Jūs vardus amžinai mes minėsim!

Autorius: Data: 2018-06-19 , 10:23 Spausdinti

Jūs vardus amžinai mes minėsim!

Lietuvos partizanai. priekyje dešinėje – Adolfas Ramanauskas-Vanagas

Vlada ČIRVINSKIENĖ, Pasvalys, www.voruta.lt

Jūs vardus amžinai mes minėsim!

 

Tik vieną žodį  Lietuva

Jie priešui mirdami kartojo,

Tik vieną žodį: bus laisva

Tėvynė Lietuva!

( Iš partizanų dainos ,,Ne gėlės raudonai pražydo”)

Partizanų priešinimasis sovietų valdžiai

1944 metų vasarą Sovietų Sąjunga vėl okupavo Lietuvą. Tauta išblaškyta. Vieni žmonės,  pabūgę sovietų žiaurumų, pasitraukė į Vakarus. Daug Lietuvos vyrų nusprendė okupantams priešintis ginklu. Jie tapo partizanais. Palikę namus ir apsiginklavę, patraukė į partizanus.  Palikę namus ir apsiginklavę, patraukė į miškus. Ten buvo įrengtos slėptuvės, sudaryti partizanų būriai. Jiems vadovavo išsimokslinę žmonės: buvę karininkai, mokytojai. Svarbiausias partizanų tikslas – neleisti Lietuvoje įsigalėti sovietų valdžiai ir iškovoti šalies nepriklausomybę. Tikėta, kad Lietuvai padės Anglija ir Jungtinės Amerikos Valstijos.

Sovietų Sąjunga prieš partizanus metė visas savo pajėgas. Su jais kovojo tūkstančiai gerai ginkluotų ir apmokytų sovietinio saugumo (NKVD) karių, talkino ir vietiniai išdavikai – stribai. Sovietų valdžia naikino partizanų rėmėjus, žudė ir trėmė į Sibirą ūkininkus, atėmė iš jų turtą, stengėsi į partizanų būrius įterpti savų žmonių – išdavikų. Žiaurumu pavyko valdžiai palaužti net dalį suimtų partizanų –  jie išduodavo draugų slėptuves. Savo pažadus pamiršo ir anglai su amerikiečiais.

Dėl to partizanai pralaimėjo. Vienas po kito žuvo jų vadai: generolas Jonas Žemaitis – Vytautas, Juozas Lukša Daumantas, Adolfas Ramanauskas – Vanagas. Ginkluotas partizanų priešinimasis buvo nuslopintas. Lietuvoje vėl įsigalėjo sovietų valdžia. Laisvės viltis liko amžių amžiais lietuvių širdyse.

Pasvalio krašto partizanai

Biržų apskrityje (jai priklausė ir Pasvalys) nuo pat pirmųjų sovietinės reokupacijos dienų buvo organizuojami partizanų būriai, kurių tikslas buvo pasipriešinti stojimui į sovietinę kariuomenę, trėmimams į Sibirą, o svarbiausia, net paaukojant savo gyvybes, apginti Lietuvos nepriklausomybę. 1947 m. čia buvo įkurta Dariaus ir Girėno apygarda, kurioje kovojo ir Pasvalio krašto partizanai. Ši apygarda gyvavo neilgai.  Joje veikę partizanai prisijungė prie LLKS Algimanto (vėliau Vyčio) apygardos Pilėnų tėvonijos teisėmis. Dauguma Pasvalio krašto vyrų būrėsi šios apygardos Žaliojoje rinktinėje, kuri veikė Žaliosios girios aplinkoje.

Paminklas Leliškių žuvusiems partizanams 1945 m. vasario 21 d. atminti

Priešindamiesi sovietų valdžiai, Pasvalio krašto partizanai žuvo pavieniui, mažomis grupelėmis, išduoti, susekti, netekę galimybės pasislėpti.

Pasvalio krašte žymesni partizanų vadai buvo kapitonas Petras Paltarokas (Joniškėlio partizanai),  broliai Povilas ir Jonas Žiliai (Daujėnai), leitenantas Kazimieras Pažemeckas (Saločiai), Petras Tamošiūnas (Krikliniai), Jonas Alenčikas (Pasvalio valsčius).

Žymesni partizanai, kilę iš Pasvalio krašto

Kilęs iš Pervalkų, literatas, žurnalistas, kritikas Bronius Krivickas – Vilnius. Pradėjęs mokytojauti Biržų gimnazijoje, pasekė brolių pėdomis – pasirinko garbingą partizaninės kovos kelią. Bunkeryje nenustojo rašyti, redagavo pogrindžio leidinius. Silpnėjant partizaninei kovai, Bronius Krivickas skiriamas Rytų  Lietuvos srities štabo Visuomeninės dalies viršininku. Už jo galvą NKVD siūlė 5 tūkstančių rublių premiją. Bronius Krivickas žuvo rudenį, išdavus bunkerį Raguvos miške.

Iš Pasvalio kilęs Vladas Juozokas  – Petraitis kovojo gen. Povilo Plechavičiaus Vietinėje rinktinėje. Baigiantis karui išvyko į Vokietiją – desantų mokyklą. Grįžęs  į Lietuvą tapo Žaliosios rinktinės partizanų vadu. Vladas Juozokas sutelkė vyrus į Kęstučio partizanų būrį. Žuvo 1945 m. vasarį Ažagų kaimo (Panevėžio r.) laukuose: pateko į pasalą ir sunkiai sužeistas nusišovė.

Partizanų vadas Jonas Misiūnas – Žaliasis Velnias, kilęs iš Pušaloto krašto.  1944 m. įstojo į Generolo Povilo Plechavičiaus Vietinę rinktinę, tačiau netrukus išėjo partizanauti  Trakų apskrityje. Vadovavo Didžiosios kovos rinktinei, vėliau tapusiai apygardai.  Jonas Misiūnas buvo partizaninės žvalgybos specialistas, tačiau pats neišvengė priešo spąstų.  1946 m. buvo suimtas, kuomet atvyko į NKVD provokatorių surengtą ,,pasitarimą‘‘ Vilniuje. Jono Misiūno tolesnis likimas nėra žinomas. Manoma, kad po žiaurių kankinimų mirė Maskvos kalėjime.

Žurnalistas, rezistentas – intelektualas Julijonas Būtėnas – Stėvė  gimė Dovydų kaime. Svarbiausias rūpestis jam – ne kova ginklu, o rezistencinės nuotaikos palaikymas spauda, atsiminimais, leidiniais.

Paminklas Žaliosios girios partizanams

Karo metais gyveno ir dirbo tarp Lietuvos ir Berlyno, dalyvavo kuriant Lietuvos aktyvistų frontą, leido pogrindžio spaudą. Baigė žvalgybos kursus Vokietijoje ir 1951 m. pavasarį nusileido parašiutu Kazlų Rūdos miškuose. Kovoti ilgai neteko – po mėnesio apsuptas NKVD kareivių Julijonas Būtėnas bunkeryje žuvo.

Aktyvus partizanų pasipriešinimas

Pasvalio kraštas neturėjo tokių galimybių kovai kaip Pietų Lietuva, tačiau keletas didesnių mūšių vyko ir mūsų apylinkėse arba arti jų.

Girelės miškas, Grūžmiškas (Joniškėlio apylinkės). Kautynėse dalyvavo Pasvalio krašto partizanas – poetas Bronius Krivickas, Ažagų – Eimuškio mūšis – Pušaloto apylinkės, kautynės Uniūnų kaime (dabartinis Pakruojo r.), Leliškių mūšis (Krinčino apylinkės), Telžių mūšis (Saločių apylinkės).

Pokalbis su Salomėja  apie Leliškių kaimo ir jo apylinkių laisvės kovotojus

Birželio 17 d. sekmadienį po Šv. Mišių įvyko prasmingas pokalbis Pasvalio Šv. Jono parapijos bažnyčios šventoriuje – pavėsinėje su nuoširdžia ir aktyvia Gyvojo Rožinio maldininke, LKMS Pasvalio katalikių moterų skyriaus nare Salomėja Karoblyte. Pasidalinome Gerąja Naujiena apie Palaimintojo Teofiliaus Matulionio metinę iškilmę Kaišiadoryse bei kad jo gyvenimas ir kančia labai artima Lietuvos partizanų pasiaukojimui ir žygdarbiams. Paprašiau Salomėjos pasidalinti prisiminimais apie Leliškių mūšį. Salomėja noriai pasidalijo prisiminimais apie pokario gyvenimą ir tragiškus įvykius Leliškių kaime bei jo apylinkėse.

1944 m.vasarą, kada sovietai pradėjo antrą okupaciją,  Salomėjai buvo trylika metų.  Tai buvo baisus laikotarpis, kai buvo sušaudomi kaimo jaunuoliai, deginami trobesiai, tremiama į Sibirą – nes  priešinosi sovietų okupacijai – nenorėjo tarnauti sovietų kariuomenėje.

Salomėja prisiminė, kada 1945- ųjų metų Šv. Kalėdų – antrąją dieną –  Stepono Kankinio dieną (gruodžio 25 d.) kaime   savo namuose buvo sušaudyti trys jaunuoliai: Vadlygos Juozelis, Kripaičių Antanas, Kripaičių Bronius,   nes jie mylėjo laisvę, savo gimtinę ir nenorėjo tarnauti sovietinei valdžiai.  Jos mama Kazimiera Karoblienė  žuvusius jaunuolius pavadino sovietinio laikotarpio  kankiniais, kurie gulėjo be gyvybės ženklų kraujo klane.

Salomėja pasakojo, kad šis įvykis dar daugiau suteikė kaimo vyrams neapykantos okupantams ir uždegė širdyse nenumaldomą ryžtą kovoti už savo Gimtinės laisvę. Ji tęsė savo pasakojimą, kad  jau  1944 m. rudenį apylinkių jaunimas pradėjo ginkluotis bei sukūrė partizanų būrį, kuriam vadovavo Vytautas Šatas.  Beveik visi juosėjo plačius diržus. Prie jų kabojo šovininės ir šovinių atsarginiai krepšiai, granatos ir pistoletai. Pagrindiniai ginklai buvo vienodi  – automatiniai šautuvai. Dauguma ginklų buvo surinkti iš fronto. Turėjo vieną kulkosvaidį. Jį valdė būrio vadas Vytautas Šatas. Būrys vadinosi ,,Laisvė’’.

Pasvalio jaunieji kraštotyrininkai keliauja Pasvalio krašto partizanų takais. Prie Žadeikių bunkerio – Žadeikių miške

Kaip prisimena Salomėja iš tėvų ir vietinių gyventojų pasakojimų, kad iš pradžių partizanų būrys buvo apsistojęs Varžų kaime pas ūkininkus (Pasvalio r.) Būrys išaugo iki šimto partizanų. Vėliau būrys išvyko  link Pabiržės  ir apsistojo  ūkininko – amerikono Jono Samoškos sodyboje. Tuo metu buvo vasario pabaiga, spaudė šaltukas. Pabiržės apylinkėse zujo stribai, kartais užsukdavo ir į ūkininko Jono Samoškos sodybą. Partizanų žvalgai pastebėjo, kad kaimo keliu atvažiuoja pora rogių ginkluotų vyrų.  Stribai  pasuko į šią sodybą. Prasidėjo susišaudymas. Stribai pamatę, kad partizanų yra žymiai daugiau, nešė kudašių. Tačiau jie buvo nukauti, nors žuvo ir keturi laisvės gynėjai.

 Partizanų būrys artėjo prie Leliškių kaimo. Sovietų kariai ir vietiniai stribai supo partizanus. Prasidėjo kautynės. Jos  tęsėsi iki vakaro.  Pasakojama, kad partizanams pavyko prasiveržti iš apsupties ir pasitraukti į Guodžių mišką. Aplinkinių kaimų žmonės nemiegojo: vieni meldėsi, kalbėjo rožančių, kiti verkė ir buvo nežinioje. Dauguma partizanų traukėsi Smetonos laikais iškastu  melioracijos grioviu. Leliškių kautynėse žuvo 25 šių apylinkių jauni žmonės. Tai daugiausia iš vargingų  ir mažažemių šeimų.  Vietiniai gyventojai tą melioracijos griovį praminė ,,mirties grioviu”.

Prie to griovio žuvusių partizanų artimųjų rūpesčiu 2001 m. pastatytas paminklas žuvusiems 1945 m. vasario 21 d. partizanams atminti. Ant paminklo surašyti vardai ir pavardės:

Jonas Adomavičius

Bronius Antanavičius

Juozas Aukštikalnis

Jonas Baltrėnas

Jonas Gesevičius

Juozas Gisionis

Jonas Indriliūnas

Mamertas Indriliūnas

Jonas Karčiulis

Jonas Marazas

Bronius Mažeika

Juozas Poška

Povilas Rekašius

Kazimieras Rožėnas

Jonas Simonavičius

Boleslovas Sribikė

Povilas Tarvydas

Vincas Urbonas

Balis Valavičius

Petras Valinskas

Juozas Žitkevičius

Povilas Žitkevičius

Stasys Tarvydas

Algis Vaičiulionis

Povilas Taučkėla

Salomėja susirgo sunkia plaučių liga

Kai vyko šio kaimo mūšis, Salomėja sirgo sunkia plaučių liga. Tuo metu buvo vasario mėnuo –  polydis. Tėvelis buvo išvykęs į Pasvalį su prievolėmis.  Namuose atsitiko bėda, iš tvarto pabėgo veršiukas. Salomėja buvo pirmoji tėvų pagalbininkė. Ji bėgiojo po kiemą  ir stengėsi pagauti veršiuką. Sušlapo kojas ir vakare pakilo temperatūra.

Tėvai iš Pasvalio pakvietė gydytoją. Gydytojas apžiūrėjęs Salomėją, pasakė kad liga nepagydoma nes nėra tokių vaistų.  Tėvai labai išsigando ir susirūpino  Salomėjos sveikata.   Nuskubėjo į Pasvalį   pas sunkiai sergantį stebukladarį  – Henriką Krasauską. Šis žmogus, nors buvo prikaustytas prie invalido vežimėlio, bet buvo išprusęs, mokėjo daug užsienio kalbų, domėjosi medicina bei  susirašinėjo su įžymiais žmonėmis iš viso pasaulio, net ir su gydytojais. Henrikas savo gera širdimi ir vaistais išgelbėjo ne vieną pasvalietį ar šio krašto žmogų iš mirties spąstų. Stebukladario vaistai padėjo ir Salomėjai nugalėti ligą bei atsistoti ant kojų, išgyventi sovietinės santvarkos okupacijos laikmetį, pakelti ant savo pečių  su Dievo pagalba visas nelaimes ir džiaugtis  Lietuvos Laisve ir Nepriklausomybe.

Partizanų kovos atmintis  saugoma žmonių širdyse ir darbuose

Partizanų kovos, jų pasiaukojimas dėl savo Tėvynės Lietuvos yra saugomas mūsų krašto žmonių širdyse ir darbuose.

Atkūrus Lietuvos valstybės nepriklausomybę, pasvaliečiai įamžino laisvės kovotojų – partizanų atminimą. Pasvalyje, šio krašto miesteliuose, kaimų palaukėse.  Žuvusių artimųjų bei  vietinių gyventojų rūpesčių pastatyti paminklai (kryžiai, paminklinės lentos), įamžinti kovotojų vardai ir pavardės.  Čia valstybinių švenčių metu vyksta minėjimai, papuošiama rūtų vainikais, gėlėmis, uždegamos žvakutės, sukalbama malda. Skamba tautinės patriotinės dainos bei Lietuvos valstybės himnas.

Jaunieji kraštotyrininkai iš Pasvalio, Kupiškio ir Noriūnų ( Kupiškio r.) kartu su mokytojomis prie partizanų paminklo, netoli Medinių kaimo. Asmeninio autorės archyvo nuotr.

Pasvalio šaulių kuopos (vad. Algis Kalvėnas) iniciatyva atkurta keletas partizanų bunkerių  – Žadeikių miške, Žaliojoje girioje – Druciškių kaime, Žaliojoje girioje – Margių kaime.

Yra organizuojami renginiai  partizanams atminti: seminarai, susitikimai, parodos bei dvasinės kraštotyrinės konferencijos, lankomos atminties  vietos, dalyvaujama rašinių, piešinių, dainų konkursuose.

LKMS Pasvalio katalikės moterys birželio 27 d. jau septynioliktą kartą  organizuos dvasinę – kraštotyrinę konferenciją ant ratų. Šiais metais ji bus skirta Trakų Švč. Mergelės Marijos Trakų Dievo Motinos paveikslo karūnavimo 300 – ųjų metų jubiliejui, Lietuvos valstybės atkūrimo 100 – čiu ir Lietuvos partizanų vadui Adolfui Ramanauskui ir Pasvalio krašto partizanams.

Rezistencija



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra