Juozo Vaitkaus likimo juodraščiai

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

2008 metų pabaigoje Vilniaus leidykla „Gimtasis žodis“ išleido Juozo Vaitkaus (gim. 1934 m. Ramonuose, 5 km nuo Raseinių) knygą „Likimo juodraščiai“*, kurioje publikuojami memuarai, dienoraščiai ir laiškai, skirtą brangiausio žmogaus – tėvo Dzidoriaus Vaitkaus (1881-1969) atminimui.
Trumpai apie jos autorių. J. Vaitkus – gerai žinomas knygų leidėjas, vertėjas (išvertė 23 knygas), kalnų turizmo sporto meistras, visuomenės veikėjas, daug metų dirbęs „Minties“ (1968-1975, išėjo apie 2 900 knygų), „Mokslo“ (1975-1985, išleista apie 2 000 pavadinimų) leidyklų vyriausiuoju redaktoriumi, „Vyturio“ leidyklos (1985-1996) direktoriumi.

J. Vaitkus savo atsiminimuose pasakoja apie tų metų („socializmo kūrimo“, „brandaus socializmo“ ir jau nepriklausomybės  laikotarpiu) knygų leidybos problemas Lietuvoje, apie susitikimus JAV su žymiais draugijos „Santara-Šviesa“ ir didžiausios lietuvių leidyklos užsienyje „Terra“ asmenimis.

Dramatiškos pasipriešinimo dienos prie Spaudos rūmų ir Televizijos bokšto atskleidžia ne tik asmeninius išgyvenimus, bet ir Lietuvos Sąjūdžio veiklą. Knygoje pasakojama apie lemtingus Lietuvai pasipriešinimus prie Seimo (1991 01 08), Spaudos rūmų (1991 01 11) ir televizijos bokšto (1991 01 13), kuriuose dalyvavo ir pats autorius su abiem sūnumis. Autorius atvirai prabyla apie tai, kaip SSSR buvo rengiami karo žvalgai Vakarų Europos šalims. Tai bene pirmas viešas buvusio GRU rezervisto žodis Lietuvoje. Gamtos grožį atspindi žygiai į kalnus, Poliarinę Šiaurę, parodomi įveikti fiziniai sunkumai, grūdinę dvasią. Šios knygos privalumas – sąžiningas, nuoširdus atviras pokalbis su savimi ir pasauliu. Jis nebijojo elgtis pagal savo įsitikinimus lemtinguose gyvenimo tarpsniuose. Tai gali leisti tik drąsus žmogus. Memuarai sudėstyti neįprasta tvarka, sudarančia nuotaikingą mozaiką. Čia nerasime chronologijos: dienoraščių mintys iš šių dienų staiga šoka į praeitį ir vėl grįžta. Gausu turiningų, aštrių siužetų, dokumentikos ir nuotraukų.

Autorius viliasi, kad pamąstymai apie save, laiką ir įvykius, kurie buvo jo gyvenimo dalis, kasdienybė, prisiminimai apie aplinką, savęs, minčių, jausmų, svajonių, emocijų, dvasinių būsenų, mąstysenos, – vidinio savo pasaulio ir gyvenamojo laiko bei veiksmų analizė – bus įdomūs ne tik jam pačiam, jo artimiesiems, bet ir visiems mėginantiems suvokti, kaip gyveno ir kodėl taip gyveno žmonės prieš juos, kas buvo ir kokie buvo jie, kokia tokio jų buvusio gyvenimo vertė, kodėl jie savo likimų vingiuose rinkosi tokius, o ne kitokius apsisprendimus, kokia jų ir jų dienų bei darbų prasmė? Knygoje atsiveria tarpukario Lietuvos kaimas, nuoširdžiai atkurtas tėvo paveikslas, neužmiršti mokyklos ir VU studijos draugai, buvę bendradarbiai (atsiprašo, kad visų negalėjo paminėti). Memuarų veikėjų pavardės tikros.

Autorius šeimoje buvo pagrandukas (dar augo 6 seserys). Jo pergyvenimai puikiai iliustruoja sunkius pokario metus, duoda apibendrinantį gyvenimą sovietinės okupacijos sąlygomis, todėl pateiksiu kai kurias mintis, kurios chrestomatiškai tą iliustruoja.

Tai siekimas mokslo: Visų pirma – skurdo, vargo ir kaimo gyvenimo alinto vaikėzo matymą ir mąstymą, kad reikia kabintis už kažko, norą iškopti iš aplinkos, kurioje greta bendraamžiai, kurių niekad nedomino knygos (p. 58).

<…> pradėjau suvokti, kad aš esu pokario pirmosios kartos ir tuo pačiu kartos „nuo žagrės“ kūdikis, tad gal sugebėsiu per savo patirtus to meto dalykus atspindėti ir kai ką iš epochos bruožų (p. 66).

Nuolatinis alkis, nuo šalstelėjusių bulvių salsvumo ir suzmekusios duonos bei runkelinio sirupo gurguliuojantis pilvas, šašai ir utėlės net apspurusio švarkelio siūlėse, niežai ir nuolat kliurksinčioje avalynėje net prisikimšus šiaudų šąlančios kojos, – jokios properšos, paguodos, atjautos, gal tik mirtinai nuvargusio tėtės šiurkštaus delno prisilietimas ir sunkus atodūsis…

Ir nuolat kaustanti baimė – atims, išveš, sudegins ir tą išlikusį kiaulatvartį bei daržinę be sienų prie kelio, nes į ten po nakties veda kažkieno brydė per sniegą… Baimė kaip kasdienė būsena, verčianti nuolat susigūžti suaugusiuosius valdžios akivaizdoje, baimė dėl neaiškios ateities, tvyrojusi ir suaugusiųjų šnekose ir slogiame skurde greta ir aplink: jos nešama neviltis, savęs gailestis ir graudulys, bejėgiškumas ką nors pakeisti į gera sau ir artimiesiems, protarpiais bukas susitaikymas ir apsnūdimas, apimantis nualintą kūną bei pajautų sujauktą sielą… (p. 376–377).

Manau, kad tokie pokario metų sunkumai ir baisumai, nepalaužė mano dvylikamečio, psichikos, grūdino ateičiai mano valią ir pasitikėjimą savimi (p. 68).

Autorius tada (ir dabar) laikėsi principų: kol eini tiesiai, nebijok, jei šešėlis krinta įstrižai… (p. 237), būk atkaklus ir nenuleisk rankų… (p. 332), anksti suprato atsakomybės  tėviškei, tėvų atminimui, savam kraštui svarbą, kuriai pavadinti gal tiktų žodžiai – priedermė tėvams ir savo kraštui (p. 101).

2008 06 07 žvelgdamas į VVU bendrakursius lituanistus po 50-ties metų P. Skargos kiemo kavinėje, <…> virš jų tarsi mačiau tokių užsikonspiruotų likimų aureoles – jų gyvenimuose patirtas, bet niekam neatvertas dvasines skriaudas, kai anų jaunystės laikų pavasariais turėjo skleistis ir reikštis dvasios gelmėse užsimezgę talentai, o tuo metu grubia mūsų protams frazeologija į juos buvo brukamos svetimos mums ideologijos doktrinos, sumaigiusios, deformavusios mūsų sąmones, vietoj gyvenimo džiaugsmo teigimo kausčiusios jas baimėmis ir diegusios būtinybę slėpti savyje, maskuoti viską, kas viduje nenorėjo taikstytis su grubia realybe… (p. 453), kad anuo metu <…> pakanka rodyti formalų tariamą lojalumą santvarkos ideologijai (p. 107).

Knygoje liko keletas kalbos, korektūros ar skyrybos klaidelių, už kurias autorius visų tradiciškai atsiprašo.

*Likimo juodraščiai: memuarai, dienoraščiai, laiškai / Juozas Vaitkus. – Vilnius : Gimtasis žodis, 2008 (Vilnius : Logotipas). – 463, [1] p. : iliustr., faks., portr. Tiražas 1000 egz. ISBN 978–9955–16–266–7

Nuotraukose:

1. Knygos „Likimo juodraščiai“ viršelis
2. Juozas Vaitkus Niujorke, 1969 m.
3. Vaitkų šeima prie klėtelės Apatiškėse (Trakų raj.) 1987 m.
4. 1991 01 11 J. Vaitkus grumiasi su „Alfa“ karininku prie Spaudos rūmų (nuotrauka apkeliavo daugelį pasaulio leidinių)

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra