Juozas Tumas Vaižgantas: „Liepė būti kunigu, kad galėčiau likti savo krašte, esu, nesiskundžiu ir nusikunigavęs nesijaučiu. Liepė būti žurnalistu, buvau.“

Autorius: Data: 2019-09-23 , 10:06 Spausdinti

Juozas Tumas Vaižgantas: „Liepė būti kunigu, kad galėčiau likti savo krašte, esu, nesiskundžiu ir nusikunigavęs nesijaučiu. Liepė būti žurnalistu, buvau.“

www.voruta.lt

Šiais metais minime Juozo Tumo-Vaižganto – lietuvių rašytojo, literatūros istoriko, kritiko, uolaus visuomenės veikėjo, universiteto dėstytojo bei kunigo 150-ąsias gimimo metines. Tai iškili, tauri ir ryški XX a. pirmosios pusės asmenybė – viena iš tų, apie kurias sakoma: „pralenkę savo laikmetį“.

1932 m. Vaižgantas, atsakydamas į kultūros žurnalo „Naujoji Romuva“ rašytojų anketą, rašė: „Man visi geri ir visus myliu, bile tik dirbtų ir tarnautų Lietuvos pažangai“. Vaižgantas svarbiausiu savo ir kitų gyvenimo tikslu laikė tarnystę tautai: „Ir tapau savosios, lietuviškos visuomenės tarnas; ne, dar daugiau – jos vergas, dėl jos metų metais nebematąs, kaip skaisti saulutė šviečia ir džiugina. Kur tik kas man liepė eiti, ėjau, neatsiklausdamas, kas jį įgaliojo man liepti: bet tik visuomenės labui. Ėjau dirbau be atodairos, laiku nesumetęs, ar aš tam kvalifikuotas. Liepė būti kunigu, kad galėčiau likti savo krašte, esu, nesiskundžiu ir nusikunigavęs nesijaučiu. Liepė būti žurnalistu, buvau. Liepė būti politikos veikėju, diplomatu, revoliucionierium, tik ne anarchistu (buvau pakviestas vieno tilto sprogdinti), buvau. Liepė „profesoriauti“, profesoriavau pačioje aukštojoje mokslo įstaigoje. Jei būtų liepę važiuoti į Anglų Karalių, turbūt būč važiavęs“.

„Miela malonu Lietuvoje ne tik dėl to, kad įvairu, dar ir dėl to, kad įdomu, slėpininga. Visa jos gamta tai vienas ištisas geriausias senovės dokumentas: tik mokėk jo raides paskaityti. Čia kiekvienas kalnelis, kiekvienas pievokšlis, ką besakysi apie upelius ir ežerėlius, kalba mums tokiais senoviniais vardais, kurių reikšmės nė neatspėsi. Aure, vienam Juodžiaus kelmui kiek senovės draugų ir kaimynų: Beragis, Dviragis, Vasintas, Alaušas; Jera, Malaiša; Popšutė, Pagrubis, Gaidžkalnis, Valiulis; Įvodos, Kovynė, Vaduvos, Žigė ir kiti. Visi jie kitą kartą buvo gyvi ir tebėra gyvi žmonių padavimuose. Kas visa tai atspės?“

Vaižgantas „Pragiedruliai“

 

Virtualią parodą parengė Lietuvos literatūros ir meno archyvas kartu su Lietuvos centriniu valstybės archyvu.

 

Kviečiame apžiūrėti parodą!

 

Andrius Zilnys, Dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo skyrius, www.archyvai.lt

Kultūra



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra