Juodšiliai. Juodojo šilo aidus prisimenant…

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

Juodšiliai yra už 12 km į pietus nuo Vilniaus, abipus Vilnius–Lyda geležinkelio. Pasakojama, kad senovėje čia buvę labai tankūs spygliuočių miškai suteikė šiai gyvenvietei pavadinimą. Dėl klaidinančios tankmės, bauginančio gūdumo, nenusakomo paslaptingumo žmonės pradėję Juoduoju šilu vadinti.
 
Juodšiliai garsūs savo pilkapiais, kurie pripažinti respublikinės reikšmės archeologijos paminklais. Kai kurie jų mena IX–XII a. Pilkapiuose rasta įvairių archeologinių dirbinių – skaldos, brūkšniuotosios keramikos ir kt.
 
Mūsų mokyklos mokiniai domisi savo miestelio istorija, didžiuojasi gyvendami čia. 11a kl. mokinė Ieva Matusevičiūtė dalyvavo rašinių konkurse, skirtame Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui. Jį organizavo Vilniaus apskrities viršininko administracija. Šios mokinės darbas buvo išskirtas iš kitų. Siūlome paskaityti rašinio ištrauką, kurioje apmąstoma Juodšilių istorija.
 
Čia gimiau, čia augau
2009 m. gegužės 17–19 d.
 
<…> Beje, visai neseniai sužinojau keletą įdomybių apie savo miestelį Juodšilius ir nutariau tai įrašyti savo dienoraštyje. Įvairūs šaltiniai byloja apie nepaprastą mano gimtojo krašto istoriją. Kas galėjo pagalvoti, kad netoli mano namų, prie vingiuojančio seno kelio, jungusio dvi sostines – Vilnių ir Krokuvą, kadaise vyko antrasis Lenkijos karaliaus ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo Žygimanto Augusto ir jo būsimosios žmonos Barboros Radvilaitės pasimatymas! Manoma, kad tuo senuoju keliu vyko ir laidotuvių eisena, kai Žygimantas Augustas lydėjo savo žmoną į paskutinę kelionę. Net nežinau, kodėl mane taip stipriai sujaudino ši žinia apie Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės pasimatymą. Gal todėl, kad esu girdėjusi nepaprastą jų meilės istoriją, kai nepaisant aplinkinių priešinimosi jųdviejų santykiams ir vedyboms, įsimylėjėliai visgi slapta susituokė. Jų širdys buvo tokios tyros, tokios karštos, degė meile… meile vienas kitam ir gyvenimui. Ir nesutrukdė pikti priešai porai būti laimingai… Įtakinga karalienė Bona nesugniuždė Barboros, nors ir rezgė pinkles, pyko, keršijo reto grožio bajoraitei. Kaip žavu! Juk tai lietuviškoji, amžiams žmonių atmintyje išlikusi Romeo ir Džiuljetos pora! Dar viena priežastis, dėl ko aš taip susižavėjusi karaliaus Žygimanto Augusto ir gražuolės Barboros Radvilaitės meile, yra ta, kad jų pasimatymas vyko mano gimtojo miestelio teritorijoje. Čia, kur aš gimiau, čia, kur aš augau, jie antrą kartą susitiko ir dar stipriau įsiliepsnojo karšta meilė tarp karaliaus ir būsimosios jo žmonos. Ak, gal ir aš kada nors sutiksiu savąją gyvenimo meilę toje vietoje?! Kaip būtų nuostabu… Svajočiau taip be galo, be krašto, bet… nutrūksta mano viltingos svajonės šioje vietoje arba bent jau tampa ne tokios linksmos, jaučiu labiau liūdesį. Nebežinau kuo tikėti, ar tais senaisiais idealais, senų laikų tyra ir nekalta meile, rūpestingo ir pasiaukojančio vyro idealu, tokiu kaip Žygimantas Augustas, ar nusivylus dabarties idealais, su baime laukti ateities… Žinau viena, tikiu Tėvyne, savo mylima Lietuva, kuria nenusivilsiu, tikiuosi, niekad. Joje aš laiminga, nes čia gimiau, čia ir augau…
 
Gimnazijos istorija
 
Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija, siekdama užtikrinti Rytų Lietuvos moksleivių mokymą ir ugdymą valstybine kalba, 1991 m. rugpjūčio 1 d. įsteigė Juodšilių „Šilo“ vidurinę mokyklą, kurios direktoriumi buvo paskirtas Pranas Vėželis. Atkūrus nepriklausomybę, Vilniaus rajone iškilo būtinybė sudaryti geresnes sąlygas gyventojams, kurie savo vaikus panoro mokyti lietuviškoje mokykloje. Pedagogų taryba jau pirmajame posėdyje nustatė pagrindinę mokyklos kryptį – mokykla turės tapti lietuviškumo, tautinių tradicijų, dvasingumo ugdymo centru visame Rytų Lietuvos rajone. Tos krypties laikydamasi mokykla gyvuoja jau devyniolika metų. Naują kvėpavimą mokykla įgavo pradėjus vadovauti jaunai energingai direktorei Rasai Agintienei. Jos pastangų dėka rekonstruoti abu mokyklos pastatai (1–8 ir 9–12 klasių). 2009 metai ypatingi mokyklai tuo, jog įvykdžius akreditaciją mokykla tapo gimnazija.
 
Gimnazijos himnas
 
Šile, tavo balsas manyje
Rodo kelią tiktai į Tave.
Šile, tavo medžiai mes,
Kas medžius tuos tavyje suras.
 
Priedainis
 
Šile, tavo balsas sklinda iš jaunųjų širdžių,
Jis stipresnis už tūkstančius balsų.
Tartum laisvės varpas skamba ir aidės
Ir visi tegul tik vieną jį girdės!
 
Šlovins tavo vardą mūs darbai,
Te žiedais troškimai išsiskleis.
Tu viena mums visada buvai,
Jeigu nusikalstam – mums atleisk.
 
(Žodžiai mokinio Š. Eirošiaus, muzika mokytojo V. Ruzgio)
 
Iš gimnazijos gyvenimo…
 
„Šilo“ mokykla mane augina ir moko. Augti – tai ne tik didėti ūgiu. Tai kartu ugdyti savyje gerumą, nuoširdumą, meilę žmogui ir aplinkai. Auginti – tai ir mokyti, ir suteikti žmogui galimybę tobulėti, atrasti savo pašaukimą, ieškoti prasmės gyvenime. Tai duoda man „Šilas“. Čia užaugau, subrendau, išmokau svajoti… Džiaugiuosi, kad esu čia, ir galiu augti kartu su mokykla“, – taip kažkada rašė „Šilo“ moksleivė. Džiaugiamės ir mes, mokytojai, kad „Šile“ mokiniai išmoksta ne tik skaityti, rašyti, skaičiuoti; čia jie auga mokydamiesi suprasti artimą, mokydamiesi mylėti tėvynę, ugdydami atsakingumą, pareigingumą, kūrybiškumą. Mokykloje dirbantys mokytojai puikiai supranta, jog ateities žmogus – tai kūrybingas žmogus, suvokiantis savo nacionalinę tapatybę, puoselėjantis kultūrą ir tradicijas. Todėl stengiamasi ugdyti mokinių kūrybiškumą organizuojant įvairius tradicinius ir netradicinius renginius, dalyvaujant įvairiuose konkursuose, projektuose.
 
Rugsėjo 1-oji
 
Kasmet pirmokėliai skardžiu varpelių skambesiu sukviečia „Šilo“ mokyklos mokinius į draugišką būrį. Į Mokslo metų pradžios šventę susirenka gausus mokyklos bendruomenės narių būrys, kurį sveikina mokyklos direktorė R. Agintienė, direktorės pavaduotojos ugdymui J. Novopašinienė, V. Malijonienė, S. Balčiūnienė ir į šventę atvykę svečiai.
 
Mokykla graži savo sodu, kurį kasmet Rugsėjo 1-ąją vis atnaujina dvyliktos klasės mokiniai.
 
Mokytojų diena
 
Kasmet labai išradingai švenčiamos Mokytojų dienos šventės. Šiais metais per Mokytojų dieną buvo švenčiama ir mokyklos inauguracijos šventė.
 
Akcija „Būk tolerantiškas“
 
Per akciją mokiniai karpė klevo lapus, ant kurių užrašė po tris netolerancijos atvejus namuose, mokykloje, Lietuvoje. Kitoje klevo lapo pusėje rašė, kaip tuos netolerancijos atvejus galima būtų išspręsti, siūlė įvairius sprendimo būdus, kaip negatyvų atvejį pakeisti pozityviu. Mokyklos mokiniai klevo lapus kabino ant tolerancijos medžio, kuris puošė mokyklą kelias dienas, kad kuo daugiau bendruomenės narių sužinotų apie šios dienos prasmę.
 
Metodinė lietuvių kalbos diena
 
Mokykloje vyksta jau tradicija tapusios metodinės lietuvių kalbos dienos kasmet vis kita tema. 2008 m. 9–12 klasių mokiniai dalyvavo integruotame lietuvių kalbos ir geografijos projekte „Bendraukime. Draugaukime. Kurkime. KARTU“. 5–8 klasių mokiniai dalyvavo renginyje „Pasakų inscenizacijos pagal H. K. Anderseno pasakas“.
 
Integruoto projekto tikslai buvo skatinti taisyklingą lietuvių kalbos vartojimą, domėjimąsi kitomis tautomis, kūrybiškumą ir naujų gebėjimų realizavimą. Projekto dalyviai buvo puikiai pasiruošę ir rezultatas pranoko rengėjų ir pačių dalyvių lūkesčius. Mokiniai gilino žinias apie pasirinktą šalį, išradingai, kūrybingai pristatė pasirinktos šalies kultūrą, tinkamai formulavo argumentus, kurdami reklamą, rašė dalykinį laišką svečios šalies ambasadoriui, vaidino situaciją „Būkime tolerantiški“.
 
2009 m. mokykloje įvyko lietuvių kalbos metodinė diena „Gimtasis žodis–amžina vertybė“ (9–12 kl. organizatorės J. Gumbrevičienė, J. Novopašinienė ) bei „Tūkstantmečio puota gramatikos šalyje“ (5–8 kl. organizatorės N. Meškuotienė, D. Zubrickienė). Ruošdamiesi šiai dienai mokiniai turėjo nemažai darbo: lietuvių kalbai parašyti panegiriką (šlovinamąją kalbą), sugalvoti komandos pavadinimą, šūkį ir prisistatymą, taip pat paruošti pateiktis apie nusipelniusius kalbininkus.
 
Vokietijos Kaiserslautern mokyklos mokinių ir mokytojų viešnagė Juodšilių „Šilo“ gimnazijoje
 
Mūsų mokykla jau kelerius metaus bendradarbiauja su Vokietijos Kaiserslautern mokykla. „Šilo“ gimnazijos mokiniai buvo nuvykę savaitę paviešėti Vokietijoje, o 2009 m. ir vokiečių mokinių bei mokytojų grupė atvyko į Lietuvą. Svečiams buvo organizuotos ekskursijos po Klaipėdą, Palangą, Kernavę, Trakus, Sudervę, Vilniaus senamiestį. Mūsų mokykloje vokiečių mokiniams buvo vestos istorijos, muzikos, dailės ir kūno kultūros pamokos.
 
Kalėdinis poezijos ir muzikos vakaras
 
Jau gražia tradicija tapo kasmet, gruodžio pabaigoje, „Šile“ rengti Kalėdinį muzikos ir poezijos vakarą (organizatorės J. Novopašinienė, J. Gumbrevičienė). Šiame kameriniame vakare dalyvauja besimokantys muzikos mokyklose mokiniai, mokiniai, savarankiškai besimokantys dainuoti ir groti, 9–12 klasių mokiniai, jų tėveliai, mokytojai bei svečiai. Vakare skambėjo fortepijonų, smuikų, kanklių, gitarų, akordeonų, dūdelių garsai, vyresnių klasių mokiniai kūrė Kalėdinę pasaką, mąstė apie žmogaus gyvenimo prasmę, savo paskirtį šioje žemėje.
 
Labai džiaugiamės, kad mūsų mokyklos bendruomenė nėra abejinga šiai labai gražiai šventei. Juolab kad į ją susirenka ne tik mokinių tėveliai, draugai, artimieji, kurie po šios šventės apkabina savo vaikus ir pasako, kaip juos myli ir jais didžiuojasi, bet jau ir senokai mokyklą baigę abiturientai, negalintys užmiršti šio nepakartojamo vakaro akimirkų, nes kažkada ir patys tokiuose dalyvaudavo.
 
Vasario 16-tosios minėjimas
 
„Šilo“ gimnazijoje minima Vasario 16-oji – Lietuvos Valstybės atkūrimo diena. Per minėjimą kiekvienais metais pasveikinami mokiniai ir mokytojai, garsinantys „Šilo“ gimnazijos vardą savo gražiais, prasmingais darbais. Į mokyklą buvo atvykęs gerbiamas monsinjoras Alfonsas Svarinskas – bažnyčiai ir tėvynei gyvenimą paskyręs žmogus, kuris sovietiniuose lageriuose ir kalėjimuose praleido 22 metus, buvo 3 kartus suimtas, 5 kartus teistas ir Nijolė Sadūnaitė – nenuilstanti kovotoja už žmogaus laisvę ir teises, JAV lietuvių įsteigtos Laisvės premijos laureatė.
 
Meninio skaitymo konkurso II etapas
 
Gimnazijoje jau 6-ąjį kartą vyko Lietuvos moksleivių meninio skaitymo konkurso II etapas, kuriame dalyvavo Vilniaus apskrities viršininko administracijos bendrojo lavinimo mokyklų ir kitų ugdymo įstaigų mokiniai. 5–8 kl. grupėje I vietą užėmė Juodšilių „Šilo“ gimnazijos septintokė I. Novopašinaitė (mokytoja N. Meškuotienė), 9–12 kl. grupėje geriausia skaitove pripažinta irgi mūsų gimnazijos dvyliktokė K. Vitkauskaitė (mokytoja J. Gumbrevičienė), II-ąją ir III-ąją vietas taip pat užėmė „Šilo“ mokiniai: A. Aglinskas (mokytoja J. Novopašinienė) ir I. Matusevičiūtė (mokytoja J. Gumbrevičienė).
 
„Šilo Disco“ vakarėlis
 
Mokykloje organizuojami ir mokinių inicijuoti renginiai. Tai „Šilo disko“ vakarėlis. Moksleiviai turėjo ateiti apsirengę „disco“ stiliaus drabužiais. Kiekvienos klasės atstovai turėjo pristatyti kokią nors „disco“ stiliaus dainą ar šokį.
 
Organizuojama daug įvairių sporto švenčių: Kalėdiniai krepšinio turnyrai, stalo teniso varžybos, futbolo čempionatai ir daugybė kitų.
 
Mokykla didžiuojasi savo kraštotyros muziejumi (mokytojas P. Vėželis) ir jaunaisiais muziejaus gidais, skulptūrų parku, kurį įkūrė P. Vėželis bei Vilniaus dailės akademijos studentai.
 
Mokykla dalyvauja respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose, projektuose. Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio proga buvo organizuotas integruotas muzikos, istorijos, literatūros, dailės, choreografijos, anglų kalbos projektas „Mes – tavo vaikai“.
 
Lietuvių, anglų, rusų kalbos, matematikos mokytojai aktyviai dalyvauja tarptautiniuose „Kengūros“ konkursuose, užsienio kalbų mokytojai dalyvauja vertimo ir iliustracijų konkurse „Tavo žvilgsnis“, lietuvių kalbos mokytojai dalyvauja konkursuose „Švari kalba – švari galva“, „Gintaro kelias“, tarptautiniame projekte „Pavasario diena Europoje“. Mokiniai dalyvauja rašinių konkursuose: STT ir LMS organizuotas „Žinau, kaip pažaboti korupciją“ (A. Švaikovskaja 12a kl. – laureatė), Vydūno fondo Amerikoje organizuotas rašinių konkursas (R. Baranovas 12a kl.– I vieta ir piniginė premija), nacionalinis rašinių konkursas aplinkosaugos tema „Žaliasis kodas“. Muzikos mokytoja A. Gvozdzinskienė ruošia mokinius respublikiniam Dainuojamosios poezijos konkursui, dailės mokytoja N. Zareckaja su mokiniais nuolat dalyvauja piešimo olimpiadose bei edukacinėse programose.
 
Nuo 2001 m. mokykloje gyvuoja Debatų klubas, kuriam vadovauja anglų kalbos mokytoja metodininkė A. Storoženkienė. Debatų klubo nariai nuolat dalyvauja įvairiuose debatų turnyruose, tarptautiniuose jaunimo forumuose, vasaros stovyklose ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Respublikiniame debatų turnyre tema „Imigrantų intervencija ES“ mokiniai (D. Gniliakevič, 12 kl., A. Jakovleva, 10 kl., A. Frolova, 10 kl.) iškovojo III-ąją vietą.
 
Šilo pulsas
 
Žurnalistų būrelis įkurtas 2008 m. rugsėjo mėnesį. Jam vadovauja lietuvių kalbos mokytoja Jolanta Gumbrevičienė. Šį būrelį rinkosi aktyvūs, iniciatyvūs mokiniai, kurie panoro leisti gimnazijos laikraštį www.silopulsas.net/. Jame aprašomi gimnazijoje vykstantys renginiai, mokiniai rašo straipsnius juos dominančiomis temomis, kalbina mokytojus ir mokyklą baigusius mokinius, organizuoja akcijas, skelbiama ir moksleivių kūryba, pamąstymai.
 
Iš mokinių kūrybos
 
Mano taikinys – korupcija
 
„Korupcija – piktnaudžiavimas patikėta valdžia siekiant asmeninės naudos.“
 
Štai tokį Lietuvą apėmusios epidemijos apibūdinimą mums pateikia lietuvių kalbos žodynas. Pripažinkime, apibūdinimas iš pirmo žvilgsnio mūsų per daug negąsdina. Tačiau ar iš tikrųjų tai taip nekalta? Juk korupcija – tai ne tik pažįstamų žmonių priėmimas be eilės grožio salone, bet ir protu nesuvokiamas korumpuoto policininko elgesys, kai jis gali užmerkti akis ir nematyti apsvaigusio vairuotojo ar eismo įvykio vien dėl to, kad kaltininkas jam atskaitys nemažą sumelę banknotų, korumpuoto gydytojo abejingumas, kai jis gali leisti žmogui numirti ant operacinio stalo vedinas savanaudiškų paskatų.
 
Taip, korupcija – tai epidemija, kuri kaip aštuonkojis apraizgė visą Lietuvos valstybinį sektorių: nuo seimo narių, privatizuojančių svetimą turtą, iki teisėjų, dangstančių pedofilijos skandalus. Korupcija – tai infekcija, kuri mus žudo greičiau nei kiaulių gripas. Tiesą sakant, priežastys korupcijai plisti yra analogiškos toms, dėl kurių plinta gripas: tai lengva ir efektyvu.
 
Taip, eilinį kartą formuojant tobulą santvarką mums koją pakiša žmogiškasis faktorius. Egoizmas – štai kas pastūmėja žmones nusikalsti.
 
Egoizmas? O gal geresnio gyvenimo troškimas? Ar gali būti, kad korupcijos šaknys glūdi čia pat, paviršiuje, kad Lietuvoje per mažos algos nustelbia iš tikrųjų altruistišką pareigūnų prigimtį? Atlikęs trumpą tyrimą internete sužinojau, jog tokias šalis kaip Anglija ir Vokietija korupcijos skandalai krečia kur kas rečiau. Bet vis dėlto krečia! O tai įrodo, kad nors alga ir yra vienas didžiausių faktorių, nusakančių žmogaus polinkį į korupciją, jis nėra vienintelis.
 
Aš spėju, jog žmogus, valdantis kitus žmones, anksčiau ar vėliau neišvengiamai panaudos ją ne pagal pirminę paskirtį. Tai yra žmogaus prigimtis, „žmogiškasis faktorius“, korupcijos priežastis. Taigi korupcija filosofiniame lygmenyje yra paprasta ir neišvengiama. Tačiau praktinius jos atspindžius galima būtų sumažinti iki minimalios ribos, priimant sprendimus, kuriuose dalyvautų profesionalūs psichologai (nes didžiausi korupcijos kaltininkai, kaip jau išsiaiškinome, slypi žmonių galvose), gal net filosofai (turint omeny problemos abstraktumą).
 
Tačiau didžiausią indėlį sprendimo link galime rasti Lietuvos mokyklose. Nes tik beribė jaunimo fantazija gali apimti tokio masto problemą kaip korupcija, o tyros mokinių širdys yra garantas, jog sprendimas bus priimtas tuo pačiu neieškant būdų jį apeiti.
 
Tai nebūtų pirmas kartas, kai į jaunimą kreipiamasi pagalbos. Atsakingos institucijos ne kartą prašė jaunimo pagalbos dėl atsakymų į įvairius ekologijos, ozono skylės ar tirpstančių ledynų klausimus. Jaunimas pasižymi radikalumu, maksimalizmu ir fantazija. Būtent šių savybių, mano manymu, ir trūksta daugeliui šiuolaikinių mokslininkų ar net valstybių vadovų. Ir būtent todėl kai kurie sprendimai opiausiais pasaulyje klausimais gimė jaunimo, o kartais net vaikų galvose. Tačiau jaunimas linkęs ignoruoti korupciją, kaip ir bet kokį jiems gresiantį reiškinį. Jie mano esą saugūs pasaulyje, neliečiami, nes yra vaikai. Tačiau korupcija nesirenka savo aukų. Dėl nešvarios statybų bendrovės veiklos sugriuvęs pastatas nusineš ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų gyvybes.
 
Todėl leiskite man tapti šaukliu, kviečiančiu visą Lietuvos jaunimą kilti į kovą su korupcija, kol ši nepažeidė mūsų šaknų kaip vėžys. Kovokime už ateitį, kurioje mums neišvengiamai teks gyventi, kovokime už teises, kad jos nebebūtų paminamos, kovokime už tai, ką turime, kad to neatimtų, nes niekad nežinai, kokios aukos vėlei pareikalaus korupcija – dar vienos gyvybės ar paskutinių žmogiškumo lašų, nes kiekvienąkart užmerkdami akis ir duodami kelią korupcijai mes naikiname mumyse esantį žmogiškumą ir auginame pabaisą, vardu korupcija.
 
Aidas Aglinskas, 4b kl.
 
„Vydūno fondas“ Amerikoje yra paskelbęs Lietuvos abiturientams Kęstučio ir a. a. Erikos Sidabrų vardo rašinių konkursą, kuriame dalyvavo ir mūsų mokyklos mokiniai I. Matusevičiūtė, A. Švaikovskaja, R. Baranovas. Spausdiname R. Baranovo rašinį „Kintantis moters vaidmuo pasaulyje“, už kurį jis gavo I-ąją vietą.
 
Kintantis moters vaidmuo pasaulyje
 
Prakalba
 
Moters veikla kaip patvinęs Nilas užliejo pasaulį. Ar įmanoma į vieną tekstą sudėti tai, kaip pasikeitė moteris ir kaip ji pakeitė pasaulį? Vargu. Aš, jūsų nuolankus tarnas, kaip kurmis bandžiau pasikasti po tuo, kas įvyko ir vyksta, bei pamąstyti, kodėl ir kaip. Kodėl taip įvyko ir kaip tai mus paveikė, ar paveiks? Du dalykai: didžiulis moters veikimo spektras bei visada mane žavėjusi drąsios minties galia, minties šaukiančios, minties, kuri kviečia pasilikti, kviečia mąstyti, padėjo man pasirinkti „Šukėmis, kur?“ žanrą. Fragmentas man suteikė viską: leido nevolioti minties miltuose, leido sudėti į kūrinį tai, kas niekaip nebūtų sutilpę ir harmoningai susigyvenę įprastame rašinyje, bet, manau, svarbiausia, leido palikti kiekvieną mintį, kiekvieną fragmentą apmąstyti jums.
 
Šukėmis, kur?
 
Stovime ant civilizacijos kryžkelės: sunku patikėti, kad vos prieš šimtą metų moterys dar neturėjo rinkimų teisės ir nemažą žmonijos istorijos dalį tylomis buvo laikomos prastesnėmis už vyrus. Nepaisant to, kad ilga visos žmonijos istorija neatsiejama nuo moters, šiandieninės, moderniosios moters istorija yra labai trumpa. Taigi visą tą laiką, tuos ilgus metus iki moderniosios moters atėjimo į pasaulį galime vadinti moterų viduramžiais. Moterų viduramžiai baigėsi. Žinoma, moters kaip ir vyro ar vaiko padėtis priklauso ir nuo konkrečios situacijos (socialinės padėties ar netgi intelekto), tai yra kai kurios moterys taip ir liko „senovėje“, bet tai greičiau išimtis nei tendencija. Šiuolaikinės moters „aušra“ jau baigėsi ir šiandien sulaukiame pirmųjų atgarsių ir atoveiksmių to, ką naujoji modernioji moteris atnešė į pasaulį. Drąsiai galime teigti, jog stiklinė šalis, supusi moterį, dužo. Jauna moderni moteris ieško…<…>
 
Tad kokia ji, šių laikų moteris? Nepriklausoma, savarankiška, protinga, kūrybinga, didesnė optimistė nei vyras. Vyrai gi kažkur pasąmonėje dar vis nenusikratė minties esą kiek viršesni už moteris. Kaip jau minėjau, moderni moteris jaunesnė už vyrą. Štai kodėl ji darbštesnė, labiau tikinti savimi bei pasauliu, jausmingesnė. Kaip jaunos civilizacijos, taip ir jauna moteris trykšta aistra gyvenimui. Gaila, bet moters renesansas sutapo su ne pačiais šviesiausiais žmonijos laikais. Dvasinė krizė neišvengiamai suteikė savą atspalvį ir šiuolaikinei moteriai. Moteris krito prieš vartotojiškumą… Kritome visi. Tapusi laisva, veikli, ji, deja, nesulaukė didesnės paramos namuose iš vyriškosios pusės. Moteris prarado dalį savo šventumo, o su juo dalis pasaulio magijos atgulė nepelnyto poilsio…
 
<…> „Mama, esi tu moteris“, – dainuojama vienoje estradinėje dainoje. Prie ko vedu šia aksioma? Prie pasaulio, kuriame ši aksioma kris pirmoji. Visiška lyčių lygybė veda į vienalytę visuomenę. Gyvenimas labai pasikeitė (o ypač jo moralinė ir idėjinė pusė), tad nenustebkite ryt laikraštyje perskaitę: „ Aš nenoriu gimdyti, tegu tai daro jis!“. Įdomu, jog mūsų laisvės taip išsikerojo, kad rasti argumentų, neribojančių žmogaus laisvių ir įrodančių, kodėl vienalytė visuomenė būtų blogai, yra labai sunku. Mintis apie visišką lyčių lygybę panaši į mintį apie visišką žmonių bei klasių lygybę. Kuo baigėsi eksperimentas atsisakius privačios nuosavybės jau matėme, kuo baigtųsi šis? Gal jau mūsų vaikams, jų vaikai dainuos: „Mama, esi tu žmogus“?
 
<…> Natūralu, kad moteriai, tapus visuomenininke, laiko, kurį ji gali skirti vaikams, sumažėjo. Atrodytų problemos nėra: išsilyginus moters ir vyro socialiniam bei politiniam statusui, turėtų išsilyginti ir jų statusas šeimoje. Moteris greit tapo labiau visuomenininke, bet vyrai labiau tėčiais netapo. Paprastas mažėjančio dėmesio vaikams pavyzdys: labai reta moteris šiandien prabūva dekretinėse atostogose visą joms skirtą laiką, visai neseniai tai buvo įprasta. Apskritai, vartotojiškoje visuomenėje tylomis vaikas ir jo gimimas pradedamas vertinti kaip veiksnys, izuoliuojantis moterį nuo karjeros. „Gyvenimo katastrofa ne negalia, o nemeilė“, – rašė Vanda Juknaitė. Nemeilės, o tiksliau meilės trūkumo panašu, jog teks paragauti ne vienam vaikui, tai yra daugeliui vyrų ir moterų, dar ateisiančių į visuomenę.
 
<…> Šiandien moteris ne tik mama ir namų šeimininkė, moteris teisininkė, visuomenininkė, prezidentė. Palikusi stiklinę ir šaltą namų šalį, ji patenkino tūkstantmečius slopintą norą veikti. Deja, amžius vyrų valdyta veiklos šalis pasirodė ne ką mažiau šalta. Teko pasirinkti: žūti ar būti? Negailestinga konkurencija, rūpinimasis tik savimi, dalykai, vyraujantys kapitalistiniame pasaulyje, norom nenorom tapo būdingi ir moterims. Šios naujos, anksčiau tipiškam moters paveikslui nebūdingos savybės atėmė nemažą dalį jos sakrališkumo. Motinystė, atsidavimas vaikams, rūpestingumas, su dvejone pridedu netgi tą ankstesnį moters nevisuomeniškumą, buvimą namuose (moteris buvo uždara visuomenei, o tai sukurė savotišką paslaptingumą (būtent dėl jo moteris buvo kaltinta raganavimu), sukūrė švelnios, mielos, net paslaptingos būtybės paveikslą. Nepamirškime iš religijos atėjusio motinos Marijos paveikslo, kuris buvo paskutinis štrichas kuriant sakralų motinos, t.y. ir moters paveikslą. Religijai traukiantis iš mūsų gyvenimo, o moteriai ateinant bei prisitaikant prie kapitalistinio pasaulio, moters sakrališkumas blėsta <…>
 
<…> Ann‘a Widdecombe neklydo, feminizmas išsigimė. Jei ankstyvasis feminizmas teigė lygybę, moters stiprybę bei savarankiškumą, tai šiandieninis, perfekcionistinis feminizmas reikalauja ypatingos pagalbos moterims ir duoda suprasti, kad moterimis turi pasirūpinti įstatymo slibinas Leviatanas. Kitaip tariant, šiandienis feminizmas teigia moters silpnumą <…>
 
<…> Antroji feminizmo banga ir hormoninė kontracepcija pakeitė seksualinį moralumą ir elgesį. Šiandien moteris gali daug laisviau ir su mažesniu atgarsiu užsiimti seksualiniais santykiais. Iš vienos pusės, tai viena didžiausių feminizmo pergalių, iš kitos, seksualinė revoliucija padarė moteris ne tik laisvesnes, bet ir lengvabūdiškesnes, sutraukė mamos ir vaiko ryšį, dažnam vyrui moterį padarė sekso simboliu ar objektu. Moters kūnas šaukia iš vitrinų, reklaminių stendų, televizijos ekranų. Vartotojiškumas ir apnuogintas moters kūnas, brukamas kiekviename žingsnyje, laiko žemiausius žmogaus instinktus visada įtemptus. Tai tiesiogiai slopina žmogaus emocinį bei dorovinį vystymąsi. Dar jauniems paaugliams įteigiamas sekso ir kūno kultas. Seksualinis gyvenimas tampa vienu svarbiausių, siektinų (ne)būties aspektų. <…>
 
<…> Dvidešimt pirmasis amžius ne tik vartotojiškumo, popkultūros, bet ir moderniosios moters amžius. Nelengva apibrėžti, ką modernioji moteris davė pasauliui, kaip jį pakeitė. Galbūt teiginys, jog moterys suvyriškėjo, taip pat nėra visiškai teisingas. Moderniosios moters įgautos savybės nėra vyriškos, tiesiog archetipiškoje pasąmonėje mes jas buvome priskyrę vyrams. Modernioji moteris tapo laisva ir lygiaverte pasaulio gyventoja, bet paliko nišą. Ta niša – vaikai. Šeimos trikampyje tėvas-mama-vaikai pastariesiems teko smailus kampas. Drįsčiau pastebėti, kad moterys šiandien, pirma – asmenybės, antra – seksualios būtybės, ir tik trečia – mamos. „Šiaurės Atėnuose“ teko skaityti įdomų komentarą: „iš šiuolaikinės kultūros yra išstumiama religija ir etika, ir motinystė.“ Visuomenės idealas: jaunas, žavus, turtingas. Deja, motinystė šiam idealui priskiriama nėra.
 
Klaidžiodama sudužusios „Stiklo šalies“ šukėmis moteris ieško… Ieško balanso, ieško tikrosios savo vietos… Ieško laimės… Kelių, alternatyvų, klystkelių bus daug. Pasaulis klaidžioja tamsoje, dvasinės krizės tamsoje. Reiks laiko, kol suprasime, ką tiksliai su savimi atnešė modernioji moteris ir kaip toliau keisis jos vaidmuo pasaulyje. Turiu viltį. Aš, vyras, turiu viltį, kad moteris iš dvasinio pasaulio skurdo išbris pirmoji, nes šaltos šukės po jos kojomis neleis jai užmigti bei stums ją pirmyn.
 
Ruslanas Baranovas, 4a kl.
 
Sudužo pasaulis sielon žmogaus atsitrenkęs.
Suskilo į tūkstančius mažų gabalų,
Suskubo kiekvienas sieną statyti,
Suprato vėliau užsidaręs tarp sienų savų.
 
Sudužo žmogus į pasaulį atėjęs,
Nebežinojo iš kur? kas? kodėl?
Išmoko už viską bijoti savęs
Ir net nebeklausė, kodėl.
 
Taip degė vienatvėj šaltoj,
Šviesos ir tamsos kontraste,
Išėjusiems sakė myliu,
O artimui sakė – palauk…
 
Angelas
 
Žavusis mano angele, palikęs kasdienybę,
Tu pas mane sapne ateik,
Ir žėrinčiu žvilgsniu palietęs nykią
Būtį mano, niekad neišeik…
 
Žavusis mano angele, sapne atėjęs,
Viską pataisyk, ką siaubė vėtros, kol tavęs nebuvo,
Skeveldras vėlei vienumon surink,
O tos sunkios žiemos gal niekad ir nebuvo?
 
Žavusis mano angele, tu atsisėsk tada
Šalia – taip tykiai, tykiai,
Taip tyliai tarsiu aš: „sudie – ir myliu jus“.
 
Ruslanas Baranovas, 4a kl.
 
Vandens lašas
 
Vandens lašas nukrito ant skruosto.
Gal tai ašara akį man glosto?
Gal pavasario sraunūs upeliai,
Negerai pasirinko sau kelią?
 
Atsimerkus nušvinta gamta,
Tuoj jau vasara, tuoj pabaiga…
Tuoj vandens lašo tyli gaida,
Sustings ir nutils kaip gruodžio pūga.
 
Bet paskui vėl ir vėl! Upės ledą pralauš…
Bėt paskui vėl ir vėl! Rugpjūčio naktys atauš…
Bet pakui vėl ir vėl! Vandens lašas skaidrus,
Glostys man skruostą, nukris ir pražus…
 
Viktorija Pliust, 12b kl.
 
Nuotraukose:
 
1. Mokykla graži savo sodu, kurį kasmet Rugsėjo 1-ąją vis atnaujina dvyliktos klasės mokiniai
2. Tradicinis kalėdinis poezijos ir muzikos vakaras
3. Lietuvos moksleivių meninio skaitymo konkurso II etapas, organizuotas Juodšilių „Šilo“ gimnazijoje
4. Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio proga organizuotas integruotas muzikos

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra