Juvencijus Petrulis. Mesijiniai žydai: be Jėzaus judaizmas netenka prasmės

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

Buvęs kaunietis Juvencijus Petrulis jau beveik porą dešimtmečių su šeima gyvena Izraelyje. Yra vienas iš Kfar Saba miesto Mesijinių žydų bendruomenės vadovų. Kas keletą metų visa šeima reguliariai lankosi Lietuvoje, tad atsirado proga trumpam pokalbiui apie šią mums gana negirdėtą religinę bendruomenę.

Kaip nutiko, kad daugiau nei prieš 20 metų išvykote iš Lietuvos ir įsikūrėte Izraelyje? Koks buvo jūsų tikėjimo kelias?

Dievo keliai nežinomi. Be to, prisidėjo ir mano ieškojimai. Gimiau ir augau Kaune, visiškų ateistų šeimoje. Toks ir buvau, kol sutikau savo antrąją žmoną, vokietę, kurios šaknys buvo žydiškos. Jos tėvas, tiesa, buvo komunistas, bet ir katalikas: man darė įspūdį jo nuoširdus pamaldumas. Kartą vaikščiodamas Talino senamiesčiu, netikėtai pamačiau inscenizaciją, kuri, kaip supratau, vaizdavo Jėzaus istoriją. Susidomėjau. Kai išgirdau kvietimą priimti Jį, protas priešinosi. Mano tėvai juk buvo profesoriai, pats studijavau Žemės ūkio akademijoje, tad protas man sakė: „Ne!“ Keletą minučių vyko vidinė kova, bet paskui priėjau arčiau. Meldžiausi: „Dieve ateik į mano gyvenimą“, ir staiga pajutau tarsi didžiulis sunkumas nukristų nuo pečių, prisipildžiau džiaugsmo ir įtikėjau, kad yra Dievas, jog Jėzus mirė už mano nuodėmes. Tik tą ir supratau, o po poros dienų jau važiavau į Izraelį. Ten pusantrų metų praėjo, kol suradau kažkokią tikinčiųjų aplinką, juk tarsi savaime suprantama, kad niekas Izraelyje netiki į Jėzų.

Tuomet, apie 1990 metus, dar nebuvo tiek bendruomenių ir tikinčiųjų kaip šiandien. Tikėjimo sėkla manyje augo, nors gyvenimas dar nepasikeitė. Viskas pradėjo keistis, kai patekau į mesijinių žydų bendruomenę.

Didesniuose miestuose šiuo metu veikia po kelias tokias bendruomenes. Mūsų miestas Kfar Saba turi tik 90 000 gyventojų, tad esame viena bendruomenė – apie 150 žmonių, kuriems tarnauja trys pagrindiniai vadovai. Man dar tenka palaikyti ryšius tarp atskirų bendruomenių, dalyvauti organizaciniame darbe, rengti įvairius projektus, evangelizacinius renginius, jaunimo festivalius.

Ko gero, terminas mesijiniai žydai yra naujas ir negirdėtas ne vienam mūsų dienraščio skaitytojui. Kas tai per religinė grupė? Jie save laiko krikščionybės atplaiša, ar judaizmo dalimi?

Galime pasakyti, kad krikščionybė yra įskiepyta į Izraelio medį, kaip rašoma Pauliaus laiško romiečiams 11 skyriuje. Mesijiniai žydai, tai žydai, kurie tiki į Senąjį ir Naująjį Testamentą, tiki į Jėzų, Viešpatį Mesiją, Dievo Pateptąjį. Tiki, kad Jėzus yra Dievas, kuris atėjo kūne, atnešė tobulą auką, bet jie lieka žydais. Jie turbūt niekada nepavadins savęs krikščionimis, nes krikščionimis pirmą kartą buvo pavadinti, pagal Apaštalų darbų knygą, ne-žydų kilmės Jėzaus sekėjai, Mažojoje Azijoje, Antiochijos mieste.

Galima sakyti, kad tai Dievo pažadų išsipildymo sulaukusi bendruomenė?

Taip. Sakyčiau, tarsi tikrieji žydai, nes sutiko tikrąjį Izraelio Dievą, priėmė Mesiją. Mes žinome, kad krikščionybės šaknys ir pagrindas yra Senasis Testamentas, žydų tauta. Jie gal taip negalvoja apie save. Pavadinimas mesijiniai žydai plačiau atskleidžia jų identitetą.

Tačiau bendruomenei priklauso ne vien žydų kilmės žmonės?

Taip, ne tik žydai. Izraelyje, žinoma, daugumą bendruomenių sudaro žydai: ten gimę arba imigravę iš kitų pasaulio šalių. Aš savęs nepavadinčiau mesijiniu žydu, gal sakyčiau esu Messianic believer – tikintis Mesiju, bet nesu žydas ir negaliu toks tapti. Nematau tam jokio tikslo.

Mesijinių žydų bendruomenės religinė praktika labai susijusi su judaizmo tradicijomis, apeigomis. Kokią reikšmę jos turi? Tai – svarbi tikėjimo dalis, ar vien natūraliai perimtas kultūrinis paveldas?

Tai svarbu tikėjimui ir tapatybei. Kai įtiki, netampi kitu žmogumi. Įtikėjęs izraelitas netampa kažkokiu nauju kultūriniu, istoriniu padaru. Jis žmogus, kuris yra žydas, tęsiantis tas pačias tikėjimo tradicijas. Keičiasi pats tikėjimo pagrindas. Mes švenčiame biblines šventes. Kiek žinau, kai kurios bendruomenės švenčia ir Kalėdas, tačiau privačiai. Tuo tarpu absoliuti dauguma švenčia Chanuką, šviesos šventę gruodžio mėnesį. Gražu, kai Chanuka (nustatoma pagal mėnulio kalendorių) ir Kalėdos sutampa. Tuomet gražu pamatyti, kad Jėzus yra tikroji Chanukos šviesa.

Taip pat ir Pesach, Velykų arba Perėjimo šventės simbolika kalba apie Jėzų kaip apie tikrąjį Pesacho avinėlį. Išeidami iš Egipto vergijos, izraelitai valgė avinėlį, kurio krauju patepė savo namų durų staktas. Bet tai buvo tik laikinas išėjimas. Matome daug paralelizmo toje simbolikoje.

Kaip susiformavo ši religinė bendruomenė? Kokios jos ištakos?

Istorijos pradžia siekia Jėzaus laikus. Juk pirmieji jo mokiniai ir apaštalai buvo žydai – jiems buvo labai natūralu nueiti į sinagogą. Ir pats Jėzus lankydavosi sinagogoje – kaip žinome iš Evangelijų, jis ten skaitė Pranašų knygas, paskelbė savo  tarnystės pradžią, bet buvo atstumtas.

Istoriškai tokia buvo pradžia. Vėliau dėl istorinių ir religinių aplinkybių, jie išnyko, nors visada buvo žydų, tikėjusių Jėzų.

Krikščionis žydų religiniai vadai atskyrė nuo Sinagogos…

132–136 metais vykusio sukilimo metu, vienas rabinas paskelbė sukilėlių vadą Bar Kokhba Mesiju. Mesijiniai žydai pasakė: „Ne, Jėzus yra Mesijas“ ir atsisakė kariauti Bar Kohbos pusėje. Tuomet juos galutinai atskyrė nuo sinagogos.

Žinome, kad dar apaštalas Paulius juos persekiojo, nors galutinis atskyrimas dar nebuvo įvykęs.

Kita vertus, kai vis daugiau ne-žydų įtikėjo Jėzų, kilo raginimų atmesti žydiškąjį paveldą, palikti savo judaizmo apeigas. Tam tikra prasme Jėzų tikintys žydai buvo dar kartą atskirti nuo bendruomenės, arba turėjo tapti nežydais krikščionimis. Taip mesianistai žydai išnyko kaip judėjimas, nors visada, pavyzdžiui, Katalikų Bažnyčioje buvo žydų, tapusių kunigais. Tokių buvo ir tarp protestantų. Sakyčiau, kad Dievas visada vedė savo tautos likutį, tuos izraeliečius, kurie tikėjo Jėzų.

Šis judėjimas atsigavo ne taip seniai, tik prieš 50 metų. XIX a. – XX a. sandūroje keletas užsienio valstybėse gyvenusių rabinų priėmė krikščionybę. Jie taip pat mokė apie Jėzų, bet dar nebuvo nuolatinių grupių ar bendruomenių. Izraelyje bendruomenės pradėjo steigtis atgavus nepriklausomybę. Pirmiausia jos įsisteigė Haifoje, Jeruzalėje, vėliau – Tel Avive. Pilnas atsigavimas įvyko 1970–1980 metais, nes įtikėjo vis daugiau žydų. Nemažai žydų Gerąją naujieną išgirdo keliaudami po pasaulį ar gyvendami svetur. Žinau, kad nemaža grupė buvo įsikūrusi Amsterdame, JAV ir kitur.

Tam pasitarnavo daugiausia protestantiškųjų evangelinių Bažnyčių skleidimas ir jaučiama atsakomybė melstis už Izraelį, laiminti Izraelį ir skleisti Gerąją Žinią Izraeliui.

Kokie yra šio judėjimo mastai? Kur įsikūrę pagrindiniai centrai?

Izraelyje, kaip sakiau, bendruomenės veikia beveik kiekviename mieste. Vyksta bendravimas ir tarp jų. Nėra vieno centro, sprendžiančio organizacinius klausimus: pavadinčiau tai labiau asociacija, kuri padeda koordinuoti veiklą. Mesijinių žydų grupės veikia JAV ir kitose Europos valstybėse: Olandijoje, Vokietijoje, Anglijoje, Š. Airijoje, be to Australijoje.

Kiekviena bendruomenė turi daug autonomijos, kita vertus, daug bendraujama. Mes, kaip vadovai, tris kartus per metus susitinkame konferencijose, bendraujame, meldžiamės, mokomės, priimame sprendimus.  

Įdomu tai, kad svetur gyvuojančios bendruomenės daug skrupulingiau stengiasi išlaikyti religinio judaizmo pagrindą. Izraelyje žmonės mažiau įsitempę galvodami apie savo tapatybę, jiems neturi įrodinėti, kad yra žydai. Netrūksta išorinio patvirtinimo, sinagogos aplinkos. Tuo tarpu užsienyje teko pastebėti, kad stengiamasi labiau susieti save su sinagoga. Ypač daug nežydų labiau linksta į ortodoksinį žydų religingumą.

Mes, izraeliečių bendruomenių atstovai, matome, jog kyla pavojus paskęsti religinėse tradicijose ir pamesti iš akių Jėzų, kaip tikėjimo centrą.

Kokie ryšiai sieja mesijinius žydus su Katalikų Bažnyčia? Ar vyksta oficialus dialogas?

Mūsų miesto bendruomenės vadovas labai artimai bendrauja su vienu iš vienuolynų, taigi Katalikų Bažnyčios atstovais. Jie turi pakankamai žemės, tad mums dovanojo sklypą, kur su mūsų  „Pro–Life“ tipo organizacija šį pavasarį įsteigėme „Gyvenimo sodus“. Ten atvyksta žmonių, padariusių abortus, pasodina medelius, prisimindami savo negimusį kūdikį. Kai kurie verkia, atgailauja, priima savotišką išgijimą, susitaikymą su savo klaidom.

Kalbant apie oficialius santykius, žinau, kad tik keli mūsų lyderiai buvo susitikę su tais Bažnyčios atstovais, kurie mato Izraelio svarbą, pripažįsta Izraelį kaip Dievo tautą, nes yra daug galvojančių kitaip.

Vis dėlto, sakyčiau, dar nėra pakankamo suartėjimo, nes, ko gero, neužtenka iniciatyvos nei iš vienos, nei iš kitos pusės. Kartą teko dalyvauti renginyje, kur dalyvavo charizmatinių katalikų atstovai, laivais plaukiojo po Galilėjos jūrą ir prašė mūsų pagiedoti hebrajiškų šlovinimų. Net nežinau, kas užmezgė tą kontaktą, tačiau jis toliau nebesiplėtojo.

Atsiribojimo šaknys yra gilios. Vienas iš svarbiausių motyvų yra vadinamoji „pakeitimo teologija“ (Replacement theology). Bažnyčia tam tikru metu apie save pasakė, kad mes dabar esame Izraelis, mums perėjo visi palaiminimai. Man asmeniškai net gaila: pradėjau skaityti gerą knygą – „Dvasios giesmė“, bet štai priėjau vietą, kur cituojama Ezekielio pranašystė apie sausus kaulus, kurie atgis, taps gyvu kūnu ir Dievas įpūs jam savo dvasią. Knygoje sakoma: „Mes, esame tas Izraelis…“ Nepamini, kad Izraeliui pažadai taip pat nėra atšaukti.

O juk matome, kad Izraeliui yra duoti praktiški pažadai dėl žemės, matome, kaip Dievas savo galybe atstatė Izraelį, šiuo metu į šalį imigruoja vis daugiau žydų, ir viskas tarsi plečiasi. Neneigiu, kad ir mes kaip nežydai gauname tą pačią dvasią, bet, mano supratimu, ne mes esame tas Izraelis, kuris ten atvažiuos, tie kaulai kurie bus sujungti ir dvasia įpūsta, kad Izraelis pažintų savo pašaukimą.

Krikščionis pasakys, jog palaiminimai skirti tiems, kurie įskiepyti į Jėzų, tikrąjį vynmedį. Galime sakyti, kad pažadai galioja tiek, kiek žydas ar katalikas yra įskiepytas į Jėzų? Juk vietoj išorinio religingumo viską lemia gyvoji tikėjimo gysla?

Tikėjimo gyvenimas Dieve yra toji gysla, tas įskiepijimas.

Žydiškoji religingumo tradicija yra labai turtinga, bet jos negana.

O, ne, ten gyvenimo nėra. Be Jėzaus judaizmas netenka prasmės – kur tada nuodėmės išpirkimas? Netgi kai kalbame su izraelitais, pabrėžiame: Šventyklos nebėra, nebėra aukų, nes Jėzus atnešė tobulą auką visiems laikams. Visada liudijame, remdamiesi Senojo Testamento pranašystėmis ir pažadais Išrinktajai tautai, apie naują gyvenimą, naują širdį, naują dvasią, kurią Viešpats duos Izraeliui.

Koks jūsų santykis su žydais, nepriimančiais Jėzaus kaip Mesijo?

Asmeniškai turiu daug draugų žydų, ir dauguma mūsų aplinkos žmonių žino, ką mes tikime, ką veikiame, kad einame į bendruomenę. Jiems tai netrukdo, tai vertina netgi palankiai.

O institucinis judaizmas – priešingai, jie laiko mus pavojingais: „Jie – misionieriai, jie bando žydišką sielą pavogti“. Gaila, nes neretai žydai mato daromas klaidas ir sako, kad kalta krikščionybė, žiūri į istoriją ir sako, jog inkviziciją Jėzus padarė, pogromus – Jėzus padarė, Hitleris buvo Jėzų tikintis. Nesupranta, kad tie, kurie taip  darė nebuvo Jėzaus mokiniai, nes darė ne tai, ką mokytojas sakė.

Širdyse per ištisus amžius susikaupę tiek skausmo, kad iš nežinojimo suverčiama kaltė Jėzui, užuot sakius: Jis yra mūsų, Jis iš mūsų išėjo, nors daugelis ir neneigs, kad jis buvo žydiškos kilmės, kad jo motina – žydė Mirjam.

Tikriausiai nėra lengva gyventi tokioje aplinkoje?

Taip, tai nelengva. Yra opozicija, yra persekiojimų, tikrų konfliktų – tai vienoj, tai kitoj bendruomenėj… Ir man asmeniškai teko visko pereiti. Yra sukurtos specialios antimisionieriškos organizacijos – jų darbas rinkti medžiagą, pakenkti, sutrukdyti, sustabdyti.

Visuomenėje vyrauja bendra nuostata, jeigu tiki į Jėzų – tai tu jau nežydas. Pagal įstatymą leidžiama imigruoti į izraelį, jeigu esi žydas ar tavo tėvai, seneliai ar proseneliai buvo žydai. Tačiau jeigu išpažinsi, kad tiki Jėzų, o toks klausimas paprastai visada užduodamas, tokio žmogaus valdžia neįleis į šalį.

Kalbėjosi Saulena Žiugždaitė

www.bernardinai.lt

Nuotraukoje:
J. Petrulis

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra