Juostininkus įprasmino paminklas pirmajam Lietuvos knygnešiui

Autorius: Data: 2015-09-07, 15:42 Spausdinti

Raimondas GUOBIS, kraštotyrininkas, muziejininkas, literatas, Svėdasai

Paskutinį rugpjūčio šeštadienį į jau devintąjį suvažiavimą sugužėjo Juostininkų kaimo, esančio netoli Troškūnų (Anykščių r.), gyventojai ir po visą pasaulį išsiblaškę kraštiečiai. Meldėsi Šv. Kryžiaus koplyčioje, lankė artimųjų kapus, prisiminė visus istorijos virsmuose žuvusius, 25-erių metų tarnystės Troškūnų parapijoje proga pasveikino kan. Saulių Filipavičių, pašventinusį kryžkelėje pastatytą Aleksandro Tarabildos sukurtą stogastulpį pirmajam Lietuvos knygnešiui.

Ant koplytstulpio juostoje išskaptuotas užrašas: “Knygnešys iš Jočiūnų kaimo.”

Po Troškūnų klebono kan. Sauliaus Filipavičiaus aukotų Šv. Mišių kadaise iš senosios Andrioniškio bažnyčios pastatytoje Šv. Kryžiaus Išaukštinimo koplyčioje kraštiečiai parke prie buvusios mokyklos pagerbė žuvusius karuose ir neramumų metais. Skambėjo žodžiai rimties, pagarbos ir vilties, kad karo šmėklos aplenks mūsų tėvynę.

Prie koplytstulpio (kairėje) stovi pagrindinis renginio organizatorius Arvydas Mačionis su žmona Zita, dešinėje knygnešio anūkė Bronė Rečiūgaitė-Miselienė ir skulptorius Aleksandras Tarabilda

Kryžkelėje šalia jau sovietmečiu pastatytų legendinio karžygio Juostino bei, pareiškiant ypatingą pagarbą darbui, duonai kasdienei ir teisingam gyvenimui, šio krašto žemdirbių, vyro ir moters, totemus primenančių skulptūrų atidengta dar viena – to paties menininko, kraštiečio Aleksandro Tarabildos sukurtas koplytstulpis iš netolimo Jočiūnų kaimo kilusiam knygnešiui Stanislovui Mikalojui Račiūgai (1841–1900). Tyro kaip giedras dangus veido angelas, laikąs lietuvišką knygą ir kviečiantis imti ją, skaityti ir ten surašytą išmintį permanyti. Juk tai šventai lietuviškajai kultūrai, dvasiniam tautos atgimimui savo jėgas ir net laisvę bei gyvybę aukojusius knygnešius tikrai gerieji angelai globojo, o mirę jie patys dangaus angelais būti galėtų.

Pasak kai kurių tyrinėtojų, tarp jų ir lenkišką Lietuvos istoriją parašiusio J. Geniušo, pirmasis Lietuvos knygnešys buvo S. M. Račiūga, caro valdžios draudžiamą lietuvišką spaudą platinęs Anykščių, Kupiškio krašte. Kaip ypač sumanus ir patikimas tapo vyskupo Motiejaus Valančiaus patikėtiniu, jis palaikęs ryšius su Tilžės katalikų dekanu Jonu Zobermanu – nešiojęs laiškus, kitokius dokumentus bei pinigus sumokėti lietuviškų raštų leidėjams. Caro valdžios sučiuptas S. M. Račiūga net trejus metus kalėjo, po to buvo ištremtas į Tomsko sritį. Pabėgęs slapstėsi, gyveno su svetimais dokumentais, pagaliau sugrįžo į tėvynę, o miręs buvo palaidotas Raguvos kapinėse. Ne vienas jo palikuonis bei giminaitis ilsisi Juostininkų kapinėse. Buvo daug prasmingų kalbų, teisingų pamąstymų ir pasakymų, juk dalyvavo ir knygnešio anūkė Bronė Rečiūgaitė-Miselienė, Arvydas Mačionis, kiti garbūs juostininkiečiai. Buvo prisiminti kaimo istorijai labiausiai nusipelnę, kaimą išgarsinę žmonės, ypač pirmojo susibūrimo organizatorius Alfonsas Dagelis, puikios knygos „Juostininkai“ (2001) autorius Zenonas Mačionis. Viltingu priesaku nuskambėjo pasaulio išminties lobyno mintis, kad galėtume ramiai sugyventi su tuo, ko negalime pakeisti, turėtume ryžto pakeisti tai, ką privalome, ir gebėtume įvertinti tų pasikeitimų prasmę.

Raimondas GUOBIS

Almos Tarabildienės nuotr.

Istorija Kultūra Menininkai Spauda , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra