„Jotvingių kraštas“ vėl svečiavosi Vilniuje

Autorius: Voruta Data: 2016-05-30 , 12:59 Spausdinti

Prieš keletą savaičių, gegužės 11 d., „Jotvingių kraštas“ vėl svečiavosi Vilniaus Signatarų namuose. Tądien čia buvo pristatyti Punske leidžiamo istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum – Jotvingių kraštas“ VI ir VII tomai.

Renginyje dalyvavo Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo programų vadovė Dalia Marija Valančiūtė, buvęs ilgametis Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo direktorius Mykolas Karčiauskas, žurnalistas Algimantas Patašius, „Jotvingių krašto“ metraščio vyr. redaktorius Sigitas Birgelis, lituanistas, visuomenininkas Algis Uzdila, signataras, diplomatas Vidmantas Povilionis, Varšuvos universiteto dėstytoja dr. Nijolė Birgelienė, vienas metraščio autorių Kęstutis Subačius ir kt. Koncertavo Veronika Povilionienė.

Renginio pradžioje buvo prisiminti ir minute tylos pagerbti į Anapilį iškeliavę „Jotvingių krašto“ autoriai ir rėmėjai: Romualdas Ozolas, Algirdas Patackas bei Stasys Stacevičius. „Jotvingių krašto“ metraščio vyr. redaktorius Sigitas Birgelis kalbėjo, kad žmonės, nežinantys savo istorijos, yra kaip maži vaikai, kurie blaškosi ir nežino, kur eiti, arba kaip nendrės, kurias taip lengva pažeisti ir nulaužti. Istorija primena praeities įvykius, be kurių nesuprastume, kas vyksta šiandien, nemokėtume orientuotis praeities ir dabarties įvykių labirintuose. Istorija yra palaimintas žinojimas, kuris mums teikia žmogiškąjį orumą, savigarbą, pasitikėjimą savim. „Jotvingių krašto“ metraštis yra skirtas ne tik dingusiems amžių verpetuose seniesiems šio krašto gyventojams – jotvingiams, bet ir mums, kurie iš savo krašto garbingos praeities sau stiprybės semiamės.

Buvęs ilgametis Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo direktorius Mykolas Karčiauskas, pristatydamas metraštį, kalbėjo: „Signatarų namai Vilniuje tapo šviesiu prieglobsčiu Punske leidžiamam Lietuvos istorijos metraščiui „Jotvingių kraštas“. 2015 metais leidinys nebuvo pristatytas šiuose namuose. Tie, kurie domisi šiuo metraščiu, kurie aktyviai dalyvauja programinės tarybos veikloje, bendradarbiauja, pajuto skaudžią tuštumą, tarytum kažkas iškrito iš kasdienybės į nebūtį. Šią klaidą bandome atitaisyti šiandien, gegužės 11 d., pristatydami kartu šeštą ir septintą numerius.

(…) Mes negalime pamiršti tų, kurie nuo pat pradžių šį metraštį rėmė. Tai programinės tarybos nariai: prof. akad. Zigmas Zinkevičius, prof. Grzegorz Białuński, dr. Bronius Makauskas ir istorikas Petras Maksimavičius, Elvyra Biliūtė-Aleknavičienė, dr. Artūras Rukas Daujotis, Kęstutis Subačius ir kt. Vyr. redaktoriaus pareigas prisiėmė Sigitas Birgelis. Jam talkina Juozas Sigitas Paransevičius, redaktorė Nijolė Birgelienė, korektorė Birutė Burdinaitė. (…) Su pirmuoju istorijos paveldo metraščiu „Jotvingių kraštas“ pažvelgė į istoriją smalsiai kaip vaikai ir atsakingai – kaip jos tyrėjai, įsitikinę, kad reikia vėl ir vėl patirti, išgyventi protu ir širdimi praeities įvykius.

(…)  Jotvingių kraštas mums primena tai, kas brangiausia ir skaudžiausia.

Versdami metraščio puslapius tarsi užsidarome mistiškoje mokyklos klasėje, kartojamės užduotas tėvų ir protėvių pamokas, kurias turėtume sąžiningai perduoti ateinantiems. Kaip neprisiminti pirmajame tome išspausdintos vieno iš Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo sąjūdžio ideologų, konstitucinės teisės mokslo kūrėjo prof. Mykolo Riomerio pastabos, jo dienoraštyje užrašytos 1920 metų lapkritį: „(…) Skaudu yra kartais žiūrėti į vienalypės sielos žmogų, kaip luitas lietuviškos rasės, ir klaikių lenkų-lietuvių nesantaikos bangų sudvejintą jo gyvenimą. Šis žmogus stengiasi puoselėti viltį ir suderinti sau tai, kas gaivališkai byra ir viens kitam priešpasistato. Veikiausiai yra čia Kasakaičio kažkiek bendra su manimi, tik jis išgyvena tai ryškiau ir skausmingiau. Lenkiškoje aplinkoje stengiasi jis kalbėti Adomo Mickevičiaus lenkų-lietuvių kalba, kalba, kuriai gyvoji faktų dabartis prieštarauja ir kuriai jo draugai lenkai jokio supratingumo nerodo. Remiasi jis lietuviškąja tradicija, lietuviškąja dorybe, tais meilės šaltiniais, kurie senųjų lenkų ir lietuvių širdyse buvo gyvi ir karšti, beje, šiandien išdžiūvę ir nežadina supratingumo, ir skaudu žiūrėti, kaip tušti yra tie žmogaus šauksmai tyruose, kai tie, kurie su juo gyvena, tą jo lietuviškąją meilę priima su tam tikru atlaidumu, kaip nekaltą garbingo žmogaus keistenybę – nekenksmingą, bet tuščią.“

(…) Metraštis mus suartina, atveria skaudžias žaizdas, padeda išgyventi tą nelentą užsitęsusį vaikiškumą, branginti ir puoselėti istorijos ir dabarties žingsnius. Metraštis jau turi savo istoriją, savas netektis, savas viršūnes, skaudžiausia, kas netekty, tai žmonės, kurie ėjo kartu nuo pirmos minties apie šį metraštį, palaikė jo idėją  ir rašė, kalbėjo apie metraščio misiją. Jie nusipelnė mūsų didžios pagarbos ir atminties, mūsų neužmirštamieji, bendradarbiai ir mecenatai: signatarai Romualdas Ozolas ir Algirdas Patackas, Barbora Vileišytė, Petro Vileišio vaikaitė, poetas Stasys Stacevičius.

Metraštis yra atviras visiems, nuo pirmojo tomo jame spausdinami lenkų istorikų straipsniai, jis jau yra tarpstantis tarp tautų, originalus, kviečiantis bendradarbiauti, gražiais siekiais ir darbais sutikti iš Seinų sklindančios šviesos prasmingą sukaktį.“

sb, punskas.pl

Seinų - Punsko kraštas istorijos paveldo metraštis „Terra Jatwezenorum – Jotvingių kraštas“, Vilniaus Signatarų namai, „Jotvingių kraštas“

---

---