Jurgita Stankauskaitė. Popietė su sese Viktorija

Autorius: Voruta Data: 2016-01-23 , 11:55 Spausdinti

Sausio 17 dieną Vidugirių mokykloje vyko sesers Viktorijos Plečkaitytės vargdienių seserų vienuolijos Marijampolėje paskaita apie Palaimintąjį Jurgį Matulaitį. Kunigo Mariaus Talučio dėka sesė Viktorija turėjo progą išklausyti šventųjų mišių kaimo koplyčioje ir artimiau pabendrauti su kaimo bendruomene. Šio susitikimo tikslas – kvietimas pakeliauti Jurgio Matulaičio gyvenimu ir patirtimis, susipažinti su juo kaip su paprastu tikinčiuoju, žmogumi, kurio vardu pavadinta Vidugirių koplyčia.

Sesė Viktorija pasakojo, kad J. Matulaitis, tai asmenybė, „pasižymėjusi stipriu ryšiu su Dievo gailestingumo pamaldumu ir tikėjimo tiesa, jog Dievas yra gailestingas“. Apie gailestingumą paskaitos metu kalbėta tikrai nemažai todėl, kad šia tiesa yra pažymėti 2016 metai (nuo 2015 metų gruodžio 8 dienos). Anot popiežiaus Pranciškaus, šiandienei Bažnyčiai labai reikia mąstyti apie gailestingumą ir juo gyventi, nes visiems reikia pasigailėjimo ir atleidimo.

Tądien pasakota, kad J. Matulaitis, tarsi Dievo pagalbininkas, padėjo XX a. pradžios Bažnyčiai priimti sesę Faustiną Kovalską, kad ji nebūtų blogai suprasta, nustumta į šoną ar išvadinta keistuole už tai, kad turėjo antgamtinių gebėjimų. Šiandien ji pasauliui žinoma kaip Dievo Gailestingumo apaštalė, kuri turėjo sunkiai suprantamą nežemišką regėjimą, galimybę kalbėtis su Dievu. Jos dėka pasaulyje gimė nepaprastai gražus Gailestingojo Jėzaus paveikslas.

J. Matulaitis visada save vadino vienuoliu marijonu. Kodėl? Vieną dieną širdyje išgirdo Dievo balsą, raginantį pasirinkti vienuolio gyvenimą. Tapęs jaunu kunigu jautė, kad jam nepakanka kunigystės. Žinojo, kad būdamas vienas, neišliks Dievo žmogumi. Jurgiui reikėjo daugiau tokių kaip jis. Jam reikėjo bendro darbo. Suprato, kad išeitį suras vienuolio gyvenime. Jis jautė dar vieną ir itin svarbų pašaukimą – nestoti į vienuoliją vienoje iš Vakarų šalių, o būtent pasilikti Lietuvoje. Matyt, J. Matulaitis jautė pareigą skelbti Dievo gailestingumą ne svetur, o būtent Tėvynėje.

Sesė Viktorija pasakojo, kad J. Matulaitis gyvenime sočiai patyrė kryžių. Jam ne itin sekėsi vaikystėje ir jaunystėje (anksti neteko tėvų, labai sirgo, norėta jam atimti kunigystę, iš jo ne kartą tyčiotasi). Galbūt todėl jis sakė, kad „kryžius žmogaus gyvenime yra Dievo gailestingumo įrankis. Jis atverčia. (…) Kryžius, tai tarsi gydytojas“. Pažiūrėkime – jeigu žmogus laimingas ir nežino, kas yra kančia, tuomet jam Dievo nereikia, bet jeigu tik skausmas pradeda draskyti širdį, staiga prisimenamas ir Dievas, ir malda.

Ko gero, sekmadienio popietė su sese Viktorija Vidugirių koplyčios bendruomenei buvo daugiau nei paskaita. Buvo gera susipažinti su Palaimintojo Jurgio Matulevičiaus asmenybe, iš kurios mes galėtume pasimokyti atleisti, pasigailėti kitų, neužmiršti Dievo ne tik tada, kai mums bloga, bet ir tada, kai sekasi, taip pat mylėti ir gerbti savo tautą, savo gimtuosius namus.

Vidugirių koplyčios bendruomenė

siunčia nuoširdžius padėkos žodžius

sesei Viktorijai ir kun. Mariui Talučiui.

AČIŪ!

Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl

Seinų - Punsko kraštas Marius Talutis, Palaimintasis Jurgis Matulaitis, Punskas, sesuo Viktorija Plečkaitytė, Vidugirių mokykla

---

---