Pagrindinis puslapis Lietuva Jolita Vveinhardt ir Povilas Foktas. Vertybės, kaip besąlygiška darbuotojo ir organizacijos vienybė

Jolita Vveinhardt ir Povilas Foktas. Vertybės, kaip besąlygiška darbuotojo ir organizacijos vienybė

Jolita Vveinhardt ir Povilas Foktas. Vertybės, kaip besąlygiška darbuotojo ir organizacijos vienybė

Prof. dr. Jolita Vveinhardt, dokt. Povilas Foktas, Vytauto Didžiojo Universitetas, Ekonomikos ir vadybos fakultetas,  www.voruta.lt

Jau daugelį metų kirba klausimas: “Kaip pasiekti sėkmingų rezultatų organizacijoje?”. Ne ką mažiau svarbus ir kitas klausimas: „O ką daryti, kad organizacijos nariai būtų laimingi ir jaustų pasitenkinimą darydami tai, ką daro?“.

Mokslininkai pastebi, kad itin didelę reikšmę gali turėti tai, kokias vertybes puoselėja organizacija, kaip tomis vertybėmis vadovaujasi jos nariai, kaip šios vertybės sutampa su asmeninėmis organizacijos narių vertybėmis. Reiškinys, kai vieni asmenys išreiškia pasitenkinimą kitų asmenų ar organizacijų deklaruojamoms vertybėms ir šios vertybės tarpusavyje sutampa, vadinamas vertybių kongruencija. Vertybių kongruencija organizacijose padeda siekti bendrų tikslų, kurie yra palankūs organizacijos rezultatams ir jos poreikiams. Būtent vertybių kongruencija gali būti viena iš organizacijos sėkmės priežasčių, nesvarbu, kuo ši organizacija užsiima – ar tai verslo įmonė, ar ne pelno siekianti organizacija ar bendrų tikslų vedama žmonių grupė, sąjunga, atstovybė.

Sėkmės siekimas arba nuolatinis stresas

Vertybės ir jų atitiktis gali turėti neįtikėtiną galią, skatinančią pasiekti pačių įvairiausių tikslų ir, priešingai, vertybių atotrūkis, nesutapimas, neatitikimas (inkongruencija) gali turėti itin žalojančių padarinių, kenkiančių ir pačiam darbuotojui, ir organizacijai. Jei asmens vertybės sutampa su organizacijos vertybėmis, jo organizme kasdien išsiskiria gerus jausmus sukeliančių laimės hormonų – tai reiškia, kad jis jaučia malonumą dirbdamas ar siekdamas organizacijai naudingų tikslų. Kuo daugiau tokių darbuotojų organizacijoje, tuo, tikėtina, ta organizacija stipresnė ir sėkmingesnė. Vis dėlto jei asmuo kasdien turi “kovoti” su savimi ir su tuo, kad jo vertybės visiškai nesutampa su organizacijos deklaruojamomis vertybėmis, jis gali jaustis taip, tarsi kiekviena diena būtų nauja bergždžia kova. Organizme kasdien išsiskiria stresą, nepasitenkinimą ir perdegimą paskatinančios biologiškai aktyvios medžiagos, o pats žmogus jaučiasi nelaimingas ir taip, tarsi jis būtų ne ten, kur turėtų būti.

Sėkminga kova – vieninga kova

Pateiksime vieną pavyzdį, susijusį su besąlygiška organizacijos vienybe. Karininkai vienas kitą vadina broliu arba seserimi, nes tiki, kad kitas gali už jį guldyti galvą be jokių išlygų. Tam, kad šis pasitikėjimas tarp organizacijos narių būtų toks stiprus, būtinas tarpusavio vertybių sutapimas. Kariuomenės nariai turi būti tarsi kumštis, kad sėkmingai siektų bendrų tikslų – visi tiki, kad brolis ar sesuo, jei tik reikės, dėl kito nario padarys bet ką.

Šiandien pasaulį kaustanti pandemija gali suteikti puikią progą peržiūrėti organizacijos vertybes – ar Jūs visi tame pačiame karo lauke, ar vis dėlto esate atsiskyręs, nelaimingas ir nesuprantantis, kodėl kasdien turite save lėtai žudyti pojūčiu, kad Jūsų vertybės visiškai nesutampa su Jūsų organizacijos vertybėmis.

Vertybių atitikties nauda ir vertybių neatitikties žala

Vertybių sutapimas gali duoti labai gerų rezultatų. Pastebimi tokie teigiami veiksniai, kaip pasitenkinimas darbu, įsipareigojimas organizacijai, rezultatų gerinimas, didesnis pasitikėjimas organizacija, aukštesnis bendravimo lygis, teigiamas požiūris į darbą ir noras išlikti darbo aplinkoje. Itin naudingi faktoriai, lemiantys organizacijos sėkmę, yra šios organizacijos misijos palaikymas ir papildomos darbuotojo pastangos, įdedamos bendro tikslo vardan.

Vertybių nesutapimas arba inkongruencija, priešingai, jau gali turėti labai neigiamų padarinių, tarp jų – konfliktinių situacijų pasireiškimą, nepasitenkinimą ir įsipareigojimų organizacijai lygio mažėjimą, noro palikti organizaciją didėjimą, asmens išsekimo ir nerimo pasireiškimą, perdegimo ir psichologinio pažeidžiamumo tikimybės didėjimą. Kaipgi būtų galima atpažinti demotyvuotą darbuotoją? Pastebima, kad tokiems darbuotojams būdingos blogesnės psichologinės savijautos, nepalankios darbo nuostatos, dažniau aplankančios mintys apie darbovietės palikimą, įtartinas ir ciniškas požiūris į visa tai, kas susiję su organizacija ir silpnesnis įsipareigojimas šiai organizacijai.

Prisidėti prie to galima kiekvienam

Šiuo metu vykdomas Lietuvos mokslo tarybos finansuojamas tyrimas „Vadybos kultūros kėlimo sprendimai integruojant asmeninių ir organizacinių vertybių kongruencijos modelį verslo organizacijose“, kurio tikslas – diagnozavus asmeninių ir organizacinių vertybių kongruentiškumą, suformuoti vadybos kultūros kėlimo sprendimus integruojant asmeninių ir organizacinių vertybių kongruencijos modelį. Kviečiame dalyvauti apklausoje: https://apklausa.lt/f/vadybos-kulturos-kelimo-sprendimai-integruojant-asmeniniu-ir-organizaciniu-ve-qnlmga5/answers/new.fullpage .

Naujienos iš interneto