Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės veikla

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Norėčiau trumpai pristatyti lietuvių bendruomenės Jungtinėje Karalystėje veiklą, pasidalinti mintimis apie bendruomenės problemas ir aktualijas.
Turime kuo pasidžiaugti, bet turime ir rūpesčių.
Pirmieji lietuviai į Jungtinę Karalystę atvyko dar XIX amžiaus viduryje ir XX amžiaus pradžioje, atsiradus didesnėms kolonijoms Škotijoje ir Anglijoje, susijungė į parapijas, organizacijas, draugijas. 1912 metais buvo pastatyta Šv. Kazimiero bažnyčia Londone. Šalia jos įsikūrė svetainė, kuri tebeveikia ir dabar.
Antroji imigrantų banga, atvykusi jau po Antrojo pasaulinio karo, jungėsi prie esamų lietuviškų centrų ir tuometinio Lietuvos pasiuntinio Londone pono K.Balučio iniciatyva 1947 metais įkurta Jungtinės Karalystės lietuvių sąjunga. Narių skaičius augo ir bendruomenės skyrių geografija plėtėsi.
Lietuviai aktyviai dalyvavo įvairiose antikomunistinėse protesto akcijose, renginiuose. Bendruomenė skyrė didelį dėmesį kultūriniam gyvenimui, švietimui. Nuo 1947 metų tebeleidžiamas laikraštis. Tiesa, jo pavadinimas keitėsi kelis kartus, bet jis gyvuoja iki šiol. Tai – „Europos Lietuvis“.
Vidurinėje Anglijoje išliko buvusių Marijonų (dabar lietuvių katalikų bendrijos) namai Nottinghame, ten veikia ir biblioteka. Šiaurinėje Anglijoje yra Manchesterio lietuvių klubas, turintis barą, valgyklą, gyvenamus kambarius. Škotijos lietuviai turi savo kultūros klubą, kuris yra netoli Glazgowo miesto. Patalpos naudojamos lietuviškai mokyklėlei, susirinkimams.
Trečioji imigrantų banga atvyko į Jungtinę Karalystę jau po 1990 metų.Tai galbūt didžiausia skaičiumi lietuvių banga. Atjaunėjus bendruomenei, pasikeitė ir  pačios bendruomenės veikla. Susikūrė nauji skyriai, senieji skyriai išaugo narių skaičiumi. Išaugo Pietų Anglijos ir Londono skyriai, pastaruoju metu įsikūrė naujas skyrius studentų mieste Oxforde.
Du trečdaliai bendruomenės narių yra naujieji imigrantai. Daugiausia jų gyvena Londone ir jo apylinkėse. Manoma, kad Londone yra apie 50–70 tūkstančių lietuvių.
Reali būtinybė – lietuvių kalbos išlaikymo klausimas. Įsikūrė lituanistinės šeštadieninės mokyklos Londone: „Rasa“ ir „Moksliukas“, kurios glaudžiasi Trinity Community centre Rytų Londono patalpose, Šv. Kazimiero parapijos lituanistinė mokykla „Vyturiukas“ veikia parapijos svetainės patalpoje. Mokykla veikia ir Nottinghame. Tai lituanistinė mokykla „Pumpurėlis”, kuri nuomoja Colwick Community centro patalpas.
Lituanistinėse mokyklėlėse mokosi apie 200 vaikų ir jas išlaiko patys tėveliai.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad lietuvių, gyvenančių Jungtinėje Karalystėje, poreikiai radikaliai pasikeitė. Lietuvių kalbai ir kultūrai išlaikyti nebeužteks saviveiklos ir entuziazmo. Reikalinga Lietuvos pagalba, kad lietuvių kalbos mokymas bei kultūros išlaikymas vyktų pagal tam tikrus standartus. Tai bus įmanoma įgyvendinti tik tada, kai bus suprasta, kad ir į Vakarus emigravę lietuviai susiduria su sunkumais norėdami išlaikyti savo tautinį identitetą; kad emigravimas iš laisvos Lietuvos nereiškia, kad tos išvažiavusios šeimos nebenori išlaikyti lietuvybės. Būtina, jog Švietimo ir mokslo ministerija ir Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas profesionaliai išsiaiškintų naujosios emigrantų kartos švietimo poreikius bei įvertintų galimybes ir būdus palaikyti mokyklas, išlaikyti lietuvių kalbą.
Lietuvių bendruomenė yra Britų-Lietuvių sąjungos narė ir efektyviai bendradarbiauja su Baltų taryba, kuri koordinuoja visų trijų Baltijos šalių veiklą.
Žmonės mielai dalyvauja renginiuose, dalyvauja įvairiose kultūrinėse priemonėse, bet jas suorganizuoti tampa labai sunku.
Lietuva neturi Lietuvių namų arba Informacinio kultūrinio centro Londone, nežiūrint į tai, kad vyksta glaudus bendradarbiavimas kultūros, mokslo ir verslo  reikaluose. Tokio centro įkūrimas atvertų puikias galimybes Lietuvos pristatymui, galėtų tapti maža lietuviška oaze šiame svarbiame Europos taške.
Bendruomenė prisideda ir prie skautų judėjimo, kuris vis daugiau ir daugiau pritraukia naujųjų lietuvių.
Londone turime lietuvišką krepšinio klubą-komandą, kuri sėkmingai žaidžia Londono aukščiausioje lygoje.
Turime vaikų dainų ir šokių kolektyvą „Rasa“, parapijos chorą, šokių muzikos ansamblį.
Norėtųsi glaudesnio ryšio su Lietuvos ambasada Londone. Jauni diplomatai nėra aktyvūs lietuviškos bendruomenės gyvenime, neatsako į bendruomenės kvietimus, nenoriai dalyvauja mūsų organizuojamuose priemonėse.
Gegužės 1-oji paženklinta Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungos pradžia yra labai svarbi ir lietuvaičiams Anglijoje.
Atsivėrė puiki galimybė legalizuotis tiems, kurie iki gegužės 1d. dirbo nelegaliai. Tačiau ne visi šia galimybe naudojasi. Daug rūpesčių kelia lietuviai, kurie suvilioti skelbimų lietuviškoje spaudoje ir sumokėję nemažus pinigus firmoms bei firmelėms pagal tuos skelbimus, atvyksta į šalį, o ten pasirodo, išsvajoto darbo nėra. Pasitaiko, jog tokiu būdu atvykusiems nesumokami pinigai už darbą, arba mokama tik pusė minimalaus valandinio atlyginimo. Bendruomenė neturi galimybių apgyvendinti tokių žmonių ir ne visuomet pasiseka padėti.
Norėtųsi paprašyti spaudos atstovų: rašykite apie tokius atvejus, pagarsinkite tas firmas bei firmeles, užsiimančias nelegaliu įdarbinimu.
Jungtinėje Karalystėje sukurta aiški ir labai paprasta sistema: įsidarbinus užsiregistruoji su Home Office ir esi saugomas tos šalies darbo įstatymų. Bet reikia neužmiršti, kad reikalingos nors minimalios anglų kalbos žinios ir pinigai įsikūrimui. Net žemiausio lygio darbas turi savo reikalavimus: reikia sugebėti užpildyti darbo anketą. Atlyginimas mokamas čekiais arba pervedamas tiesiog į banko sąskaitą. Norint atsidaryti banko sąskaitą, reikia turėti gyvenamos vietos apmokėtų patarnavimų sąskaitas, kaip įrodymą, kad oficialiai gyveni tuo adresu, taip pat rekomendaciją – tai gali būti darbdavio raštas ir registracija su Home Office.
Tai dar ne viskas. Kiekvienas dirbantysis privalo turėti Valstybinio draudimo Nr.. Tam reikia užsiregistruoti darbo centre pokalbiui ir laukti nuo 3 savaičių ir daugiau, kol tas pokalbis įvyks ir sulauksite numerio patvirtinimo.
Žodžiu, registracija yra viso labo tik pirminis etapas pakeliui į legalų įsiteisinimą.
Jeigu gegužės–birželio mėnesiais registracija užtrukdavo trumpai: savaitę, dvi, ar tris, tai vasaros pabaigoje šis terminas užsitęsė – išsiuntus užpildytą anketą ir pasą, atsakymo tenka laukti 6-8 savaites. Tokia yra realybė.
D.Britanijos lietuvių bendruomenė egzistuoja daugiau kaip 60 metų, tai organizacija – turinti savo tradicijas ir didelę sukauptą patirtį.
Tad ir naujosios kartos tikslas prisidėti prie bendruomenės ir toliau puoselėti lietuvybę  Didžiojoje Britanijoje.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra