Justino Stonio monografija „Materialinės kultūros paveldas ir jo ištakos“ kaip muziejinės veiklos išdava

Autorius: Data: 2017-02-28, 16:59 Spausdinti

Justino Stonio monografija „Materialinės kultūros paveldas ir jo ištakos“ kaip muziejinės veiklos išdava

 

Autorių dr. Justiną Stonį sveikina Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius

Angelina REIČIŪNIENĖ, www.voruta.lt

Šių dienų technologinio pažangumo fone ir pulsuojančio visuomenės gyvenimo sūkuryje, daugelis nesusimąsto, kad už visa tai, ką pažangaus turime šiandien, turėtume būti dėkingi praeičiai. Būtent praeitis diktuoja dabartį. Dėl šios priežasties visa, kas yra palikta mūsų protėvių, turi būti saugoma ir branginama kaip atminties paminklas.

Praeities išsaugojimo problema pradėta gvildenti 17 a., kai Europos dvaruose buvo pradėti steigti muziejai – institucijos, visuomenės, mokslo, edukacijos ir laisvalaikio organizavimo tikslais įgyjant, konservuojant, tyrinėjant, populiarinant ir eksponuojanti žmonijos ir jos aplinkos materialųjį ir nematerialųjį paveldą1. Paveldo kaupimas ir saugojimas muziejuje atlieka labai svarbią, ankstesnių kartų atminties išsaugojimo, funkciją. O visa muziejaus veiklos visuma – muziejininkystė, tai kova su visuomenės užmarštimi. Dėl šios priežasties į muziejininkystę negalima žiūrėti kaip į siaurą specifinę mokslo šaką, tai reiškinys bendrame mūsų istorijos ir kultūros fone2.

Lietuvoje pirmasis muziejus įsteigtas 1812 metais Bijotuose. Tai rašytojo Dionizo Poškos „Baubliai“. Tačiau to meto žmonės nesuvokė šio reiškinio kaip muziejaus įvardindami jį kaip senienų rinkinį ir labiau stebėdamiesi tik D. Poškos Baublio muziejaus įrengimu išskobto ąžuolo kamiene3. Laikui bėgant ši samprata keitėsi.Ir štai 2016 metų pradžioje, Lietuvos kultūros ministerijos duomenimis, Lietuvoje į muziejų apskaitą buvo įtraukti 104 muziejai. Vienas iš jų – Senovinės technikos muziejus, įsikūręs Jurbarko rajone, Smalininkų miestelyje.

Muziejaus įkūrėjas,filosofijos mokslų daktaras Justinas Stonys, gimęs 1940 m. Tauragės rajono kalniškių kaime, 1965 m. baigė Lietuvos Žemės ūkio akademijos mechanizacijos fakultetą. Ilgus metus dirbo dėstytoju tuometinėje Smalininkų aukštesniojoje žemės ūkio mokykloje. Buvo įsteigęs visoje Respublikoje ir net už jos ribų garsią Smalininkų dvimetę jaunųjų išradėjų – racionalizatorių mokyklą. 1982 m. išvyko į Vilnių, dirbo Žemės ūkio ministerijoje, Elektromechanikos technikume, o vėliau ir Vilniaus Gedimino technikos universitete.  Baigęs akademinę veiklą grįžo į Smalininkus.

 Senovinės technikos muziejų dr. Justinas Stonys įkūrė savo sodyboje, Smalininkuose 2004 metais, o eksponatus,iš Klaipėdos krašto ir visos Lietuvos,kaupė visą gyvenimą. Paieškos darbą labai palengvina savanorių grupė susidedanti iš aštuoniolikos žmonių išsibarsčiusių po visą Respubliką. Tai mūsų krašto materialinės kultūros paveldą gerai pažystantys ir jo išsaugojimo svarbą suprantantys žmonės. Muziejui belieka tik įvertinti atrastus eksponatus ir juos įsigijus parsigabenti į muziejų.

Stulbinančiai gausiose Senovinės technikos muziejaus ekspozicijoserodomi ne tik įvairiausi surinkti senovinės technikos pavyzdžiai: vidaus degimo varikliai, automobiliai, traktoriai, žemės dirbimo padargai, elektros, radijo, kino, fototechnika, bet ir krašto praeities istorinė medžiaga, gausus dvasinio kultūros paveldo rinkinys. Šiuo metu muziejus talpina daugiau kaip 23 tūkstančius eksponatų.Naudojant sukauptus eksponatus, galima pademonstruoti 34 senovinės gamybos technologijas ir 16 amatų: pradedant populiariu ir visiems žinomu bitininkystės amatu ir baigiant geležies išgavimu iš balų rūdos. Pastarojitechnologija atkurta Kauno Technologijos Universitete ir pasiūlyta įdiegti Smalininkų muziejuje.  Be to, intensyviai renkami kultūrinio paveldo pavyzdžiai susiję su švietimu, mokslu, technikos vystymusi ir  Lietuvos istorija. Ekspozicijos nuolat papildomos naujais eksponatais.

Tačiau dr. Justinas Stonys kurdamas technikos muziejų neapsiriboja vien tik eksponatų paieška, rinkimu ir kolekcionavimu. Jis atlieka kur kas gilesnį darbą, kurio neina pamatyti ir įvertinti apimtimi. Tai begalinis domėjimasis istorija, materialinio kultūros paveldo raidos vingiais, gilinimasis į žmonijos dvasinę kultūrą ir į tos kultūros evoliuciją. Tokio domėjimosi ir problematikos akistatoje, per daugelį metų sukauptos žinios ir informacijaiššaukė norą išgvildenti rūpimus klausimus ir pasidalinti su visuomene sukaupta išmintimi. „Materialinės kultūros paveldas ir jo ištakos“ – monografija, kurią Justinas Stonys parašė kaip atsakymą į rūpimus klausimus. Dr. Justinui Stoniui literatūrinė veikla nėra svetima. Jis yra šešių knygų ir pluošto straipsnių racionalizacinės išradybos temomis. Tad pastaroji monografija nėra momentinis, atsitiktinis reiškinys. Tai ilgo ir nuoseklaus darbo vaisius.

Ši monografija – tai leidinys kūrybingiems inžinieriams, technikos ir jos vystymosi istorijos žinovams, kultūros darbuotojams ir visiems tuo besidomintiems. Tai leidinys kuris tarsi apjungia mokslo, kultūros, kūrybinės veiklos ir išradybos kryptis persisunkusias asmeniniu autoriaus patyrimu ir sukaupta ilgų metų moksline bei muziejinės veiklos patirtimi. Būtent šios patirties dėka, materialinio kultūros paveldo problematika monografijoje pradedama gvildenti per muziejininkystės prizmę, atskleidžiant svarbiausią klausimą – materialinės kultūros paveldo išsaugojimą ateinančioms kartoms.

Visa tai labai svarbu žmonijai. Kaip pats monografijos autorius sako, materialinė kultūra, o kartu ir dvasinė kultūra, kuri sąlygoja materialinės kultūros formavimąsi ir evoliuciją, sudarė sąlygas žmonijos išlikimui, o tuo pačiu ir susidariusių civilizacijų klestėjimui. Materialinė kultūra, priklausomai nuo eilės faktorių – gamtinių sąlygų ir aplinkos, žmonių bendruomenės dydžio, laikmečio, kaimyninių bendruomenių materialinės kultūros lygmens ir kitko, evoliucionavo. Dvasinės kultūros lygmuo buvo vienas iš pagrindinių veiksnių, teigiamai veikusių materialinės kultūros vystymąsi. Kultūrų evoliucija ir tos evoliucijos istorija su išlikusiais pavyzdžiais ir šiuolaikiniam žmogui yra svarbus pagrindas jo tolimesnei veiklai2.

Unikalūs autoriaus asmenybės bruožai, filosofinis požiūris į gyvenimą, tyrinėjamų sričių gausa suteikia monografijai išskirtinumo. Čia aptariamos ir aprašomos labai įvairios ir skirtingos materialinės kultūros paveldo sritys. Pradedant nuo seniausių, archainių žmonijos palikimų iki techninės pažangos ir net ateities mokslo – „Virpesiai ir bangos moksle ir technikoje“ apžvalgos.

Šio mokslo apžvalga monografijoje aprašyta ne šiaip sau. Jau keletas metų Senovinės technikos muziejus draugauja ir bendradarbiauja su Kauno technologijų universiteto profesoriumi, habilituotu mokslų daktaru Algimantu Bubuliu ir Lietuvos mokslų akademijos akademiku Kazimieru Ragulskiu. Būtent akademikas Kazimieras Ragulskis yra „Virpesiai ir bangos moksle ir technikoje“ mokslo šakos kūrėjas. Ši draugystė vainikuota virpesių ir bangų varomų mechanizmų ekspozicija kuri yra Senovinės technikos muziejuje.

Monografija unikali dar ir tuo, kad tai vienintelis tokio pobūdžio mokslinis darbas parašytas Jurbarko krašte.

 Būtent Jurbarkas buvo pirmasis kur monografija buvo pristatyta visuomenei. Čia, sausio 27 d. Jurbarko Viešojoje bibliotekoje įvyko išties išskirtinis renginys. Knygą, gausiai susirinkusiems svečiams, pristatė pats autorius dr. Justinas Stonys, pranešimus skaitė Kauno technologijų universiteto profesorius, habilituotas daktaras Algimantas Bubulis, kuris buvo ir monografijos recenzentas, Lietuvos mokslų akademijos akademikas Kazimieras Ragulskis, Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos direktorė, inžinierė, edukologijos magistrė Ina Budrienė. Monografijos pristatymas taip pat buvo išskirtinis, jo metu buvo demonstruojami Kauno technologijos universitete sukurti demonstraciniai prietaisai iš Senovinės technikos muziejaus ekspozicijos „Virpesiai ir bangos moksle ir technikoje“.

Renginyje dalyvavo Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius, Lietuvos Respublikos Seimo narys Ričardas Juška, seimo nario padėjėja Liudmila Norkaitienė, Jurbarko savivaldybės Tarybos nariai, spaudos atstovai ir gausus būrys būsimų monografijos skaitytojų.

Renginio pradžią vainikavo dar negirdėto ir nematyto muzikinio instrumento „kalimba“ garsai. Šį nacionalinį Afrikos instrumentą pristatė ir juo grojo, Jurbarko Viešosios bibliotekos vyriausioji metodininkė Lina Lukošienė. Renginio pabaigoje visiems susirinkusiems buvo pateikta staigmena – ypatingos vaišės. Tai Mažosios Lietuvos kulinarinio paveldo puoselėtojos, smalininkietės, Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos mokytojos Zitos Sakavičienės daigintų kviečių ir pieno gėrimas „kafija“ bei su lašinukais kepta naminė duona. Tai senoviški patiekalai, būdingi tik Mažosios Lietuvos kraštui. Mėgaudamiesi dar nepažintu skoniu, renginio dalyviai turėjo galimybę pabendrauti ir aptarti viską ką pamatė ir išgirdo šį vakarą.

Monografijos pristatymą organizavo Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka, direktorė ir renginio vedėja Nijolė Masiulienė, Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius, Senovinės technikos muziejus.

Pristatydamas monografiją „Materialinės kultūros paveldas ir jo ištakos“ autorius, dr. Justinas Stonys siunčia aiškų signalą visuomenei, siekdamas sužadinti skaitytojo žingeidumą sužinoti kažką naujo ir įdomaus. Siekia, kad šiame darbe pateiktos mintys apie dvasinės ir materialinės kultūros radimąsi paskatintų labiau susidomėti technikos istorija ir žinoma siekti sąmoningumo suvokiant kultūrinio paveldo išsaugojimo svarbą ateinančioms kartoms.

Monografija „Materialinės kultūros paveldas ir jo ištakos“ yra padovanota autoriaus dr. Justino Stonio,visiems Jurbarko viešosios bibliotekos filialams, Jurbarko rajono savivaldybės Tarybos nariams, visuomenės atstovams. Monografijos pardavime nebus. Ją galima užsisakyti asmeniškai susisiekus su autoriumi telefonu 865035586, elektroniniu paštu muziejus.smalininkai@gmail.com

1Visuotinė Lietuvių Enciklopedija,  Mezas – Nagurskiai, Vilnius, 2009, p. 637.

2Justinas Stonys, Materialinės kultūros paveldas ir jo ištakos, Kaunas, 2016.

3Nastazija Keršytė, Lietuvos muzeologija, Vilnius, 2016, p. 27.

Periodika , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra