K. Donelaičio muziejų pavyko išsaugoti
Autorius: Voruta Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti
Lietuva gavo oficialų raštą iš Rusijos Dūmos, kad Donelaičio muziejus išbrauktas iš sąrašo objektų, kuriuos numatyta atiduoti stačiatikių bažnyčiai.
Kaliningrado srityje, Tolminkiemyje, stovinčioje buvusioje liuteronų bažnyčioje kunigavo lietuvių literatūros klasikas Kristijonas Donelaitis, čia jis ir palaidotas. Jei muziejus būtų atitekęs stačiatikių bažnyčiai, Lietuvos politikai žadėjo kreiptis į Europos Sąjungą ir UNESCO.
„Laiške Rusijos Dūmos užsienio reikalų komiteto pirmininkas rašo, kad jie džiaugiasi pranešdami, jos šis objektas buvo išimtas iš objektų sąrašo. Bet tai, kad mums rašo ne vien šalia esančio Karaliaučiaus valdžia, o Maskva, ir jie sako tai pakankamai pozityvioje dvasioje (žinom, kad visi kiti kultūros objektai buvo perduoti provoslavų bažnyčiai) rodo, kad, aš tikiuosi, visiem laikam, o ne laikinai K. Donelaičio palikimo esmė nebus iškraipyta“, – LTV naujienų tarnybai teigė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris.
„Laiškas yra galutinis. Reik tikėtis, kad niekam nekils minčių vėliau keisti šio laiško turinio“, – pridūrė E. Zingeris
Dėl muziejaus komplekso Tolminkiemyje, veikiančio daugiau nei keturiasdešimt metų, sunerimta, kai pasirodė pranešimų, kad jį perimti panoro Rusijos stačiatikių bažnyčia.
Susirūpinimą Rusijai išsakė Lietuvos vadovai. Lietuva nesutinka, kad muziejaus kompleksas – bažnyčia ir klebonija – būtų skaidomas.
LTV naujienų tarnyba
Kęstučio Jurelės nuotr.
Nuotraukoje: K. Donelaičio muziejus Tolminkiemyje
Komentarai
Naujienos
-
Pastatas, buvęs cerkve, ginklų bei maisto sandėliu ir vėl tapęs bažnyčia
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių
-
FIXUS Mobilis konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
Lietuva
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių
-
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ numeris
-
Pastatas, buvęs cerkve, ginklų bei maisto sandėliu ir vėl tapęs bažnyčia
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
FIXUS Mobilis konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose