Jubiliejinėje „Vilnijos“ draugijos konferencijoje kalbėta apie vardų ir pavardžių rašybą ir „Tautinių mažumų įstatymą“

Autorius: Data: 2014-03-01, 11:09 Spausdinti

Jubiliejinėje „Vilnijos“ draugijos konferencijoje kalbėta apie vardų ir pavardžių rašybą ir „Tautinių mažumų įstatymą“

 

Virginija MAKSVYTYTĖ, Kaunas

Vilnijos“ draugija vasario mėnesį surengė dviejų dalių konferenciją „Vasario 16-osios ir Kovo 11-ios aktai. Ar patinka jie valdančiajai koalicijai?“, skirtą spręsti iškilusias problemas Vilniaus krašte. Joje buvo nagrinėjami susiję klausimai su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) ir jos lyderio V. Tamoševskio veikla nukreipta prieš Lietuvos Respublikos valstybingumą. Pirmoji konferencijos dalis jau vyko Vilniuje vasario 20 d. Nuo tos dienos, kai įsikūrė „Vilnijos“ draugija prabėgo 25 metai, todėl vasario 22 dieną Kauno miesto savivaldybėje įvyko, kaip patys konferencijos dalyviai įvardino, jubiliejinė „Vilnijos“ draugijos konferencija, kurioje apžvelgta draugijos veikla ir iškelti dešimt klausimų susijusių su valstybingumo palaikymu Vilniaus krašte. Į juos bandė atsakyti ir savo pranešimus skaitė „Vilnijos“ draugijos Šalčininkų skyriaus pirmininkas Alfonsas Petrukevičius, Seimo narys Rytas Kupčinskas, Tautininkų sąjungos strateginio komiteto pirmininkas Gintaras Songaila, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas, kalbininkas dr. Kazimieras Garšva, VDU Letonikos centro vadovas, baltistas Alvydas Butkus. Susitikime daugiausia kalbėta apie vardų ir pavardžių rašybą bei „Tautinių mažumų įstatymą“. Pasibaigus konferencijai vyko diskusija. Šventės proga savo dainomis pasveikino vyrų patriotinių dainų ansamblis „Karužė“.

Dėmesio centre vardų ir pavardžių rašyba ir „Tautinių mažumų įstatymas“

Pasak „Vilnijos“ draugijos atstovų, nesiskaitymas su Lietuvos Respublikos įstatymais bei mūsų valstybės šmeižtas įvairiose užsienio žiniasklaidos priemonėse negali būti nepastebėti, nes tai pavojinga pačiam Lietuvos valstybingumui, todėl sprendžiant švietimo, kultūros, kalbos klausimus reikia neperžengti tam tikrų ribų. Šiuo metu Lietuvos politikams trūksta politinės valios, kad LLRA būtų pašalinta iš valdančiosios koalicijos. Tai patvirtino ir Tautininkų sąjungos strateginio komiteto pirmininkas, „Vilnijos“ draugijos narys ir steigėjas G. Songaila, kurio nuomone išsikelti „Vilnijos“ draugijos klausimai visada liks retoriniai, nes valdančioji koalicija ir anksčiau buvusi valdžia neturi pakankamai valios spręsti problemas Vilniaus krašte. Lietuvių kalbai tai pat kyla reali grėsmė. Prieš keletą savaičių vykusiame Konstitucinio teismo posėdyje, kuriame buvo iškeltas Teisingumo ministro klausimas, ar turi teisę Valstybinė lietuvių kalbos komisija teikti išvadas vyriausybei net tokiu atveju, jei jos prieštarauja konstitucijai. Lietuvių kalbos komisija jau prieš tai atsisakė teikti savo tokias išvadas. Tokiu atveju Konstitucinis teismas gali visiškai neatsižvelgdamas į kalbininkų nuomonę daryti savo sprendimus kalbos klausimais Vilniaus krašte.

G. Songaila tai pat netiki, kad bus priimtas „Tautinių mažumų įstatymas“, juolab, kad artėja Kovo 11-oji, kurios metu išaugs susidomėjimas problemomis Vilniaus krašte ir nepasitenkinimas V. Tamoševskio ir LLRA veikla. Priėmus šį įstatymą, būtų izoliuojamas Vilniaus kraštas, kiltų grėsmė teritoriniam vientisumui, būtų supriešinami Lietuvos respublikos piliečiai, o rusakalbiai Estijos ir Latvijos gyventojai galėtų reikalauti to paties savo valstybėse. Šis įstatymas būtų patogus tik lenkams, bet ne kitoms tautinėms mažumoms.

Trūksta partijų palaikymo, iškraipoma istorinė tiesa

Vilnijos“ draugijos konferencijos metu pasisakęs jos pirmininkas, kalbininkas dr. K. Garšva pabrėžė, kad nei viena šiandieninė partija nesirūpina Vilniaus krašto problemomis. Visuomenė yra per mažai informuojama šiuo klausimu, net parašų dėl vardų ir pavardžių rašybos surinkta nepakankamai, todėl pirmiausia K. Garšva kvietė pasirašyti tuos žmones, kurie to padaryti dar nesuspėjo.

Jeigu vietoj valstybinės lietuvių kalbos Vilniuje bus įvedama lenkų, tuos rajonus valdo LLRA, tai juokiuosi, kai kažkas nesupranta, kad nieko blogo nebus“ – konferencijos metu susirūpinimo dėl Vilniaus krašto neslėpė K. Garšva.

Anot K. Garšvos, LLRA vedama V. Tamoševskio remiasi iškraipytais, neautentiškais vietovardžių rašmenimis, kurie egzistavo carinėje Rusijoje ar kitomis istorinėmis aplinkybėmis ir reikalauja, kad tokie rašmenys egzistuotų ir šiandien. „Vilnijos“ draugija yra parengusi raštus dėl vardų ir pavardžių rašybos bei „Tautinių mažumų įstatymo“. Šiuo metu yra ieškomi mokslininkai, kurie padėtų parengti dar vieną raštą Lietuvos Respublikos prezidentei, Ministrui pirmininkui ir atskleistų V. Tamoševskio lietuviškų vietovardžių interpretacijas.

Sąsajos su rusų aljansu

Vilnijos“ draugijos jubiliejinėje konferencijoje dalyvavo ir VDU Letonikos centro vadovas, baltistas A. Butkus, kurio nuomone reikia nepamiršti ir tam tikrų šiuo metu nutylimų faktų. A. Butkaus teigimu, LLRA negali egzistuoti viena be Lietuvos rusų pagalbos, sąjungos su rusų aljansu.

Tokiu būdu kuriamas neigiamas Lenkijos įvaizdis, kadangi rusų aljansas yra Maskvos įrankis Lietuvoje. Lenkija apie tai nutyli, jai svarbiausia, kad būtų griaunama Lietuva iš vidaus bet kokiomis priemonėmis. V. Tamoševskio partija labai intensyviai ieško kontaktų su Latvijos ne lenkais, bet rusais. Tai dar viena jų yda, kurią reikia viešinti“ – konferencijos metu kalbėjo A. Butkus.

VDU Letonikos centro vadovo nuomone galimas politinis scenarijus, kurio pabaigoje bus sukurta bendra slavakalbė autonomija Baltijos šalyse, aprėpianti Lietuvą, Latviją ir Estiją. Kaip parodė įvykiai Ukrainoje, toks scenarijus būtų palankus Lenkijai. A. Tamoševskio atstovai jau dabar erzina Lietuvos, Latvijos visuomenę, nes priimtas „Tautinių mažumų įstatymas“ provokuotų Latvijos piliečius. Ten gyvenantys rusai gali pareikalauti panašių teisių kaip ir Lietuvoje.

A. Butkus tai pat minėjo, kad VDU šiuo metu ruošiama prolenkiška visuomenė, nes šiuolaikinio Lietuvos tapsmo paskaitose, privalomose visiems studentams, Lietuva jau dabar pristatoma ne Baltijos šalimi, o vidurio ir rytų Europos kraštu, mat per paskutinius dvidešimt metų Latvija ir Estija nutolo nuo Lietuvos.

Priimta rezoliuzija

Vasario 22-ąją, „Vilnijos“ draugijos konferencijos metu, buvo priimta rezoliucija, kurioje buvo konstatuotas faktas, jog per atkurtos Lietuvos valstybės metus Rytų Lietuvos rajonai taip ir neintegruoti į bendrą Lietuvos Respubliką, o LLRA vadovai pasinaudodami Lietuvos vyriausybių abejingumu ir nuolaidumu toliau gilina Rytų Lietuvos rajonų atskirtį, kursto tautinę nesantaiką, šmeižia Lietuvą tarptautiniu mastu ir siekia teritorinės autonomijos. Rezolicijos rengėjai įvertino tai kaip grėsmę Lietuvos teritoriniam vientisumui, todėl ginant Lietuvos interesus ir Konstituciją rezoliucijoje pareikalavo:

  1. Atmesti antikonstitucinį, tik lenkų tautinei bendrijai privilegijas teikiantį Tautinių mažumų įstatymo projektą.

  2. Parengti tokį Tautinių mažumų įstatymą, kuris patenkintų visų tautinių bendrijų ir mažumų interesus.

  3. Neleisti LLRA vadovams šmeižti Lietuvos, kurstyti tautinės nesantaikos ir patraukti juos už tai atsakomybėn pagal galiojančius įstatymus.

  4. Nežadėti Lenkijos politikams, kad Lietuva priims Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančius įstatymus, ir neleisti jiems kištis į Lietuvos vidaus reikalus.

 

 

Nuotraukose:

 

  1. Vilnijos“ draugijos pirmininkas, kalbininkas dr. Kazimieras Garšva

  2. Vyrų patriotinių dainų ansamblis „Karužė“

  3. VDU Letonikos cenrtro vadovas, baltistas Alvydas Butkus

 

 

 

Lietuva - Lenkija , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra