Autorius: Voruta Data: 2018-11-14 , 13:47 Spausdinti

Dalia SAVICKAITĖ, www.voruta.lt

Baigiasi itin reikšmingi Lietuvai metai: Lietuvos valstybės atkūrimo 100-etis; Lietuvos kariuomenės įkūrimo 100-etis; 160 metų Vincui Kudirkai, 130 metų kaip pirmą kartą publikuota V.Kudirkos „Tautiška giesmė“, 99 metai, kaip ji patvirtinta Lietuvos  himnu; Sąjūdžio, sudariusio sąlygas atkurti šalies Nepriklausomybę, gimimo 30-etis ir po to vykę pokyčiai šalyje gyvenusių tautinių mažumų bendruomenių gyvenime ir Krašto apsaugos sistemos kūrime.

Gerbiami buvusios Visagino pasieniečių mokyklos absolventai, Sienos apsaugos tarnybų darbuotojai, besidomintieji šalies istorija, nepraleiskite progos susitikti: laukiame Jūsų lapkričio 16 d. 16 val. Visagino viešosios bibliotekos Meno galerijoje (Sedulinos al. 14/2) kur bus tęsiamas pokalbių ciklas „Per ugnį, vandenį ir varines triūbas“. Šį kartą susitiksime su dokumentalistu Eugenijumi Ostašenkovu ir aptarsime jo specialiai šiam susitikimui suskubtą paruošti premjerą „Apie Rytų Lietuvos pasienį būtuoju laiku“.

Eugenijus Ostašenkovas – kino dokumentalistas, šiemet minintis savo kūrybinės veiklos 50-etį. Maloni likimo dovana, kad reikšminga jo kūrybinio gyvenimo data sutampa su žymiomis Gimtos šalies datomis, kad dalis aukščiau minimų šalies gyvavimo aspektų yra atspindėta E.Ostašenkovo darbuose.

Eugenijus gimė 1954 m. Šiauliuose, dabar gyvena Vilniuje, mamos giminės šaknis randa netolimame Ignalinos rajono Linkmenų kaime. Nuo jaunystės darbavosi su kino kamera, fotografavo, publikavo foto darbus. 1972 m. įstojo Sąjunginį kinematografijos institutą, Kino operatorių neakivaizdinį skyrių, dirbo Lietuvos kino mėgėjų draugijos studijoje. 1975 m. grįžo iš tarnybos armijoje ir pradėjo dirbti Lietuvos kino studijoje, filmavo su daugeliu Lietuvos dokumentikos režisierių. 1980 m. apgynė diplominį darbą, 1988 m. pradėjo filmų autoriaus, režisieriaus, operatoriaus karjerą. Turi sukaupęs daug filmuotos ir fotografuotos medžiagos apie Rytų Lietuvos ir kitų regionų renginius bei atskirus žmones. Kuria pažintinius, mokomuosius, reprezentatyvius ir kt. filmus. E.Ostašenkovo filmuose ir aktualijos: įvykiai armijoje po Sausio 13-osios, Krašto apsaugos sistemos kūrimasis, stojimas į Europos Sąjungą, kitataučių gyvenimas šalyje. Žinomiausi jo darbai: „Kariavom…“, „Kitas krantas“ (apie pokarį), „Tik tas yra didis…“ (apie V.Kudirką), „Saugomos teritorijos“, „Kol saulė saugo mus…“ (apie saugomų teritorijų reikšmę), filmai apie miškininkus „Miškas ir žmogus“ (Vilniaus urėdija), „Medžiais šlamanti praeitis“ (Valkininkų urėdija), Girionių, Ignalinos, Jonavos, Kretingos, Šilutės, Švenčionėlių miškininkus. Gamtosaugos temą pristato filmai „Ežeras ir žmogus“, „Aukštumala atgyja“.

Dokumentikos kūrėjas yra daug filmavęs ir Visagine. Atėję į susitikimą su Eugenijumi Ostašenkovu galės išgirsti prisiminimus apie jo filmuotą laikmetį, sutiktus žmones, problemų sprendimų paieškos būdus ir … kūrėjo gyvenimą besikeičiančių vertybių sąlygomis. Specialiai šiam susitikimui autorius suskubo paruošti ir premjerą: „Apie Rytų Lietuvos pasienį būtuoju laiku“. 36 minučių trukmės filme – 1992-2017 m. įvykiai. Šis kino pasakojimas, skirtas peržiūrai ir aptarimui šiame renginyje, pristato įvairiais laikmečiais Rytų Lietuvos pasienyje filmuotą medžiagą. Pirmiausia filme pateikiama trumpa Lietuvos rytinio pasienio atsiradimo 1920 m. ir jo ribų kitimo apžvalga. Po to pasakojama apie 1990 m. atkurtos Nepriklausomos Lietuvos Ignalinos pasienio rinktinės kontroliuojamą sienos su Baltarusija ruožą. Susirinkusiems bus sukurta galimybė pakeliauti po vis atsinaujinančius pasienio praėjimo postus Adutiškio, Tverečiaus, Švenčionių,Visagino ir Rimšės pasienio užkardose, pabūti pasieniečių šventėse. Filme matysime Visagino pasienio mokyklos kūrimosi pradžią sovietų armijos paliktose apleistose patalpose ir jau po keliolikos metų filmuotą Visagino miesto vadovų iškilmingą diplomų įteikimą mokyklos absolventams miesto aikštėje.

Lietuvos pasienio 85 metinių minėjime Ignalinos pasieniečiai, vedini pulkininko Vlado Beržansko  žygiavo Vilniaus gatvėmis, juos sveikino LR Prezidentas, pirmasis Visagino garbės pilietis Algirdas Brazauskas. Kai kurie pasieniečiai buvo apdovanoti.

2005 m. pavasarį trijų valstybių pasienių sankirtoje, inicijavus Vl. Beržanskui, buvo švenčiamos stojimo į Europos Sąjungą metinės, o 2005 m. vasarą Lietuvos pasienio 85-io metų jubiliejų vainikavo namuose uniformas palikusių pasieniečių linksmybės Miškiniškėje. Filmas skirtas jo herojams priminti kai kuriuos jau blankstančius jų gyvenimo momentus ir palikti juos istorijai –  virtualioje erdvėje, ten, kur, galimai, egzistuoja amžinybė.

Susidomėjimą būsimu renginiu jau išreiškė daugelis tų, kurie patys kūrė šalies krašto apsaugos sistemą, pvz. Vl. Beržanskas, A.Grabažis, V. Urbonas, kiti vadai ir kariai bei tautinių mažumų bendruomenės, kurioms įdomu sužinoti autentiškas tautiečių nuotaikas paskelbus atgautą nepriklausomybę. Šie dalykai turėtų būti įdomūs ne tik juose tiesiogiai dalyvavusiems, bet ir mokytojams, istorikams, kraštotyrininkams, moksleiviams, skautams, kurie ruošiasi Tėvynės gynybai.  Autorius minėjo, kad filme matysime ir jam tekusią laimę – nufilmuotą Visagino miesto (tuomet jis buvo Ignalinos rajone…)  kertinio akmens atidengimo ceremoniją.

Pilnesnį Eugenijaus Ostašenkovo kūrybos vaizdą padės susidaryti ir kiti jo kino dokumentikos darbai, kuriuose fiksuoti šių metų Lietuvai aktualios datos ir reiškiniai. 1988 m. – Sąjūdžio metų – rudenį, artėjant dr. Vinco Kudirkos 130 gimimo metinėms, Lietuvos kino studijoje buvo pradėtas kurti pirmas istorijoje kino žurnalas „Tarybų Lietuva“ apie   Lietuvos valstybingumo ideologą V. Kudirką. Tai buvo vienas iš tų pirmųjų kino žurnalų, kurie buvo rodomi jau „Lietuvos kronikos“ pavadinimu: „Lietuvos Kronika“  1989 m.  /Vincas Kudirka/10 min.; „Lietuvos kronika“   1991 m.  /Po 1991 m. sausio 13 d. „Kitoje barikadų pusėje“/ 10min.; „Lietuvos kronika“   1992 m. /Apie Lietuvos tautinių mažumų bendrijas/ 10 min.

Kariuomenė Savickaitė Dalia Dalia Savickaitė, Eugenijus Ostašenkovas, Sienos apsaugos tarnyba, Visagino pasieniečių mokykla, Visagino viešoji biblioteka