Jurbarko Sinagogų aikštės Memorialo kūrėjams bus įteiktas Tautinių mažumų departamento apdovanojimas
Autorius: Voruta Data: 2021-01-04 , 13:32 Spausdinti

www.voruta.lt
Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės kiekvienų metų pradžioje renka, analizuoja ir apibendrina informaciją apie Lietuvos savivaldybių bei institucijų praėjusiais metais teiktą paramą ir vykdytus projektus tautinių mažumų srityje. Išanalizuoti duomenys teikiami suinteresuotoms institucijoms pagal poreikį, o taip pat – Departamento direktoriaus įsakymo patvirtintai komisijai susipažinti ir svarstyti. Komisijos teikimu vienai savivaldybei arba institucijai teikiamas apdovanojimas už ypatingą dėmesį tautinėms bendruomenėms, už prisidėjimą prie mažumų kultūros, paveldo ir atminties įamžinimo projektų, skatinančių tarpusavio pažinimą ir tarpkultūrinį dialogą.
Nuoširdžiai dėkojame savivaldybėms ir institucijoms už teikiamą informaciją ir džiaugiamės pranešdami, kad šiemet apdovanojimas už 2019 m. vykdytus projektus – atminimo statulėlės ir padėkos, gruodžio 29 dieną komisijos posėdyje priimtu sprendimu, yra skiriamos Zundelovičių šeimai ir Jurbarko rajono savivaldybės atstovui merui Skirmantui Mockevičiui už Jurbarko Sinagogų aikštės Memorialo sukūrimą ir miesto erdvių pritaikymą tautinių mažumų kultūros įprasminimui.
Jurbarke, Kauno ir Kranto gatvių sankryžoje esančiai nedidelei aikštei 2016 m. buvo suteiktas Sinagogų aikštės pavadinimas. Šioje vietoje buvo nuspręsta pastatyti paminklą, vėliau išaugusį į memorialą, kuris įamžintų čia stovėjusias sinagogas ir miesto žydų istoriją. Imtis tokio projekto Jurbarko rajono savivaldybė paprašė žymios skulptorių Zundelovičių šeimos. Izraelyje gyvenantis skulptorius Dovydas Zundelovičius (David Zundelovitch), kurio tėvo šeima iki Antrojo Pasaulinio karo gyveno Jurbarke, sutiko sukurti paminklą. Kartu su tėvu prie projekto dirbo dukra architektė Ana Zundelovič (Anna Zundelovitch) ir sūnus dizaineris, projekto prodiuseris Gregorijus Zundelovičius (Gregory Zundelovitch).
Projekto idėja ir koncepcija yra Zundelovičių šeimos dovana istorijai ir Jurbarko miestui, visus darbus šeima atliko savo ir aukotojų sąskaita. Vietą memorialui suteikė Jurbarko rajono savivaldybė, o reikalingos lėšos buvo suaukotos. Į asociacijos „Kuriame Jurbarkui“ atidarytą sąskaitą memorialo statybai aukojo jurbarkiečiai ir kitų Lietuvos miestų gyventojai, Jurbarko žydų bendruomenės palikuonys iš Izraelio, JAV, Pietų Afrikos, Jungtinės Karalystės, Rusijos, Kanados, Vokietijos. Įgyvendinimą iš dalies finansavo Geros valios fondas.
Sinagogų aikštės Memorialas buvo kuriamas daugiau nei trejus metus, iškilminga jo atidengimo ceremonija vyko 2019 m. liepos 19 d. Šios šventės metu Dovydas Zundelovičius kalbėjo apie šio išskirtinio memorialo idėją: „Istoriją formuoja žmonių prisiminimai, išgyvenimai. Jurbarko istorija – liūdna, žinant tai, kad per karą buvo nužudyti beveik visi miesto žydai ir dalis lietuvių. Tačiau tai – paminklas ne Holokaustui. Marmure įkūnyta idėja, kad dvi skirtingos kultūros gali gyventi drauge, ką įrodė istorija. Tai – paminklas istorijai ir žmonėms“.
Pagrindinis memorialo motyvas – Nemuno upė, ant kurio kranto yra įsikūręs Jurbarkas, tačiau paminkle svarbūs ir kiti simboliai: hebrajų abėcėlė, bendruomenė, šventas Jeruzalės miestas ir maldos namai – viena gražiausių Europoje buvusi Jurbarko sinagoga. Centrinis Sinagogų aikštės memorialo elementas – pakyla su bazalto stulpų skulptūrine kompozicija, primenančia sunaikintą medinę sinagogą – Jurbarko žydų bendruomenės kultūrinio ir dvasinio gyvenimo širdį. Vienas stulpas Sinagogos kompozicijoje stovi atokiau. Jis žymi sinagogos šulinį, buvusį kitoje gatvės pusėje. Šulinys pažymėtas QR kodu, suteikiančiu galimybę prisijungti prie skaitmeninės memorialo dalies, iš kurios galima pasisemti žinių apie Jurbarko žydų istoriją.
Dėl Lietuvoje paskelbto karantino apdovanojimus Zundelovičių šeimai ir Jurbarko rajono savivaldybės merui planuojama įteikti iškilmingame renginyje, kurio data bus pasirinkta atsižvelgus į besikeičiančius saugumo reikalavimus.
Komentarai
Naujienos
-
Pastatas, buvęs cerkve, ginklų bei maisto sandėliu ir vėl tapęs bažnyčia
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių
-
FIXUS Mobilis konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
Lietuva
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių
-
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ numeris
-
Pastatas, buvęs cerkve, ginklų bei maisto sandėliu ir vėl tapęs bažnyčia
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
FIXUS Mobilis konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
~ Kultūra, Lietuva, Naujienos, Rytų Lietuva
2021-01-19, 10:46
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
~ Iškauskas Česlovas, Lietuva, Nuomonės, diskusijos, komentarai
2021-01-19, 09:52
-
Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių
~ Lietuva, Naujienos, Sveikata
2021-01-18, 16:36
-
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines
~ Kariuomenė, Lietuva, Naujienos
2021-01-17, 15:59
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
~ Lietuva, Naujienos, Sveikata
2021-01-16, 12:52