Jūros šventės 80-metis: renginiai prie ir ant vandens

Autorius: Data: 2014-07-26, 13:19 Spausdinti

„Vakarų ekspreso“ inf.

Jūros šventės dienomis renginių gausa ir prekių pasiūla paskatina, o gal ir priverčia šventės dalyvius grūstis sausakimšose miesto erdvėse – nuo mugių prekystalių iki maisto prekeivių ar koncertinių scenų. Tai stebint neretas susimąsto: ar ilgą tradiciją turinti šventė ir jos renginiai visada buvo sukoncentruoti tik senamiesčio gatvelėse? O gal norintys bent kiek pabėgti nuo masių turėdavo (ir turi?!) galimybę pasirinkti renginius prie ir ant vandens?

Jau pirmosios Jūros dienos (1934 m. rugpjūčio 11-12 d.) metu didžioji dalis renginių koncentravosi pajūryje. Čia sakytos iškilmingos kalbos, skatinusios pamąstyti apie kiekvieno santykį su jūra; čia girdėjosi jaunųjų jūrininkų sakoma priesaika; po katalikų ir evangelikų pamaldų, išplaukus laivais į jūrą, nuleisti vainikai negrįžusiems iš audrų.

Net ir neoficialių ceremonijų metu pakrantė buvo nuklota miestiečiais ir miesto svečiais – saulės spindulius kiekvienas gaudė kaip mokėjo. Tokį žmonių potraukį Baltijai paaiškinti nesunku – tiek anuomet, tiek ir šiomis dienomis išlikę miesto svečių, į Jūros šventę atvykstančių ir bekraštę jūrą pamatančių pirmą kartą.

Neįsivaizduojama be laivų

Skaičiuojama, jog pirmojoje Jūros dienoje dalyvavo per 60 000 svečių. Atvykti į Jūros dienos renginius buvo sudarytos specialios sąlygos: šventiniai „extra“ traukiniai iš Kauno, Šiaulių, Alytaus, Obelių, Joniškio, Virbalio ir Pabėgių kursavo jau kelios dienos iki šventės pradžios. Vykstantiems į Klaipėdą buvo suteikiamos ir specialios nuolaidos bilietams. Ir vien tam, kad kuo daugiau lietuvių išvystų jūrą ir suvoktų jos svarbą kiekvienam asmeniškai.

Jūros šventės programa neįsivaizuodama ir be pasiplaukiojimo pramoginiais laiveliais. Ši tradicija išlikusi nuo pirmosios Jūros dienos, kai pirmą kartą surengtas naktinis pasiplaukiojimas žibintais išpuoštose valtyse, baidarėse, motoriniuose laiveliuose. Krante grojusi gyva muzika ir vidurnakčio fejerverkai tuomet vainikavo visą šventinę programą.

Sovietmečiu pliažai šventės metu išnaudoti tiek propagandinėms kalboms, tiek ir pramogai. Kostiumuotų valdininkų pasisakymai ant estradinės muzikos koncertams pajūryje pastatytų pakylų nepasitvirtino, ir mitingai palaipsniui perkelti į didžiąsias senamiesčio scenas, stadionus. O štai šventės dalyviams susirinkus ant įkaitusio smėlio iš jūros bangų „išnirdavusio“ Neptūno prisistatymas ir duodamas ženklas pradėti Jūros šventę truko ne vienerius metus.

Pramogos Kuršių mariose

1934 m. šventė, nors politiškai ideologizuota, tačiau neatsieta ir nuo linksmybių. Abejomis šventės dienomis Kuršių mariose tuomet vyko motorinių valčių ir baidarių paradas, tarp kurhauzo ir Kopgalio lenktyniavo žvejų burvaltės, o pakrantėje, aptvertuose baseinėliuose, galynėjosi plaukikai, vandensvydžio mėgėjai.

Po keleto metų Lietuvos aukštųjų mokyklų suorganizuotoje akademinėje Jūros dienoje (1936 m. gegužės 31-birželio 1 d.), jaunimas mieliau rinkosi ne sporto rungtis, o apžvalgines-pažintines ekskursijas po marias iki Preilos ir Pervalkos kaimų.

Pokarinėje Klaipėdoje prie marių bene daugiausiai žmones sutraukdavęs čia vykdavęs karinių laivų paradas, o jiems prisišvartavus – ir galimybė užlipti į laivų denį.

Atgavus nepriklausomybę toks reginys nunyko tik neilgam. 1992 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos kariniam laivynui tapus savarankiška Lietuvos gynybos ląstele, Lietuvos karinių jūrų pajėgų flotilė papildoma dvejomis lengvosiomis fregatomis F11 ir F12. Jau kitais metais jos pristatomos liaudžiai, o viešose „krikštynose“, vykusiose būtent Jūros šventės metu, gauna „Žemaičio“ ir „Aukštaičio“ vardus. Nuo 1995 m. iki šiandien jų lankymas šventinėmis dienomis išlikęs bene daugiausiai svečių pritraukiančiu šventiniu momentu.

Ne tik karinių, bet ir žvejybinių laivų paradas mariose Žvejo dienos proga pritraukdavo minias smalsuolių. Žmonės tuomet iš tribūnų sveikinti žodžiais „…su švente – Žvejo diena! Išsivystęs lenktyniavimas už spartuolišką darbą tarp laivų, įgulų, brigadų ir tarnybų padėjo įveikti sunkumus!…ir sėkmingai įvykdyti pirmojo pusmečio planą!…“ (iš 1973 m. periodikos).

Paradai Danėje

Renginiai Danės upėje, kaip nauja galima švenčių metu išnaudoti erdvė, itin išryškėja pokario metais. Ne paslaptis, jog tam itin daug pasitarnavo čia atplukdytas burlaivis „Meridianas“ ir 1971 m. jo triumuose įrengiamas restoranas.

Nuo 8 dešimtmečio itin populiarūs čia tampa valčių paradai, kuriems ruošdavosi kiekviena miesto įmonė ir organizacija individualiai. Garbės reikalu tuomet tapdavęs metinis pasirodymas į pasiruošimo darbus sutraukdavo visus įmonės darbuotojus, kurie kasmet parado stebėtojus džiugindavo vis naujai dekoruotomis plaukiojančiomis platformomis.

XX a. paskutiniajame dešimtmetyje paradai ant vandens tapo visos Jūros šventės atidarymo epicentru. Tuomet pirmajame laivelyje pro Danės žiotis įplaukdavusiam Bangpūčiui iš paskos išsirikiuodavo nuo mažiausių iki didžiausių vandens plaukiojimo priemonių.

Visiškai nauju renginiu ant vandens tapo 2012 m. pirmą kartą suorganizuota „Dangės flotilė“ – tradicinių istorinių laivų paradas. Panašų paradą organizuojantys kaimynai Kaliningrade, Pasaulio vandenyno muziejuje, kiekvienų metų rugsėjį visus istorinius laivelius sukviečia į vadinamąją „vandens asamblėją“. Pasisėmus patirties ir žinių panaši idėja prieš trejus metus perkelta į Danės upę. Kasmet čia sukviečiami dalyviai iš Vokietijos, Rusijos.

2009 m. tarptautinės burlaivių regatos „Tall Ship Races“ dalyviai užsuko į Klaipėdos Jūros šventę. Apžiūrėti didžiausių pasaulio burlaivių ir sudalyvauti šventės renginiuose tuomet, skaičiuojama, suvažiavo rekordinis žmonių skaičius.

Klaipėda ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra