Jurbarke rinkosi žymūs kalbininkai

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Kiekvienas kraštas, kiekvienas miestas ar miestelis didžiuojasi, gerbia ir myli savo kraštiečius, vienaip ar kitaip garsinančius gimtinę. Be iškilių menininkų, kompozitorių, dainininkų, istorikų, sportininkų, Jurbarko kraštas turi ir nemažą būrį iškilių lietuvių kalbos ir literatūros mokslininkų.
 
Jeigu garsūs daugumos minėtųjų sričių jurbarkiškiai žinomi beveik kiekvienam savo miesto kultūra bei istorija besidominčiam kraštiečiui, tai, deja, bene svarbiausią ir reikalingiausią darbą atliekantys gimtosios kalbos tyrinėtojai ir puoselėtojai dažnai atpažįstami tik kelių dešimčių jurbarkiškių.
 
Bet, kaip sakoma, nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Jurbarkas turi nepaprastai energingą, protingą ir darbščią kalbos puoselėtoją, mūsų miesto kalbos draugijos įkūrėją Aldoną Pauliukaitienę.
 
Šiai nuostabiai moteriai, dirbančiai savivaldybės dokumentų skyriuje bei redaguojančiai visus ne itin raštingų valdžios vyrų dokumentus, reikia dėkoti, kad kiekvienais metais mieste vyksta tikrai reikšmingi, mūsų įžymiausius kalbininkus sukviečiantys renginiai.
 
2009 m. lapkričio 9–tąją dieną kultūros centre, mažojoje salėje, susirinkęs nemažas būrys jurbarkiškių kaip tik galėjo pasidžiaugti tokia švente. Tą dieną Jurbarkas pagerbė labiausiai mūsų kraštą garsinančius, nusipelniusius visai Lietuvos kultūrai lietuvių kalbos mokslininkus – humanitarinių mokslų daktarą, profesorių Vincentą Drotviną, mokslų daktarą Antaną Balašaitį, Didžiojo lietuvių kalbos žodyno rengėją, redaktorių bei sudarytoją, taip pat vieną iš garsiausių literatūros mokslininkų profesorių Arnoldą Piročkiną, žymiausią lietuvių bendrinės kalbos istoriką, mūsų kraštui paskyrusį ne vieną istorinį straipsnį, žymiai prisidėjusį prie knygos „Jurbarkas“ išleidimo (yra šios knygos redakcinės komisijos pirmininkas).
 
Be šių trijų lietuvių kalbos milžinų, renginyje buvo prisiminti ir kiti kalbininkai. Viena iš jų, deja, jau išėjusi anapilin, garsi jurbarkiškė daktarė, profesorė Elena Grinaveckienė–Šuopytė, mūsų kraštui ypač nusipelniusi tuo, kad savo disertacijoje „Mituvos upyno tarmė“ plačiai aprašė savo gimtojo miesto ir apylinkių žmonių kalbą. Šiai iškiliai lietuvių kalbos mokslininkei prisiminti buvo parodytas trumpas dokumentinis filmukas, sukurtą prieš dešimt metų, kai Jurbarke buvo švenčiamas jos 70–metis. Jos seserys, labai gražiai kalbėjusios apie gerb. prof. Eleną jai paminėti skirtame renginyje prieš porą metų, ir šį kartą surado laiko tarti keletą šiltų žodžių ne tik jos atminimui. Jos nuoširdžiai dėkojo Aldutei (taip dažnas renginyje buvęs žmogus kreipėsi į kalbos draugijos pirmininkę), taip pat visiems jurbarkiškiams, padedantiems saugoti brangios sesers atminimą.
 
Kalbėjusiųjų buvo pagerbta ir dar viena, iš Rotulių kilusi filologijos mokslų daktarė Elzė Galnaitytė, deja, negalėjusi tą dieną dalyvauti renginyje.
 
Visi šie žmonės mūsų kraštui svarbūs. Mes turime jais didžiuotis, juos gerbti ir mylėti. Tačiau tą gražų lapkričio pirmadienį vienas iš jų sulaukė bene daugiausia dėmesio. Tai gerbiamas prof. V. Drovinas. Šią vasarą atšventęs solidų jubiliejų (prof. V. Drotvinas gimė 1929 m. liepos 10 d. Stakiuose), nenuilstantis lietuvių kalbos leksikologijos, kalbotyros ir leksikografijos istorijos tyrinėtojas, išleidęs knygas apie lietuvių kalbininkus, parengęs spaudai rankraštinius XVII amžiaus vokiečių–lietuvių kalbų žodynus ir dar daugybę darbų nuveikęs mokslininkas buvo deramai pagerbtas gerb. A. Pauliukaitienės ir Jurbarko bibliotekos darbuotojų organizuotame renginyje. Jį garbingo jubiliejaus proga sveikino ne tik kolegos mokslininkai, bet ir Jurbarko meras, kiti salėje susirinkę žmonės. Pats profesorius, dėkodamas už jam parodytą dėmesį, šmaikščiai pasakojo apie savo gimimo dieną – mat gimė „per septynis miegančius brolius“, užtat esąs toks tingus ir lėtas. Pasidžiaugė pastarųjų dešimtmečių lietuvių kalbininkų nuveiktais darbais.
 
Mus ypač džiugina tai, kad šis literatūros mokslininkas didelę dalį savo mokslinių darbų skyrė Mažajai Lietuvai. Jo dėka tyrinėjami jau išnykusios lietuvininkų tarmės žodžiai, sisteminami ir atkuriami žodynai, skaitomos paskaitos Karaliaučiaus universitete, kuriame šiuo metu veikia lietuvių kalbos katedra. Mažoji Lietuva buvo čia pat, vos dešimt kilometrų nuo Jurbarko, todėl kiekvienam bent kiek su Lietuvių kultūra ir istorija susipažinusiam žmogui turėtų būti smagu, kad šis mūsų kraštietis itin daug nuveikė, stengdamasis išsaugoti jau išnykusios tautos (ar genties) palikimą.
 
Su garbingu jubiliejumi kolegą sveikinęs kitas jurbarkiškis dr. Antanas Balašaitis, gimęs Balnių kaime, taip pat daug gerų žodžių skyrė gerb. prof. V. Drotvinui. Pradėję bendradarbiauti nuo 1954 m., šie mokslininkai vienaip ar kitaip savo moksliniais darbais bei idėjomis dalijasi, vienas kitą remia, skatina bei palaiko iki šių dienų. Pats dr. A. Balašaitis 25 m. dirbęs Didžiojo lietuvių kalbos žodyno redakcijoje, 7 tomus „perleidęs per savo rankas“ ir šiuo metu itin išgyvena dėl vis skurdėjančios, prastėjančios, „globalizuojamos“ mūsų kalbos.
 
„Jei nusileisime mažuose dalykuose, pvz., įteisinsime lenkiškus rašmenis šios tautybės asmenų pasuose, nusileisime ir dideliuose. Lietuvių kalba, viena iš gražiausių, archaiškiausių, didžiausio kitų šalių mokslininkų susidomėjimo verta, pamažu išnyks, užleisdama vietą gatvės žargonui su gausybe angliškų žodžių“, – liūdnai prognozavo dr. A. Balašaitis.
 
Kad toks liūdnas kalbos išlikimo scenarijus įmanomas, žino daugelis šviesių žmonių. Kad taip nebūtų – organizuojami tokie gražūs, šilti, nuoširdūs renginiai. „Koks gražus tas žodis „mergučė“, – mėgdavo sakyti profesorė Elena Grinaveckienė“.
 
Kiek daug gražių žodžių mes iš tiesų turime, ypač tų, būdingų tik jurbarkiškių šnektai. Saugokim juos. Kalboj slypi tautos esmė, praeitis ir ateitis. Kalboj slypi ir žmonių savastis. Nepraraskim jos.
 
www.musulaikas.lt
 
Nuotraukoje: Garbingo jubiliejaus proga prof. V. Drotviną sveikino dr. A. Balašaitis

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra