Juozas Brazauskas. Prieš 60 metų buvo sugriautas Kryžių kalnas

Autorius: Data: 2021-04-06 , 08:55 Spausdinti

Juozas Brazauskas. Prieš 60 metų buvo sugriautas Kryžių kalnas

Kryžių kalnas. Nuotraukos šaltinis – turistopasaulis.lt

Juozas Brazauskas, istorikas, www.voruta.lt

1961 m. balandžio 5 d. Jurgaičių piliakalnyje, labiau žinomame Kryžių kalno pavadinimu, buvo  įvykdytas pirmasis masiškas kryžių naikinimas – sunaikinti visi kalne buvę kryžiai.

Apie šią Jurgaičių piliakalnio akciją LKP Šiaulių rajono  sekretorius K. Pečiokas LKP CK sekretoriui Antanui Sniečkui rašė: „1961 m. balandžio 5d.  buvo apvalytas Jurgaičių piliakalnis nuo ten buvusių kryžių. Iš viso  kalno viršūnėje, maždaug 0,3 ha plote buvo 2179 įvairūs kryžiai. Š.m. balandžio 6-10 d. piliakalnis buvo galutinai sutvarkytas, užsėtas žolėmis ir pasodinta virš 3 tūkst. dekoratyvinių krūmų ir medelių, padėtas paminklinis akmuo“. Sovietų valdžia siekė pagerbti 1861-1864 m. valstiečių judėjimo šimtąsias metines.

Pasirengimas kryžių naikinimui prasidėjo, kai 1961 m. sausio 12 d. LTSR Valstybinis gamtos apsaugos komitetas paskelbė Jurgaičių piliakalnį, ant kurio buvo įsikūręs Kryžių kalnas, gamtiniu – istoriniu paminklu. Bet kokios savavališkos statybos, taigi ir kryžių statymas jo teritorijoje, buvo uždraustas. Po mėnesio specialiai sudaryta komisija pateikė LKP CK pasiūlymus, kaip „sutvarkyti“ Kryžių kalną…

Taip trumpai galima aprašyti šį barbariškų sovietų valdžios Šiaulių rajone poelgį. Netrukus po to, kai Kryžių kalnas buvo „apvalytas“, vietinėje spaudoje pasirodė Šiaulių rajono Vykdomojo komiteto  pirmininko pavaduotojo E. Sasnausko straipsnis „Jurgaičių piliakalniui – prideramą pagarbą“. Straipsnyje teigiama, kad Jurgaičių piliakalnis yra „retas geologinis ir istorinis paminklas ir negalima buvo daugiau leisti, kad jis būtų ligų šaltiniu, kad būtų toliau apgaudinėjami tikintieji, iškraipoma istorinė tiesa <…> Šiandien kryžių nebėra. Kalnas apvalytas sanitariniu požiūriu, apsodintas medeliais <…>. Taip Jurgaičių piliakalnis vėl atgavo savo pirmykštę istorinę vertę“ („Raudonoji vėliava“. 1961 m. balandžio 14 d.).

Kada ant Kryžių kalno buvo pastatyti pirmieji kryžiai, tikslių duomenų nėra. Tikėtina, kad pirmieji kryžiai kalne atsirado ant palaidotų 1831 ir 1863 m. sukilėlių kapų. Pirmosios rašytinės žinios mus pasiekė iš XIX a. vidurio. Šiaulių ekonomijos iždininkas M. Hriškevičius padarė Šiaulių ekonomijos dvaro aprašą: „ Žmonės ir dabar Jurgaičių piliakalniui šventenybę priskaito. Tas kalnas nors niekados krikščioniškais kapais nebuvo, lig 1847 m. nei jokio kryžiaus ant savęs neturėdamas, dabar turi apie 20 kryžių“. Pagal išlikusį pasakojimą vienas iš Jurgaičių gyventojų 1847 m. sunkiai sirgdamas Dievui pažadėjęs, kad, jei nuo ligos gyvas liks, tai ant to kalno pastatys kryžių. Atsitiko taip, kad anas pagijo kryžių ten statydamas.

Pirmosios rašytinės žinios apie kryžių statymą Jurgaičių  piliakalnyje sutapo su Meškuičių parapijos įkūrimu 1844 m. Parapijos teritorijoje atsidūrė Jurgaičių kaimas. XIX a. antroje pusėje prasidėjo formuotis tam tikros Kryžių kalno  lankymo ir kryžių statymo tradicijos. XX amžiuje šios tradicijos buvo toliau puoselėjamos. 1935 m. rašoma, kad Kryžių kalnas „skaitoma šventa vieta, statomi kryžiai ir žmonės tiki, kad pasižadėjus galima išgyti nuo įvairių ligų“.

Pokario metais  kryžių statymas kalne šalia sakralinės įgijo ir pasipriešinimo sovietiniam rėžimui prasmę. Kryžių kalnas tapo kovos už sąžinės laisvę vieta. Sovietų valdžios nurodymu kryžiai nuo kalno buvo griaunami 1973- 1975 m. „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“  teigimu 1975 m. lapkričio 18 d. buvo sunaikinta 400 didelių kryžių. Tačiau 1977 m. gegužės 2 d. Kryžių kalne vėl stovėjo 360 didesnių ir mažesnių kryžių.

Kryžių kalnas, nepaisant sovietų valdžios trukdymų ir persekiojimų, tapo gerai žinomu ir gausiai lankomu. Tikintieji į Kryžių kalną bandė organizuoti religines procesijas, nors sovietų valdžia draudė tai daryti.

1979 m. liepos 22 d. buvo suorganizuota tikinčiųjų procesija iš Meškuičių bažnyčios į Kryžių kalną. Dalyvavo keli šimtai tikinčiųjų.

1977 m. buvo parengtas projektas prie Kryžių kalno įrengti … tvenkinį, o pagal 1982 m. parengtą šio projekto korektūrą Kryžių kalnas turėjo tapti …sala šiame tvenkinyje. Tikėtina, kad šių projektų tikslas buvo  ne tik Kulpės savaiminio valymo  suintensyvinimas, bet ir Kryžių kalno izoliavimas, paverčiant kalną sala.

Sovietų valdžios metais ant Kryžių kalno  vyko niekieno neorganizuotas religinis gyvenimas. Tai buvo tikinčiųjų religinių jausmų išraiškos vieta. Sovietų valdžiai kur kas didesnę baimę kėlė tikinčiųjų eisenos į atlaidus Šiluvoje ir Žemaičių Kalvarijoje. Ten nepaisant trukdymų ir persekiojimų rinkdavosi tūkstančiai tikinčiųjų. Tikėtina, kad  Kryžių kalno „valymo“ planai buvo aptariami vietos partinių funkcionierių, informuojant partinę valdžią Vilniuje.

Prasidėjus pertvarkai Sovietų Sąjungoje, drastiško Kryžių kalno niokojimo atsisakyta. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, 1993 m. rugsėjo 7 d., Kryžių kalną aplankė Popiežius Jonas Paulius II. Čia jis aukojo Šv. Mišias ir Kryžių kalnas tapo žinomas pasaulyje. Jis iškėlė mintį čia pastatyti vienuolyną. 1997 m. prasidėjo vienuolyno  statybos darbai. 2000 m. liepos 8 d. pranciškonų vienuolynas iškilmingai pašventintas. Kryžių kalną puošia Popiežius Jonas Paulius II dovanotas  Krucifiksas. 2006 m. Kryžių kalne pastatytas Popiežiaus Benedikto XVI kryžius.

Šiandien Kryžių kalnas – sakralinė vieta, tikinčių jų laikoma tikėjimo paminklu. Pasak tuometinio Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus,  Kryžių kalnas yra lietuvių tautos „šventos kančios kronika ir archyvas“.

Straipsnis parengtas pagal tarptautinės konferencijos „Kryžių kalno istorinė raida ir jo išlikimo problemos“, įvykusios 2000 m. vasario 24-25 d. medžiagą.

Istorija Nuomonės, diskusijos, komentarai , , ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra