Jurgita Stankauskaitė. Kryžių kalnas Lietuvoje viena šiurpiausių pasaulio vietų?!
Autorius: Voruta Data: 2016-04-15 , 11:26 Spausdinti
Jurgita STANKAUSKAITĖ, punskas.pl
Šį pripažinimą internete aptikau visai neseniai, vos prieš kelias dienas. Tokia žinia mane pasiekė šiek tiek pavėluotai, nes į 50 košmariškiausių pasaulio vietų sąrašą Kryžių kalnas pateko prieš kelerius metus. Žinojau, kad tai viena įdomiausių vietų, kurią verta bent kartą gyvenime aplankyti, bet sunku patikėti, kad kai kam tai šiurpi ar net košmariška vieta.
Kryžių kalnas stovi apie 12 km į šiaurę nuo Šiaulių. Jis liudija „pagarbą ir ištikimybę kryžiaus aukai, per kurią Kristus išgelbėjo visų laikų ir kartų žmones“, – rašoma viename iš virtualių šaltinių. Kryžiais nusėtas kalnas primena Jėzaus kančią ir mirtį, pagarbą Jam, tikėjimą ir viltį Dievo meile. Prieš pradedant statyti čia kryžius, viduramžiais kalno viršūnėje stovėjo medinė pilis. Ją 1348 m. sunaikino Livonijos kariuomenė. Ilgus šimtmečius kalnas buvo plikas. XIX a. viduryje žmonės ėmė statyti kryžius. Vieni pasakoja, kad pirmieji pastatyti prašant sveikatos, kiti – po 1863 m. sukilimo, norint atiduoti pagarbą žuvusiems. Vėliau caro valdžia buvo uždraudusi juos statyti. Pasakojama, kad kryžius pradėta statyti atokiau nuo kelio, kad niekas jų nenugriautų. Galbūt dėl šios priežasties ant minėto kalno imta statyti įvairiausius kryžius, kaip nepasiduodančio ir tvirto tikėjimo ženklą. Žmonės čia rinkdavosi melstis, aukoti šv. Mišias, švęsti atlaidus. Sovietų okupacijos metu kalno kryžiai buvo verčiami. Kiek kartų juos naikinta, tiek kartų maldininkų atstatyti. Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu kryžių pastatyta tiek, kad jie netilpo kalno viršūnėje, todėl pamažu juos imta statyti kalno papėdėje. Kryžių kalne 1993 m. lankėsi popiežius Jonas Paulius II. Jo lūpomis buvo garsinamas Lietuvoje stovintis kryžiais nusagstytas kalnas, reiškiantis tikėjimo tvirtumą nepasidavusiose priespaudai žmonių širdyse. Vėliau įkūrus Šiaulių vyskupiją šis kalnas tapo jos širdimi ir pagrindine po Katedros šventove. Apie Kryžių kalną Lietuvoje sukurtas dokumentinis filmas, parašytos eilės, nutapyti paveikslai, sukurti nuotraukų albumai, parašyti moksliniai darbai ir išleistos knygos, jis daug kartų aprašytas spaudoje. Ir štai po tiek metų Italijos dienraštyje „Corriere della sera“ Kryžių kalnas įvardijamas viena baisiausių pasaulio vietų. Kodėl jis toks baisus – tikslaus atsakymo nėra. Stovint tarp tokio kiekio kryžių, matyt, jaučiamasi ne itin jaukiai. Kad ir kaip baisiai tai nuskambės, aš taip pat nejaukiai jaučiausi stovėdama šio kalno viršūnėje. Nors joje buvau tik kelias minutes, kuo greičiau norėjau nuo jos nulipti. Pirmą ir vienintelį kartą Kryžių kalne buvome su klase, kai dalyvavome piligriminiame žygyje į Šiluvą (tai buvo prieš kokius aštuonerius metus). Nežinau, kaip kitiems, bet mums, kelioms mergaitėms, nesinorėjo po jį vaikščioti atskirai. Negalėjome suprasti, iš kur ta baimė, bet gal žinojimas, kad ant kryžiaus mirė Jėzus, kad ir mes visi kada nors mirsime (o jauniems norisi gyventi amžinai), kad Dievas yra visa galintis, neleido ramiai jaustis. Kartais neramumo jausmą sunku paaiškinti. Galbūt todėl paaiškinimo neranda ir tie, kurie Kryžių kalną įrašė į baisiausių pasaulio vietų sąrašą, sakydami, „kaip bebūtų, jūs nenorėtumėte čia praleisti nakties“.
Nuomonės, diskusijos, komentarai
Komentarai
Naujienos
-
Viduramžių Japonijos elitinė kovotojų klasė – samurajai
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
-
Bronius Makauskas. „AUŠROS“ vaidmuo Lenkijos lietuvių gyvenime (60 metų sukaktį minint) tęsinys
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
Lietuva
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
-
Muitinė 2020: pernai sulaikytas didžiausias cigarečių kontrabandos kiekis institucijos istorijoje
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
-
Grįžtama prie ankstesnės pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarkos
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
-
K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
~ Lietuva, Mažoji Lietuva, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai
2021-01-13, 21:16
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
~ Iškauskas Česlovas, Lietuva, Nuomonės, diskusijos, komentarai, Sausio 13-oji
2021-01-13, 17:22
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
~ Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai
2021-01-12, 11:05
-
Napaleonas Kitkauskas: "Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą"
~ Lietuva, Nuomonės, diskusijos, komentarai
2021-01-07, 16:48
-
K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus
~ Garšva Kazimieras, Nuomonės, diskusijos, komentarai
2021-01-07, 15:58