Jubiliejinis XVI ateitininkų kongresas

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

2010 m. rugpjūčio 6–8 d. Vilniuje vyko pagrindinės iškilmės minint ateitininkijos 100-metį. Į jas vedė įvairūs renginiai įvairiuose Lietuvos miestuose, stovykla Berčiūnuose. Aukščiausiasis gal ir neatsitiktinai Suvalkijos krašto dukrą Jadvygą Pšibilskytę-Damušienę (1915 10 29–2010 08 04), ateitininkijos puoselėtoją išeivijoje ir talkininkę, 1997 m. sugrįžusią į Lietuvą, pasišaukė į Amžinybę šio gražaus jubiliejaus renginiuose.
 
Ilgai lauktas ateitininkų 100-mečio jubiliejus užbaigtas trijų dienų Vilniuje vykusiu XVI ateitininkų kongresu.
 
Drįstu teigti, kad ateitininkų jubiliejinį 100-mečiui skirtą kongresą įprasmino Jadvygos Damušienės netektis. Tačiau ateitininkai nepalūžo – jie turėjo puikų ponios Jadvygos pavyzdį – išlikti stipriam gyvenimo netektyse.
 
Maža to, ši skaudi netektis privertė ateitininkus labiau susitelkti ir įgyvendinti tai, apie ką svajojo ponia Jadvyga: ji troško, kad ateitininkai išeitų į viešumą: apie juos būtų plačiai rašoma spaudoje, kalbama radijo bei televizijos laidose; norėjo, kad kongreso programa ir nagrinėjamos temos būtų aktualios. Ji labai norėjo, kad ateitininkų šventėje skambėtų Polikaičių ansamblio iš Amerikos balsai – ir jų balsai darniai ir melodingai aidėjo Filharmonijos salėje. Ponia Jadvyga su didžiule meile ir pagarba visąlaik kalbėjo apie Irenos ir Juozo Polikaičių šeimą, gebėjusią išauginti tokius vaikus, kuriais didžiuojamasi visoje išeivijoje ir, žinoma, Lietuvoje.
 
Visa tai, ko troško p. Jadvyga buvo įgyvendinta su kaupu. Ateitininkų jubiliejinį kongresą transliavo Katalikiška radijo laida, Marijos radijas. Norintieji kongreso eigą galėjo sekti internete. Kongreso metu platinti naujausi katalikiški leidiniai.
 
Lietuvos arkivyskupų ir vyskupų dalyvavimas kongrese liudijo Bažnyčios hierarchų dėmesį katalikiško jaunimo veiklai.
 
Nagrinėtų temų aktualumą liudijo faktas, kad per visas tris dienas užsiėmimuose jaunuolių skaičius nesumažėjo, tad keltos problemos buvo visiems itin svarbios.
 
Ateitininkų kongreso sėkmę lėmė ir išankstiniai ponios Jadvygos Damušinės patarimai renginio organizatoriams susitikimuose jos bute Vilniuje, prieš jai išvykstant į Čikagą. Be to, ponia Jadvyga Damušinė kongresui paaukojo – 4 000 litų.
 
O ateitininkai subtiliai ir skoningai išpuošę Filharmonijos salę, antro aukšto fojė pagarbiai padėjo Jadvygos Damušinės portretą, jį papuošę gėlėmis ir degančia žvake. Šalia ekrane prieš kongreso pradžią ir per visas pertraukas buvo rodomos ponios Jadvygos nuotraukos, liudijančios Jos gyvenimą ir veiklą.
 
Ne iš vieno, artimiau bendravusio su p. Jadvyga, buvo girdėti minčių, kad kongrese buvo jaučiama Jadvygos Damušienės dvasia. Apie ją kalbėta individualiuose susitikimuose, pertraukų metu. Prisiminta, kad ponia Jadvyga visada būdavo pasitempusi, pasipuošusi, vien savo išvaizda kelianti aplinkiniams pagarbą jos asmenybei. Iš tikrųjų ji visiems išliko aristokrate, ją galima palyginti ir su Anglijos karaliene. Tačiau jos didingumas buvo neatsiejamas nuo paprastumo ir kuklumo. Prisimintas jos dėmesys kiekvienam į ją besikreipiančiajam ir didžiulis noras bei pastangos padėti…
 
Jadvygos Damušienės veiklos įvertinimas
 
Jadvyga Damušienė 1944 m. priversta palikti Lietuvą, į ją visiškai sugrįžo 1997 m., kad daugiau jos nebereikėtų palikti. Daugiau nei pusę amžiaus gyvendama išeivijoje paliko ženklių darbų, ugdydama lietuvišką jaunimą: diegdama ne tik reikalingiausias mokslo žinias, bet, svarbiausia, tobulindama ir grynindama vaikų ir jaunimo katalikišką dvasią. Šį darbą ji atliko skaitydama paskaitas įvairiuose kursuose, ypač jaunimo ateitininkų stovykloje „Dainava“, aktualiomis ir opiomis temomis rašydama straipsnius išeivijos spaudoje, o sugrįžus į Lietuvą – čia leidžiamuose laikraščiuose.
 
Jadvyga ir Adolfas (1908 06 16–2003 02 27) Damušiai finansiškai remdami katalikišką veiklą išeivijoje, tęsė ją ir nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje. Gausios jų paramos susilaukė įvairios institucijos, katalikiškos organizacijos, spaudos atstovai, privatūs asmenys. Visus besikreipiančius mielai priimdavo, turėjo kantrybės išklausyti (kad ir pačių nereikšmingiausių niekų), patardavo, paguosdavo. Ypač daug dėmesio skyrė jaunimui – mieliausi buvo ateitininkai: ir Damušių bute jų buvo apstu. Be to, ir patys Damušiai vykdavo į atokiausius kampelius. Dažniausiai vairuotojo pareigas atlikdavo pati Jadvyga. Dar Amerikoje 1950 m. Jadvyga išsilaikė teises ir gavo vairuotojo pažymėjimą; tad neatsitiktinai, jau sugrįžusi į Lietuvą 2005 m. Jadvyga Damušienė buvo paskelbta Vyriausia, 90-metį mininti vairuotoja ir šis rekordas buvo įrašytas į Lietuvos Rekordų knygą.
 
Žodis tartas susitikimuose, konferencijose, simpoziumuose, pasitarimuose, straipsniai spaudoje liudijo šios didžios moters kilnią sielą – viskas jai rūpėjo, dėl visų neteisybių jai skaudėjo širdį ir sielą. Neatsitiktinai žinomas mecenatas dr. prelatas Juozas Prunskis (1907 12 22–2003 04 26) ją yra palyginęs su Katalikų akcijos karaliene, kuri tarsi švyturys šviečia daugeliui savo mokinių.
 
Jadvygos Damušienės plačią katalikišką veiklą įvertino Šventasis Sostas: 1985 metais ji apdovanota ,,La Cruce Pro Ecclesia in Pontifice“.
 
2001 m. jai suteiktas „Giedros“ korporacijos apdovanojimas (žymuo ir premija), skiriamas lietuvei moteriai, ypatingai pasižymėjusiai krikščioniškų idealų tarnyboje.
 
2004 m. pedagogė, ilgametė ateitininkų jaunimo globėja, buvusi Dainavos stovyklos administratorė Jadvyga Damušienė Lietuvos Prezidento buvo apdovanota Vytauto Didžiojo ordino medaliu.
 
2010 m. ateitininkų XVI kongreso metu Jadvyga Damušienė buvo apdovanota specialiu šimtmečio ženklu. Ženklas, gėlės ir žvakė buvo įteiktos jos dukterėčiai Birutei Urbonienei. „Ateities“ žurnalo redaktorės Redos Sopranaitės ir Jadvygos dukterėčios Birutės Urbonienės pasiūlymu bei iniciatyva puokštė ir žvakė buvo nuvežti į Kauno Petrašiūnų kapines ir padėti ant prieš 7 metus į Amžinybę iškeliavusio dr. Adolfo Damušio kapo.
 
Specialūs ateitininkų šimtmečio žymenys nusipelniusiems ateitininkams
 
2010 m. liepos 8 d. ateitininkų federacijos taryba (pirmininkas Petras Kimbrys, sekretorius Gailius Raškinis), ateitininkų valdybos prašymu siekdama išryškinti asmeniško indėlio svarbą, puoselėjant bei skleidžiant ateitininkų idėjas, vertybes ir principus, deramai įvertinti ilgametį ištikimą asmeninį darbą ateitininkijos ir visos visuomenės labui, iškelti įvairiomis charizmomis ir moraliniu autoritetu pasižyminčias asmenybes kaip sektinus pavyzdžius ir paskatas tobulėti visiems ateitininkams siūlo už ypatingus asmeninius nuopelnus specialiais šimtmečio žymenimis apdovanoti aštuonis Ateitininkų federacijos narius: tėvą Vaclovą Aliulį MIC, Petrą Plumpą, Juozą Polikaitį, Laimą ir Joną Šalčius, Vidą Zulonaitę, kun. prof. dr. Arvydą Petrą Žygą, p. Jadvygą Damušienę.
 
Apdovanojimo tekstus perskaitė Vidas Abraitis.
 
Tėvas Vaclovas Aliulis MICbuvo apdovanotas už įkvėptą veiklą kartu su Ateitininkų federacijos garbės pirmininku dr. Vincu Rasteniu ir kitais talkininkais gaivinant ateitininkų organizaciją Lietuvoje, rengiant ateitininkų sendraugių ir katalikiškos visuomenės atstovų konferenciją bei Ateitininkų atkuriamąjį suvažiavimą ir už įžvalgų, taktišką, subtilų dalijimąsi savo jaunatviška dvasia su atsikūrusiais Lietuvos ateitininkais;
 
Petras Plumpa – už nepalaužiamą ateitininkijos principų liudijimą savo asmeninės laisvės kaina, formaliai dar nepriklausant ateitininkijai, ir už ištikimybę tiesai, dinamizmą bei atsidavimą naujajai evangelizacijai tiek asmeninėje veikloje, tiek vadovaujant Ateitininkų federacijos tarybai bei Ateitininkų sendraugių sąjungai;
 
Juozas Polikaitis – už ilgametį vaisingą vadovavimą ne tik išeivijos, bet ir viso pasaulio ateitininkijai, už nuolatinį rūpinimąsi atsikuriančių Lietuvos ateitininkų reikalais ir sunkumais, negailint savo laiko bei jėgų juos sprendžiant ir ieškant sėkmingesnės veiklos formų;
 
Laima ir Jonas Šalčiai – už pasiaukojamą veiklą įvairiose išeivijos bei Lietuvos ateitininkų organizacinėse struktūrose ir dosnią kilniaširdę labdarą remiant ne tik ateitininkų, bet ir daugelį kitų Lietuvos jaunimo švietimo bei kultūros iniciatyvų, padėjusią surasti bei pritraukti ir daugiau šių sričių rėmėjų;
 
Vida Zulonaitė – už nenuilstamą darbuotę nuo pat Lietuvos ateitininkijos atgimimo ištakų visą savo asmeninį gyvenimą aukojant ateitininkijai, buriant bei organizuojant kuopas ir globėjus, vadovaujant „Šviesos“ korporacijai;
 
Kun. prof. dr. Arvydas Petras Žygas, pirmasis atkurtosios Lietuvos Ateitininkų federacijos pirmininkas, iš sovietinio įšalo bundančioje sekuliarizuotoje Lietuvos visuomenėje savo veikla ir asmeniniu pavyzdžiu atskleidęs ateitininką kaip apaštalaujantį pasaulietį ir padaręs didelę įtaką daugeliui mūsų krašto jaunuolių – tiek įsitraukusiems į Ateitininkų federaciją, tiek ir nutolusiems nuo jos, tačiau vaisingai besidarbuojantiems Bažnyčios ir visuomenės labui kitose srityse.
 
Ateitininkų šimtmečio žymuo
 
Jadvyga Damušienė apdovanota „Už ilgametę veiklą globojant ir auklėjant ateitininkus, steigiant ir rengiant „Dainavos“ stovyklą, darniu šeimos gyvenimu ir uoliu talkinimu savo velioniui vyrui Adolfui Damušiui parodant, kaip vaisingai įgyvendinamas šeimiškumo principas“. Apdovanojimą atsiimti buvo pakviesta Jadvygos dukterėčia Birutė Urbonienė.
 
Įteikus apdovanojimą, vyskupas nominantas bažn. t. dr. Gintaras Grušas tarė keletą šiltų žodžių apie ką tik į Amžinybę iškeliavusią Jadvygą. Visi buvusieji Filharmonijos salėje atsistoję pagarbiai klausė ir nuoširdžiai pasimeldė.
 
Jadvygos Damušienės gyvenimas gražus ir prasmingas. Visą save atidavusi Lietuvai, meilę Tėvynei įdiegusi savo vaikams bei vaikaičiams, Viešpaties pakviesta iškeliavo į Amžinybę, kur kartu su Adolfu Damušiu galės melsti Aukščiausiojo globos mūsų kraštui.
 
O mes ją prisiminsime visada pasipuošusią, didingą paprastumu, nenusakomai nuoširdžią – asmenybę, jungiančią daugelio didžių žmonių kilniuosius bruožus.
 
Liutauro Serapino nuotr.
 
Nuotraukose:
 
1. Ateitininkų kongreso dalyviai su Lietuvos Bažnyčios hierarchais. Centre – kardinolas Audrys Juozas Bačkis
2. Kongreso dalyviai Vilniuje prie katedros
3. Šv. Mišios Aušros Vartuose
4. Iš kairės: buvęs federacijos vadas Juozas Polikaitis su žmona Irena (JAV), ambasadorius Vytautas Antanas Dambrava, Vidas Abraitis
 
Voruta. – 2010, rugpj. 21, nr. 16 (706), p. 1, 13.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra