tarp pirmųjų jos darbų – ir asmenvardžių rašybos nelietuviškomis raidėmis „X”, „W”, „Q” dokumentuose įteisinimas…
– Būtent. Ir pavardės nelietuviškais rašmenimis norima pirmame paso puslapyje rašyti.
Dar būdama advokatės padėjėja E.Dobrovolska, atstovaudama Lenkijos senato palaikomam „Europos žmogaus teisių fondui”, Lietuvos administraciniuose teismuose nuolat kėlė bylas, siekdama įteisinti piliečių asmenvardžių rašybą nevalstybine kalba.
Tačiau norisi priminti, kad dar 2015 metais, pasinaudoję Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta piliečių įstatymo iniciatyvos teise ir surinkę bemaž 70 tūkst. Lietuvos piliečių parašų, grupės „Talka: už lietuvių valstybinę kalbą” nariai Seimui pateikė svarstyti kompromisinį Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Šiuo projektu siekėme išsaugoti Konstitucijos ginamą principą, kad piliečių asmenvardžiai oficialiuose valstybės dokumentuose būtų rašomi valstybine kalba, bet taip pat siūlėme paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje leisti įrašyti piliečio vardą bei pavardę ir kita kalba, tai yra nelietuviškais rašmenimis. Tokia tvarka yra ir kaimyninėje Latvijoje, kurios raštvedyboje nuosekliai laikomasi fonetinės rašybos ir asmenvardžių formos valstybine kalba. Deja, šis pasiūlymas dūla Seimo stalčiuose.
– Ar savo poziciją jūs, taip pat visuomenininkai iš grupės „Talka” galėjote išsakyti kokioje nors LRT diskusijų laidoje, juk tai visų mūsų pinigais išlaikomas kanalas?
– Tokių galimybių jau kokie 10 metų beveik nebėra. Nuo tada, kai liberalai užvaldė televiziją. Dabar nacionalinio transliuotojo eteryje ir per televiziją, ir per radiją visokie pranašai kalba, skelbia visokias nesąmones. Kalbant apie asmenvardžių rašybą, liberalai aiškina, jog vardas yra žmogaus nuosavybė ir kiekvienas turi teisę į vardą originalo kalba. Bet juk Lietuvos, kaip ir bet kurios valstybės, įpareigojimas asmenvardį dokumentuose rašyti valstybine kalba nepanaikina asmens teisės į vardą. Evelina ir Ewelina skamba taip pat – vardo užrašymas lietuviškomis raidėmis jo neiškraipo.
Tačiau manantiems kitaip nei liberalai LRT nesuteikia progos pasisakyti. Aš, pavyzdžiui, esu vardyno specialistas, tokių nedaug, bet mano nuomonės ir argumentų nereikia.
Jei jiems reikia kalbininko diskusijoje, pakalbina mano bendradarbę Loretą Vaicekauskienę. (Ji pasisako už nelietuviškas raides pasuose, už tai, jog nereikia didžiųjų kalbos klaidų sąrašo, ir priešdėlis „da” – nieko baisaus, nes jis dažnas žmonių šnekamojoje kalboje, vadinasi, reikalingas, ir panašiai – red. past.). Kitų kalbininkų LRT nekviečia – L.Vaicekauskienė ne kartą per radiją ir televiziją šnekėjo, kai būdavo rengiamos diskusijos valstybinės kalbos tema. Ir mes žinome, ką ji šnekės, ir LRT žino. Todėl tik ją ir kviečia. Bet juk Lietuvių kalbos institute yra 100 mokslininkų, respublikoje – maždaug 300 kalbininkų. Ir dauguma kalbininkų jai daug kontrargumentų turėtų.
Garšva Kazimieras Nuomonės, diskusijos, komentarai
Komentarai
Naujienos
-
Pristatyta dr. A. Bubnio kandidatūra Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovo pareigoms užimti
-
Prezidentas pareiškė užuojautą dėl Princo Filipo mirties
-
Skaitytojus artėjančių šv. Velykų proga sveikina pirmasis 2021 m. „Vorutos“ numeris!
-
Sveikinimai „Vorutos“ žurnalo vyr. redaktoriui Juozui Vercinkevičiui 80-ies metų jubiliejaus proga
-
Dažnėjantys neurologiniai susirgimai – karantino pasekmė?
Lietuva
-
Nuo COVID-19 jau paskiepytas kas penktas Lietuvos gyventojas
-
Savikontrolei skirti greitieji antigeno testai nuo šiol bus prieinami visiems šalies gyventojams įvairiose prekybos vietose
-
Antra „Vaxzevria“ vakcinos dozė gali būti skiriama anksčiau nei po 12 savaičių
-
Pasiruoškite – siuntos iš ne ES valstybių brangs ir iki jūsų keliaus ilgiau
-
Sulaukiama vis daugiau atsitiktinai rastų archeologinių radinių
Istorija
-
Sulaukiama vis daugiau atsitiktinai rastų archeologinių radinių
-
Vladas Terleckas. Ar sovietai pirko iš Vailokaičių metalo gaminius?
-
Juozas Brazauskas. Prieš 60 metų buvo sugriautas Kryžių kalnas
-
Dr.Valdas Selenis. Didysis Vilniaus seimas ir jo reikšmė po 115 metų
-
Apie Vytautą Modzeliauską – pirmąjį Semeliškių valsčiaus tarybos pirmininką
Kultūra
-
Vytautas Gocentas: esu tėviškės rašytojas ir tapytojas
-
Susipažinkime su Kudirkos Naumiestyje ir jo apylinkėse vyravusia vestuvių simbolika įvairiais laikotarpiais – tarpukariu, pokariu ir vėlyvuoju sovietmečiu
-
Išrinktos 2020-ųjų Metų knygos
-
Pasaulinė kultūros diena – virtualios parodos Lietuvos ir pasaulio kultūrų pažinimui
-
Savarankiškai dirbantys kūrėjai kviečiami suskubti naudotis jiems skirta subsidija
Religija
-
Panevėžio Marijos Legionas su viltimi žvelgia Į karantiną ir ieško naujų veiklos iššūkių
-
2021 m. – kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Taupymas Vatikane: mažinamos vyresniųjų algos
-
Daniliškių Švč. Trejybės sentikių cerkvė atgimsta vietos bendruomenės dėka
-
Judėjos dykumos urvai vis dar pateikia netikėtumų
Renginiai
-
Vievio mėgėjų meno kolektyvai – virtualiuose renginiuose
-
Apie garbųjį Šilokarčemos pilietį dr. Hugo Šojų
-
Jaunieji talentai sako „Ačiū tau, Lietuva“ ir kartu šįvakar su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru dovanoja koncertą
-
„Auksiniai scenos kryžiai“ bus įteikti Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre
-
Knygos „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939 m.“ pristatymas
Susiję straipsniai
-
K. Garšva. Valstybės tarnybos turi laikytis valstybinės kalbos įstatymo
~ Garšva Kazimieras, Lietuva, Nuomonės, diskusijos, komentarai
2020-08-04, 11:07
-
Lietuvių kalbos instituto rubrika "Mokslininkai iš arčiau". Dr. Kazimieras Garšva
~ Garšva Kazimieras, Naujienos
2020-05-05, 08:39
-
Lietuvos Respublikos kariuomenės žygio į Vilnių 80-mečio minėjimas
~ Garšva Kazimieras, Istorija, Vilniaus krašto okupacija, Vilnijos draugija
2019-10-25, 11:23
-
Gedimino kalne – Lietuvos širdyje – rastų 1863–1864 m. sukilėlių asmenvardžius Lietuvoje verta rašyti tik valstybine lietuvių kalba. Sukilėlių biografijos ir kita informacija turėtų likti leidiniuose.
~ Garšva Kazimieras, Rusijos okupacija
2019-04-12, 09:15
-
Česlovas Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus?
~ Iškauskas Česlovas, Mažoji Lietuva, Nuomonės, diskusijos, komentarai
2021-04-13, 10:40