Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė. Slanime atidengtas paminklas iškiliam XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės veikėjui Leonui Sapiegai
Autorius: Voruta Data: 2019-08-28 , 10:47 Spausdinti

Autorės nuotraukos
Jurgita ŽĄSINAITĖ – GEDMINIENĖ, Slanimas, Baltarusija, www.voruta.lt
Rugpjūčio 22 d. Gardino srities pietuose (vakarų Baltarusijoje) įsikūrusiame, kadais Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei priklaususiame mieste Slanime atidengtas paminklas Trečiojo Lietuvos Statuto rengimui vadovavusiam LDK vicekancleriui, vėliau LDK kacleriui, LDK didžiajam etmonui, Slanimo seniūnui Leonui Sapiegai (1557-1633).
Šis LDK rusėnų kilmės didikas buvo vienas labiausiai išsilavinusių XVI a. Lietuvos veikėjų. Lavintis pradėjo Vilniaus vaivados, Lietuvos kaclerio Mikalojaus Radvilos Juodojo (1515-1565) dvare. 1570 m. kartu su M. Radvilos sūnumis išvyko į kelionę po vokiečių žemes. Studijavo Leipcigo universitete. Grįžęs į Lietuvą priėmė evangelikų reformatų tikėjimą. L. Sapiega ne vieną amžininką stebino istorijos, lotynų kalbos, Lietuvos teisės išmanymu. L. Sapiega tarnavo Abiejų Tautų Respublikos valdovo Stepono Batoro (1533-1586) dvare.
Čia jis buvo paskirtas į valdovo sekretoriaus pareigas, kiek vėliau S. Batoras jam pavedė vadovauti pasiuntinybei į Maskvą. 1585 m. L. Sapiega gavo Lietuvos pakanclerio postą. Po kurio laiko jam buvo patikėtas LDK iždo administravimas. 1586 m. L. Sapiegai paskiriama pelninga Slanimo seniūnija, nuo to laiko tapusia jo svarbiausia rezidencija.
Itin reikšmingas L. Sapiegos dėmesys tautinei kalbai. Nepaisant to, kad šio iškilaus veikėjo rašto kalba buvo lenkų, jo rengto Trečiojo Lietuvos Statuto pratarmė liudija, kad L. Sapiega skyrė gimtosios ir rašomosios kalbos kategorijas ir Statuto pratarmėje akcentavo, kad teisiniai Lietuvos valstybės tekstai rašomi ne svetima, bet „sava“ (t.y. rusėnų) LDK kalba, kuri buvo viena iš pagrindinių tautinių to meto LDK kalbų. Be kita ko, L. Sapiegos iniciatyva Trečiajame Lietuvos Statute buvo įtvirtinti religinės tolerancijos principai, draudžiantys persekioti, teisti ir bausti dėl religinių pažiūrų.
Daug pastangų L. Sapiega įdėjo ir puoselėjant Slanimo miesto ekonominę, kultūrinę gerovę. Jo prašymu 1591 m. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Zigmantas Vaza (1566-1632) atnaujino Slanimo Magdeburgo teises. Miestui suteiktas herbas ‒ auksinis liūtas su dvigubu kryžiumi žydrame fone, simbolizuojantis Slanimo priklausomybę Sapiegų giminei.
Jaunystėje buvęs protestantu, vėliau L. Sapiega grįžo į katalikybę ir pasižymėjo kaip dosnus daugelio bažnyčių fundatorius, mokyklų savo dvaruose steigėjas. Vilniuje sau ir savo šeimai jis pastatydino mauzoliejų ‒ Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčią ir bernardinių vienuolyną. Bažnyčioje yra išlikęs išskirtinės reikšmės LDK meno paminklas ‒ antkapinių skulptūrų L. Sapiegai ir dviem jo žmonoms kompozicija.
Slanimo herbas
Slanime, centrinėje Lenino aikštėje, atidengtas paminklas L. Sapiegai išsiskiria įspūdingu veik keturių metrų aukščiu. Paminklą kūrė trys skulptoriai: Ivanas Misko, Vladimiras Pipinas ir Sergejus Logvinas.
Istorija Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Žąsinaitė-Gedminienė Jurgita
Komentarai
Naujienos
-
Trakai jau skelbia 2020-uosius – Lietuvos kultūros sostinės metus
-
Trakų Salos pilyje atidaroma paroda „Iš Kalėdų eglutės žaisliukų istorijos“
-
Leidyklos „Briedis“ knygų lentynose dar viena naujiena – Arkady Ostrovsky knyga „Pramanyta Rusija: Nuo Gorbačiovo laisvės iki Putino karo“
-
Chorai Naujalį dainavo Vilkaviškyje ir Rumšiškėse
-
Istorijos paradoksai: partizanų vado pagerbimas ir sunaikinimas. Prieš 75-erius metus Maskvoje sušaudytas „pogrindžio prezidentas“ Jonas Žemaitis–Vytautas
Istorija
-
Kokia tarme kalbėjo Vytautas Didysis?
-
Generolo Želigovskio „maištas“ ir Vilniaus užėmimas. Vertėjo pastabos
-
Istorijos paradoksai: partizanų vado pagerbimas ir sunaikinimas. Prieš 75-erius metus Maskvoje sušaudytas „pogrindžio prezidentas“ Jonas Žemaitis–Vytautas
-
Algirdas Brukas. „Senojo pasaulio“ ardymas miškų žinyboje 1939 -1953 m.
-
Videniškiuose vis aiškiau piešiamas kunigaikščių Giedraičių muziejaus-dialogo centro konceptas
Kultūra
-
Leidyklos „Briedis“ knygų lentynose dar viena naujiena – Arkady Ostrovsky knyga „Pramanyta Rusija: Nuo Gorbačiovo laisvės iki Putino karo“
-
Fotografijų albumas „Širvintų krašto žmonės“
-
Rasa Vasilevičiūtė – „Ir vėl kartu“
-
O kas, jei karalius Mindaugas būtų likęs gyvas?
-
Dalia Savickaitė. Praskleista 33 Lietuvos menininkų portretų vienoje knygoje paslaptis
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Generolo Želigovskio „maištas“ ir Vilniaus užėmimas. Vertėjo pastabos
-
Dr. Juozas Čaplikas. Stalinistiniai išpuoliai prieš meno ir mokslo darbuotojus 1944-1949 m.
-
Česlovas Iškauskas. Aistros tebekaista: Kolumbas turėjo lietuviškų šaknų?
-
Akad. Zigmas Zinkevičius. Apie tautovardį „Baltarusija“
-
Atsakymas vienintelis: mane, nevykdančią tarybinių įstatymų, perduos prokuratūrai, o grįžti buvusiai lituanistei kategoriškai draudžiama
Religija
-
Vienintelis Lietuvoje adventinis miestelis įsikurs Rumšiškėse
-
2020 metų katalikiško kalendoriaus sutikimas
-
Lionginas Virbalas SJ pataria, kaip prasmingiau keliauti po Izraelį
-
Irena Petraitienė. Ilgamečio Vatikano radijo lietuviškų laidų vadovo drama
-
Vatikano biblioteka. Rankraščiai ir senieji spaudiniai internete
Susiję straipsniai
-
Kokia tarme kalbėjo Vytautas Didysis?
~ Istorija, Kalbos, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
2019-12-02, 16:30
-
Mykolo ir Alinos Malinauskų vaikai pakrikštyti Krėslaukyje grafų Platerių
~ Donatas Malinauskas, Jencius-Butautas Viktoras, Signatarai
2019-12-02, 10:39
-
Generolo Želigovskio „maištas“ ir Vilniaus užėmimas. Vertėjo pastabos
~ Istorija, Nuomonės, diskusijos, komentarai, Vilniaus krašto okupacija
2019-12-02, 07:33
-
Tėvas, bijodamas tragiško sūnaus ir kitų partizanų likimo, patarė jiems išeiti iš miško
~ Lietuva, Rezistencija
2019-11-27, 09:22
-
Istorijos paradoksai: partizanų vado pagerbimas ir sunaikinimas. Prieš 75-erius metus Maskvoje sušaudytas „pogrindžio prezidentas“ Jonas Žemaitis–Vytautas
~ Istorija, Naujienos
2019-11-26, 11:31