Juodkrantės Gintaro įlankoje nendrinės skulptūros puikuosis iki lygiadienio

Autorius: Data: 2011-08-17, 09:22 Spausdinti

Baltų skulptorių simpoziume Juodkrantėje, Gintaro įlankos pakrantėje užgimę keturios nendrinės skulptūros visą vasarą džiugina Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojus. Iškeltos vandenyje ant specialiai įtvirtintų kuolų 2011 m. rugsėjo 22 d., per Rudens lygiadienį, skulptūros susitiks su dar viena stichija – ugnimi.

Tokios skulptūrų deginimo akcijos Kuršių nerijoje jau tampa tradicinėmis. Pirma nendrinė skulptūra čia suliepsnojo prieš aštuonerius metus. Skulptūros buvo deginamos ir Juodkrantėje, ir Nidoje. Gintaro įlanka – ypatinga vieta, čia puiki užuovėja, nėra stiprios srovės, taigi skulptūras lengva pastatyti, o atviri vartai į Kuršių marias suteikia vaizdingų rakursų.

Rudens lygiadienis šiai ugnies šventei pasirinktas neatsitiktinai. Tai ypatinga lietuvių kalendorinė šventė, nes rudens lygiadienį žmonės palydi žiemoti iškeliaujančią saulę. Pradeda trumpėti dienos, o naktys ilgėti. Pusę metų saulė keliavusi dangaus skliautu, nešusi šilumą ir gyvybę, pereina į tamsiąją savo kelionės rato pusę. Pasaulį užvaldo tamsa, naktis ir šaltis. Ugnis tampa labai svarbi –dalele dieviško spindėjimo, nepavaldi tamsos jėgoms. Ugnyje sudega visos negandos.

„Šios skulptūros – ugnies meno kūriniai, kurie savo meninę kulminaciją pasieks būtent deginimo metu. Todėl skulptoriai, prieš konstruodami skulptūras, turi gerai apmąstyti, kaip jos bus deginamos, kokia bus ugnies plitimo amplitudė“, – pasakojo Kuršių nerijos nacionalinio parko vyresnioji specialistė informacijai, projekto koordinatorė Kristina Vaičienė. Dažnas skulptorius bando prisitaikyti ir prie vėjo, pavyzdžiui skulptūrą tvirtina ne ant kuolų, o ant plausto, kuris priklausomai nuo vėjo gali pasisukti reikiama kryptimi. Atsisukusi reikiamu rakursu į vėją. Degdama skulptūra turi atrodyti maksimaliai estetiškai. Skulptūrų deginimui jau dvejus metus buvo naudojamas panaudotas maistinis aliejus. Skulptūros apkaišomos jame įmirkytu popieriumi.

Šiais metais skulptorių kūrybinės stovyklos metu Gintaro įlankoje iškilo keturi nendriniai meno kūriniai. Skulptoriai kūrė įkvėpti Kuršių nerijos istorijos bei mitologijos:

Alberto Danilevičiaus kompozicija Gintaro kasėjai“ mini Gintaro įlankos 150-ąsias metines. Lygiai prieš tiek metų buvo įsteigta Stantieno ir Beckerio firma, kuri ėmė kasti gintarą iš marių ir tuo pačiu pradėjo formuoti Gintaro įlanką. Skulptūros aukštis 2,15 m, ilgis 4 m.

Zigmunds Vilnis romantizuota skulptūra „Svajonė“ – tai kuršių burinių valčių prisiminimas, įkūnijantis gilesnę naujų siekių, ėjimo pirmyn, judėjimo ir veržlumo idėją. Aukštis 3 m, ilgis 3 m.

Kęstučio Musteikio skulptūra „Perkūnas“ primena mums senąją baltų mitologiją. Šis dievaitis priklauso baltų dievaičių trejybei, kurią sudaro Perkūnas, Patrimpas ir Pikuolis. Dievaitis Perkūnas labai svarbus tiek lietuvių, tiek ir latvių kultūroje. Tai dangaus ugnies nešėjas ir skelėjas. Jis vaizduojamas stovintis ožio traukiamame vežime. Per Rudens lygiadienį „Perkūnas“ paskutinį kartą sužibs ugnimi, primindamas, kad baigėsi vasaros laikas ir perkūnijos reikės laukti iki pavasario. Skulptūros aukštis 4 m, ilgis 7 m.

Arvydo Ališankos skulptūra „Vaivorykštė“ (aukštis 4,5 m, ilgis 6 m) savo monumentalia ir abstrakčia arkos forma, ne tik grąžina mus į šiuolaikinio meno erdves, bet ir nutiesia tiltą į praeitį, į mitinę realybę, kur atkuriamas dangaus ir žemės, Dievo ir žmogaus ryšys. Šį kelią simboliškai užbaigia vientisas ratas, kurį sudaro arka ir ramią dieną vandenyje matomas jos atspindys.  

Visus maloniai kviečiame į Juodkrantę aplankyti skulptūrų ekspozicijos, o rugsėjo 22 d. vakare dalyvauti jų deginimo akcijoje.

Kuršių nerijos NPD archyvo nuotr.

www.vstt.lt

Nuotraukoje: Zigmunds Vilnis, skulptūra „Svajonė“

Parkai , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra