Jubiliejais paženklinta Bitėnų vasara

Autorius: Data: 2012-08-23, 11:40 Spausdinti

Jubiliejais paženklinta Bitėnų vasara

Eugenijus SKIPITIS, Bitėnai, Pagėgių sav.

Vasaros pabaigoje į kaimus užsukančios šventės kvepia medumi, atlaidais arba progomis. Bitėnų kaimo vasara paženklinta jubiliejais. Čia nuleista 20-osios Vydūno draugijos stovyklos vėliava, atšvęstos Amžinosios Rambyno kalno knygos 10-mečio sugrįžtuvės.

1992 metų vasarą įvyko pirmoji Vydūno draugijos stovykla. Stovyklaudami Bitėnuose vydūniečiai daug dėmesio skyrė Vydūno dvasinio palikimo išsaugojimui, jo kūrybos propagavimui. Vydūniečių stovyklos neatsiejamos nuo Šilutės ir Klaipėdos krašto kultūrinio gyvenimo. Draugijos nariai vadovaujami dabartinio jos garbės pirmininko dr. Vacio Bagdonavičiaus nekartą lankėsi Tilžėje, Kintų Vydūno centre, susitiko su Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos skaitytojais, kuriems pristatė naujai išleistas Vydūno knygas, savo kūrybą.

Nuo 1992 iki 2006 metų draugijos stovyklose vydūniečiai didžiąją laiko dalį skyrė Bitėnų kapinaičių tvarkymui. Jų darbu ir rūpesčiu pastatyti architektų dr. Martyno ir Marijos Purvinų suprojektuoti kapinių vartai, kapinaitės aptvertos dailia medine tvorele. Dažnas stovyklautojų svečias buvo šviesaus atminimo šilutiškis, Vydūno draugijos garbės narys, Julius Balčiauskas. Jo išaugintais dekoratyviniais augalais papuoštos Bitėnų kapinaitės, apsodinti Vydūno, Martyno Jankaus, Valterio Kristupo Banaičio kapai.

Svečiai ir susitikimai

Stovyklautojų gyvenimą pagyvina susitikimai su Vydūno krikšto dukra Gražbyle Venslauskaite.

Šiauliuose gyvenanti garbaus amžiaus moteris, šiemet atšventusi 100 metų jubiliejų, dar randa savyje sveikatos atvykti į Bitėnus. Dažnas stovyklautojų svečias knygotyrininkas prof. Domas Kaunas, Mažosios Lietuvos paveikslų sodo pleneruose kuriantys dailininkai. Sunku įsivaizduoti stovyklautojų gyvenimą be Eirimo Veličkos kanklių ir jo dainų, Dianos ir Gintauto Stungurių nuotraukų ir filmų. Pernai kaip garbės svečias stovykloje lankėsi šilutiškis Saulius Sodonis, kuris su vydūniečiais pasidalino prisiminimais apie Sąjūdžio metų kultūrinį gyvenimą Šilutėje. Vydūniečių stovykloje viešėjo Latvijos Rericho draugijos vicepirmininkė Ingrida Raudsepe su bendraminčiais. Tad šiemetinėje stovykloje vėl girdėti latviška šneka.

2011 m. 19-osios stovyklos metu įvyko Vydūno draugijos suvažiavimas. Buvo išrinktas naujas draugijos pirmininkas. Juo tapo Rima Palijanskaitė. Jos pavaduotoju buvo išrinktas kaunietis medikas Tomas Stanikas. Ilgametis Vydūno draugijos pirmininkas V. Bagdonavičius tapo Vydūno draugijos Garbės pirmininku. Šių metų pavasarį Vokietijos ambasadoje Vilniuje įvyko Vydūno draugijos atstovų susitikimas su jos kancleriu, pirmuoju sekretoriumi Friedrichu Wilhelmu Nehlu dėl Vydūno atminimo įamžinimo. Šiame Vokietijos mieste Vydūnas po karo gyveno, buvo palaidotas.

Ambasados kanclerio teigimu, šis klausimas buvo sprendžiamas sklandžiai ir visiškai nesudėtingai. Miesto meras Raineris Helleris nedvejodamas remia buvusio miesto piliečio (1946-1953) dr. Vilhelmo Storosto-Vydūno pagerbimą. Memorialinę lentą nutarta atidengti ne privačiame Vydūno name Moltkės g. 36, o prie namo Viesenstrasė g. 5, kuriame 1946 metais buvo įkurdinti karo pabėgėliai iš Lietuvos. Apie tai kalbėjo ir iš Detmoldo pas stovyklautojus atvykęs kunigas dr. Miroslavas Danys.

Kunigas M. Danys Vydūno gyvenimu ir kūryba susidomėjo visiškai atsitiktinai. 1991 m., rengiantis Vydūno palaikų perlaidojimui, Detmoldo miesto valdžios prašymu, jam teko su palaikų pervežimu susijusius dokumentus versti į lenkų kalbą. Nuo to laiko kunigas dažnai lankosi Lietuvoje, turi draugų ir pažįstamų Biržuose. Anot jo, jam atrodo, kad prieš keliolika metų ant Rambyno kalno netgi yra grybavęs. Kartu su kun. M. Daniu vydūniečių stovykloje lankėsi Detmolde gyvenanti viešųjų ryšių specialistė Petra Schoröder-Heiddrich.

Šilutės F. Bajoraičio bibliotekoje įvyks draugijos išleistų naujausių Vydūno knygų pristatymas ir pokalbiai apie mąstytoją. Vydūno draugijos nariams buvo įdomu išgirsti šilutiškio pedagogo Marcelino Ignatavičiaus prisiminimus apie tai, kaip jis 1938 m. Raseinių gimnazijoje turėjo progą sutikti Vydūną.

Jubiliejinė Vydūno draugijos stovyklos vėliava Bitėnuose plevėsavo iki rugpjūčio 14 d. Per tą laiką stovyklautojai dalyvavo seminaruose-diskusijose, keliavo Vydūno ir jo protėvių takais, dalyvavo „Sueigoje pas Martyną Jankų“.

Dailės, muzikos ir prisiminimų šventė

2012 m. rugpjūčio 15-ąją – Žolinės dieną – Martyno Jankaus muziejuje įvyko tradicinė „Sueiga pas Martyną Jankų Bitėnuose“. Ji prasidėjo M. Jankaus ir kitų Bitėnuose palaidotų krašto gyventoju pagerbimu. Renginį vedė šilutiškė Ingrida Jokšienė. Jos lūpomis ištarti prasmingi žodžiai visą popietę šildė žmonių atmintį.

Po to „Sueigos pas Martyną Jankų Bitėnuose“ dalyviai vyko į šalia muziejaus esančią, M. Jankaus laikus menančią, daržinę, kurioje klausėsi Vilniaus universiteto profesoriaus habil. dr. Domo Kauno pranešimo apie netikėtai atrastą „Aušros“ („Auszros“) archyvą.

Kaunietis vairuotojas Pranas Matijošius vieną dieną buvo paprašytas padėti tetai gyvenančiai Kauno centre. Po mediniame jos name kilusio gaisro reikėjo remonto. Šiukšlėms išvežti moteris pasikvietė giminaitį. Ardant apdegusį namo stogą po kiemą staiga pasklido popieriai. Talkininkai juos jau ruošėsi išmesti į mašiną, tačiau P. Matijošius, pakėlęs lapus nuo žemės, pamatė, kad tai laiškai ir atvirlaiškiai adresuoti Martynui Jankui. Laiškai buvo datuoti 1883-1887 ir vėlesniais metais, siųsti iš Rygos, Varšuvos, Prahos, Sankt Peterburgo, Maskvos, Odesos, kitų Rusijos imperijos miestų, taip pat Bulgarijos, Norvegijos, Amerikos. Vyras surinko tuos popierius ir parsivežęs namo juos atidžiau patyrinėjo. Padedant vyresniajai dukrai Laurai, panaršė po internetą kur rado M. Jankaus muziejaus Bitėnuose svetainę. Joje aptiko šio muziejaus steigimo iniciatorių, tarp jų ir prof. D. Kauno, pavardę. Rasti VU profesoriaus telefoną buvo nesunku. Archyvą išgelbėjęs P. Matijošius sutiko radinį perduoti mokslininkui.

Gavus Amerikoje gyvenančių lietuvių paramą, dokumentai buvo nuskenuoti bei dešifruoti ir  2011 m. išleisti atskiru leidiniu „Auszros“ archyvas: Martyno Jankaus rinkinys“ (sudarytojai ir parengėjai: prof. habil. dr. Domas Kaunas ir Audronė Matijošienė). „Aušros“ („Auszros“) archyve esanti informacija bus prieinama ateities kartoms, pasitarnaus kaip svarbus lietuvių tautinio atgimimo pažinimo šaltinis.

Po pranešimo susirinkusiems buvo pristatytas į Bitėnus atvykęs archyvo atradėjas P. Matijošius su dukromis Laura ir Živile. Jo garbei Bitėnuose – pasodintas ąžuoliukas.

Šiemet sukako 10 metų, kai tuometinio Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojo, dabar Seimo nario Kęsto Komskio ir verslininko Ričardo Savicko lėšomis buvo pagaminta „Amžinosios Rambyno kalno knygos“ kopiją. Knygos originalas saugomas Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, retų leidinių skyriuje.

Apie idėjos realizavimą papasakojo tuometinė muziejaus direktorė Giedrė Skipitienė ir daug pastangų pareikalavusį projektą įgyvendinusi vilnietė dailininkė Dalia Marija Šaulauskaitė. Pagaminti knygą buvo nelengva. Sėkmingai atliktas darbas, net ir po 10 metų, teikia džiaugsmą.

„Amžinoji Rambyno kalno knyga“ šiuo metu yra sunkiausia ir, ko gero, didžiausia rankų darbo knyga Lietuvoje.

Pasidžiaugus unikalios knygos jubiliejumi, sueigos dalyviams buvo pristatytas restauruotas dvikalbis Pagėgių apskrities žemėlapis. Jį nuo sunaikinimo išgelbėjo istorijos mokytojas Robertas Maziliauskas. Pagėgių apskritis kaip administracinis darinys egzistavo 1920-1939 bei 1944-1950 metais. Šis svarbus dokumentas, tikėkime, užims svarbią naujai planuojamoje muziejaus ekspozicijoje. Apie tokius ketinimus šventės metu pašnibždomis prasitarė muziejaus direktorė Liuda Burzdžiuvienė.

Bitėnuose toliau tęsiama vasaros plenerų tradicija. Jaunųjų ir profesionalių dailininkų plenerą remia K. Komskio paramos ir labdaros fondas. Jau kelintus metus jaunųjų dailininkų plenerams vadovauja šilutiškis dailininkas Aurimas Liekis. Šių metų plenere dalyvavo moksleivės iš Šilutės, Tauragės ir Pagėgių mokyklų.

Mažosios Lietuvos paveikslų sodas pasipildė naujais profesionalių dailininkų paveikslais. Savo darbus „Mažosios Lietuvos paveikslų sodui“ padovanojo vilnietė Kristina Norvilaitė, jurbarkiškė Rasa Grybaitė, klaipėdiečiai Rolandas Mačius ir Algirdas Vadoklis.

Sueigą pas Martyną Jankų Bitėnuose vainikavo kamerinės muzikos ansamblio „Vilniaus arsenalas“ (vadovas, altistas Rolandas Romoslauskas) koncertas.

Šventėje dalyvavo klaipėdietė, M. Jankaus vaikaitė Eva Jankutė-Gerolą, kuriai šventės organizatoriai taip ir nerado reikalo suteikti žodžio. Gerokai iš toliau, iš Venesuelos, atvykęs lietuvis Tadas Garšva rado progą pakviesti šventes dalyvius: „mylėti Lietuva su širdžia“.

Autoriaus nuotr.

Nuotraukos:

1. Vydūno draugijos nariai ruošiasi stovyklos vėliavos pakėlimui Bitėnuose

2. Kunigas dr. M. Danys (centre) ir viešųjų ryšių specialistė P. Schoröder-Heiddrich prie Vydūno kapo Bitėnuose

3. Vydūno draugijos nariai prie F. Bajoraičio bibliotekos Šilutėje

4. Prie Bitėnų kapinaičių sueigos dalyvius pasitiko kaimo atminties saugotojas K. Žemgulis ir M. Jankaus vaikaitė E. Jankutė

5. Iš kairės: „Aušros“ („Auszros“) archyvo išsaugotojai P. Matijošius ir prof. D. Kaunas

6. Amžinosios Rambyno kalno knygos dailininkė D. M. Šaulauskaitė

7. Jaunųjų dailininkų plenero dalyviai, vadovai ir mecenatas K. Komskis (viduryje)

8. Pagėgių apskrities žemėlapio atradėjas R. Maziliauskas

9. Mažosios Lietuvos paveikslų sodui savo darbą padovanojo jurbarkiškė R. Grybaitė

10. Sueigos dalyviams koncertavo kamerinės muzikos ansamblis „Vilniaus arsenalas“

Voruta. – 2012, rug. 1, nr. 18 (756), p. 1-2.

Mažoji Lietuva , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra